Nėra jautresnės srities nei gydymas ir žmogaus sveikata. Laikraščių ir interneto puslapiai labai dažnai šaukte šaukia: padėkite. Ar visuomet tai pagrįsta? Gal kas tik siekia siauro intereso patenkinimo? Pabandysiu pažvelgti kitaip – iš skirtingų pozicijų.
© Shutterstock nuotr.

Pirmas paradoksas: Už ką mokėti?

Taip vadinamos sveikatos kaina visuomenei yra labai didelė. Žinoma, kad daugelis valstybių didžiausius pinigus išleidžia švietimui, gydymui, socialinei paramai ir armijai. Kitos sritys sudaro gerokai mažesnę dalį. Tačiau nėra valstybės, kuri turėtų neribotus išteklius. Taigi, tenka finansuoti ne norus, bet poreikius. O čia iš kyla pirmasis klausimas – kas ir kaip nustato tikruosius bendruomenės poreikius?

Kiekvienai motinai yra brangiausias jos vaikas, kiekvienai šeimai svarbiausi yra jų šeimos nariai, sergantys sunkesnėmis ligomis yra labiau verti užuojautos ir gydymo, nei lengvesni ligoniai. Čia tik keletas lyginimų. Pabandysiu suformuluot paprasčiau: „Kiek reikia skirti pinigų (vaistams ir procedūroms) beviltiškai sergančiam ligoniui?“. Kadangi egzistuoja nepagydomos ligos, ar gali kilti situacija, kad žmogaus nebegalima išgelbėti, kur sustoti? Kada nustoti gydyti ar teikti pagalbą, nes ... tai kainuoja?

Kainuoja specialistų pastangos (padėdami vieniems, jie nespėtų padėti kitiems), kainuoja vaistai (lėšų skaičius visada ribotas, tuomet pinigai tarsi panaudojami neefektyviai), o šalia dar ir slaugytojos, skalbėjai ir virėjai. Šią dilemą galiu įvardinti kaip gydymo pragmatizmo ir idealizmo priešpriešą. Ką daryti, kai moralė prieštarauja loginiams argumentams?

Antras paradoksas: Kas atsakingas už sveikatą?

Pasaulio sveikatos organizacija stengėsi kiek galima tiksliau apibūdinti, kas yra ta sveikata. Tą ji padarė, tačiau kol kas niekas neatsakė į klausimą, kas už ją atsakingas. Medikai dažnai teigia, kad jie negarantuoja išgijimo, negarantuoja rezultato. „Mes tik padedam“, - sako jie. Palyginkim su kitais „paslaugų“ tiekėjais.

Sakykim, siuvėju ar mašinų remontuotuoju. Jeigu pastarieji negarantuotų gero kostiumo ar suknelės, pataisytos mašinos ir panašiai, tai kiekvienas sakytų, kad jie visai nereikalingi. Aišku, nereikia iš medikų daryti dievukų, jie iš tiesų ne viską gali. Bet ir paprastas žmogus iš gatvės apie savo paties sandarą ir kūno funkcijas žino gerokai mažiau. Gyvenime egzistuoja taisyklė: kai nežinai, tai kreipiesi į specialistą. Jis tuo pačiu turėtų tapti atsakingu ne tik už žinias, rekomendacijas, bet ir už rezultatą, t.y. sveikatą.

Deja, pas mus Lietuvoje už gydymo pasekmes (klaidas) labiau atsakingos įstaigos, o ne žmonės. Tiesa, tai ne tik mūsų, bet ir pasaulinė nuostata. Antra šio paradokso pusė – asmens, žmogaus atsakomybė. Bet čia ir vėl labai daug ir nesmulkių problemų. Argi visi turime tapti gydytojais, t.y. viską žinoti ir fanatiškai rūpintis savo sveikata? Aišku, kad negali visi būti medicinos specialistais. Tuomet vėl grįžtame prie pirmosios dalies.

Trečia paradoksas: Ne dievai puodus žiedžia (gydytojo situacijos prieštaringumas)

Gydytojo specialybė turi labai ilgą istoriją. Ji apaugusi mitais ir pasakomis. Beraščiai ar mažaraščiai linkę ją sudievinti. Visų valdovų ar tironų rūmuose būdavo gydytojai, todėl jiems buvo priskiriamos išskirtinės galios. Šiandien ši profesija tapo masine, todėl šventumo aureolė pamažu gęsta. Tai turi bent dvi puses, gerą ir blogą – medikai vėl gauna „žmonių“ statusą, antra, nebijoma kritikuoti medikus ar net jais nepasitikėti. Tačiau problema yra ne čia.

Dalis medikų vienaip ar kitaip būna atsakingi už pacientų sveikata ar net gyvybę. Turiu galvoje tokias situacijas, kai žmogus patenka į psichiatrijos ligoninę ar ant operacinio stalo. Čia negalima „padėti“, tuomet reikia gelbėti. Vadinasi, nori nenori tenka prisiimti atsakomybę ir tada iškyla pačių specialistų žmogiškosios savybės.

Žinome, kad visuomenėje yra gerų ir blogų žmonių, žinome, kad yra puikių specialistų ir, kaip čia švelniau pasakius, žemos kvalifikacijos asmenų, žinome, kad turime alkoholikų ir narkomanų. Gydytojai ir kiti darbuotojai pasižymi tomis pačiomis moralinėmis ypatybėmis kaip ir visa visuomenė.

Taigi tarp gydytojų yra alkoholikų ir priklausomų nuo cheminių medžiagų, tarp medicinos darbuotojų galima rasti kyšininkų ir nusikaltėlių, bet... Žmogus, atsakingas už kito asmens gyvybę ar sveikatą yra išskirtinėje situacijoje: jis kaip specialistas sprendžia ir veikia pagal savo paties nuostatas ir žinias. Kai nėra kontrolės, jis gali būti nevaldomas.Gerai, kai jis veikia tinkamai, ir blogai, kai jo veiklos prieštarauja bendroms visuomenės moralinėms nuostatoms. Kraštutinis pavyzdys – medikų veikla ir eksperimentai fašistinėje Vokietijoje bei Japonijoje ar psichiatrija Tarybų Sąjungoje.

Medicina gyvena visuomenės terpėje. Ta aplinka labai daug nurodo, išmoko. Nereikia manyti, kad šios srities specialistai yra angelai ar genijai. Jie turi tuos pačius trūkumus, kuriuos turi kiti. Tik tie trūkumai labai brangiai kainuoja gyventojams: vaikams, jaunimui, dirbantiesiems ir senjorams. Klaidų daro visi – tik jų vertė skirtinga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasipiktinusi vilnietė dėl mįslingai dingusios žalios rodyklės keikia Šimašių (57)

Taip, žinom, kad po truputį mieste bus naikinamos papildomos žalios rodyklės, kurios degant...

Į Santaros klinikas vežioja sunkų ligonį – mokestis už automobilio stovėjimą iškėlė moralinę dilemą (55)

Artimam žmogui diagnozavus sunkią ligą – buvome nukreipti į Santaros klinikas. Lankytis tenka...

Sulaukė įtartino skambučio: supratau, kad toks balsas pasirinktas neatsitiktinai (33)

Noriu pasidalinti man nutikusia istorija. Vėlyvą vakarą ramybę sudrumstė netikėtas skambutis....

Priėjo prie negailestingos išvados: merginomis skundžiasi tik nevykėliai (187)

Merginomis skundžiasi tik nevykėliai – tokią išvadą padariau, ir tuoj paaiškinsiu, kaip....

Užkliuvo profesoriaus Lazutkos mintys: vargu, ar pavyks visiems civilizuotai susikalbėti (11)

Esu Edvinas iš Vilniaus. Permečiau akimis profesoriaus Lazutkos komentarą apie pensijų reformą...

Top naujienos

Orai: paskutinis gegužės savaitgalis bus pasakiškas (7)

Gegužė jau į pabaigą, o vasariška šiluma vis neatslūgsta. Artimiausiomis dienomis situacija...

Kas penktas suaugęs susiduria su dažnai nepastebima problema: įprastas sutrikimas – daugybės ligų priežastis (39)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, bent 1 iš 5 suaugusiųjų vargina...

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (242)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Audringos abiturientų naktys: išnuomoti viešbučiai, pribloškiančios suknelės ir alkoholio paieškų maršrutai (195)

Vieni paskutines mokyklines šventes švenčia pompastiškai, kiti – kukliai, o treti traukia į...

Bičiuliui siųstas šakotis sugrįžo virtęs trupiniais (37)

Vilnietis Artūras susidūrė su kuriozine situacija – dar kovo mėnesį draugui išsiųstas...

Geriausios Lietuvos gimnazijos abiturientai pademonstravo paskutinio skambučio įvaizdžius (122)

Ketvirtadienio popietę paskutinio skambučio šventė vyko ir geriausia Lietuvos mokykla šįmet vėl...

Žinomų žmonių automobiliai turi vardus ir atspindi jų gyvenimo įpročius (24)

Ketvirtadienio vakarą žinomus žmones buvo galima sutikti ir automobilių švaros centro „Ainava"...

Legendinio ansamblio „Lietuva“ repeticija: ant scenos to niekada nepamatysite

Stebint repetuojančius valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choristus ir...

Išskirtinė galimybė pasidairyti viename prabangiausių Vilniaus viešbučių: pamatykite, kur ilsisi elitas (32)

Sostinės centre duris svečiams atvėrė atsinaujinęs „ Radisson Blu Astorija “. Specialaus...

Žalgiriečių nusiteikimu nepatenkintas Jasikevičius: esi krepšininkas ir už tai gauni pinigus (15)

Kauno „Žalgiris“ Betsafe- LKL čempionato ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių...