Pirmas mokesčio šalininkų argumentas – perpildyti kiemai, kurie atsilaisvintų įvedus tokį mokestį. Automobilių aikštelių trūkumas ir spūstys. Na, čia priekaištai gali būti skiriami tik valdžiai.

Automobiliai ir kuras apmokestinami Lietuvoje tikrai labai smarkiai, todėl šitos lėšos turėtų būti skiriamos kelių ir automobilių infrastruktūrai gerinti, o ne biudžeto skylėms lopyti. Eilinį kartą girdime vieną ir tą pačią istoriją, kad reikalingos papildomos lėšos gerinti transporto infrastruktūrą. Tačiau pradėjus rinkti tas lėšas, pirminis tikslas užmirštamas ir visos lėšos iškeliauja į biudžetą, o problema vėl lieka nesprendžiama.

Todėl siūlau grąžinti biudžeto lėšas į pirminių užduočių vykdymą. Nes su tokiu valdžios požiūriu, problema niekada nesibaigs. Tiesiog ji nuolat bus apmokestinama vis naujais mokesčiais.

Kitas dalykas – tai lėšų panaudojimo efektyvumas. Mūsų valdžia nuėjo ne tuo keliu. Vietoje šitų problemų sprendimo, ji nuėjo prie kontrolės ir draudimų stiprinimų. Vietoj aikštelių įrengimo automobiliams, jie įvedė draudimus statyti miestų centruose automobilius ir lėšos skiriamos kontrolei ir baudų surinkimui.

Kam leisti mokesčių pinigus problemos sprendimui, jei galima tuos pinigus leisti papildomama apmokestinimui per baudas. Vietoje kelių saugumo didinimo ir jų pralaidumo praplėtimo, tiesiog viską išsprendė užstatydami kelius greičio matuokliais ir kalniukais. Rezultatas – užkimšti miestai ir sumažėjęs kelių pralaidumas. Atitinkamai prie esamos politikos pritaikyta baudų politika, kas vėl vietoje išlaidų didina įplaukas į biudžetą. Vietoje viešojo transporto sistemos tobulinimo buvo kuriami neapgalvoti valstybinių taksi projektai ir dirbtinai stabdoma privataus viešojo transporto plėtra per kainų reguliavimą.

Todėl matydamas mūsų valdžios efektyvumą, drąsiai teigiu, kad surinktos papildomos lėšos nieko nepakeis, tik papildys biudžetą ir išplės valdininkų skaičių.

O jei nepatinka, kad eiliniai Lietuvos gyventojai gali sau leisti nusipirkti seną automobiliuką ir kartais su juo pavažiuoti, tuomet uždrauskite jam tokią teisę įstatymiškai. Uždrauskite jį statyti mieste, įvažiuoti į miestą taip pat uždrauskite. Problemos išsispręs. Problema tik tame, kad tai prasilenks su demokratija ir žmogaus teisėmis. Todėl kur kas „demokratiškiau“ apkrauti jį mokesčiais ir pasiekti tuos pačius tikslus.

Iškyla dar viena dilema. Tokios problemos yra tik keliuose didmiesčiuose, o mokestis kris ir vairuotojui, kuris gyvena kaimiškoje vietovėje ir automobilį palieka savame kieme. Ar tokį mokestį įvedinėsite tik miestų gyventojams?

Trumpai tariant, mes jau užsimokėjom per akcizus kurui ir PVM'us už šitų problemų sprendimą, bet valdžia eilinį kartą tais pinigais kaišo biudžetą ir sprendžia jiems, o ne visuomenei, svarbias problemas. Todėl antrą kartą mokėti už tą patį nesiruošiu. O jei kažkam atrodo neteisinga, kad laikantys daugiabučių kiemuose nejudančius automobilius pažeidžia tų, kurie važinėja ir sumoka daugiau už kurą mokesčių, teises, tai kaip tuomet bus su kaimiškų gyvenviečių vairuotojų teisėmis?

Jie taip pat moka akcizus už kurą, bet važinėja žvyrkeliais ir neturi jokių parkavimosi vietų. Tada būtų labai teisinga atleisti juos nuo akcizo mokėjimo. Tiesiog valdžiai trūksta pinigų. Tarptautinės organizacijos jau senai siūlo apmokestinti kapitalą. O geriausiai apmokestinti ne vilas užmiesčiuose, o senus automobiliukus, su kuriais važinėjasi didžioji dalis mūsų visuomenės.

Grąžinam į šiuolaikinę visuomenę baudžiavos principus. Turtingieji pasigerina savo aplinką, apribodami didžiosios dalies visuomenės buvimą joje, bet tai apmokėti turės būtent šita visuomenės dalis. Na, o iš visuomenės atimamas mobilumas ir suvaržoma judėjimo laisvė.

Sumažėjęs mobilumas atsilieps ir žmogaus galimybei įsidarbinti. Viešasis transportas užmiesčiuose absoliučiai neišvystytas, todėl įmonės dirbančios užmiesčiuose susidurs su darbuotojų atvykimo į darbo vietą problema.

Vieni tą problemą spręs patys atsiveždami darbuotojus į darbo vietą, kiti perkels savo įmones į palankesnes vietas. Galbūt į patį miestą, kur papildomai užkimš jo autoinfrastruktūrą, o kiti išvis pasirinks protingų mokesčių šalis, kurių politika nesiremia, tik požiūriu „ką čia dar galėtumėm apmokestinti“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!