Pastaruoju metu Lietuvos valdžioje priimami sprendimai, kurie sukelia dideles diskusijas. Visi skundžiasi ir grūmoja pirštu priimtiems sprendimams, priešinasi pokyčiams, kelia teorijas, kodėl nutarimai nepasiteisins. Bet ar iš tiesų turėtų mūsų pamąstymai pasiekia tuos, kuriuos reikia, išgirstama, ką jaunieji žmonės – būsimieji valstybės išlaikytojai – turi pasakyti?
Vienas naujausių pasiūlymų – uždrausti „turčių“ atžaloms mokytis, jei nesi iš mokyklos nutekėjęs dešimtukų kalikas. Valdžios tikslas – greituoju būdu taisyti neužtarnautų diplomų skaičių, t.y. „pokštelnam draudimą kokį ir viskas bus puiku“. Nenoriu griauti valdžios iliuzijų (ar tiesiog progos pasirodyti, kad neva kažkas ten vis dar dirba), bet tai nepasiteisins. Kodėl pas mus vadovai taip mėgsta aklai naikinti senų sovietinių palikimų padarinius, nestudijuodami problemų priežasčių? (nesinorėtų tikėti, kad valdininkams „nedaeina“, jog gerovė sukuriama ne per vieną dieną išleidus draudimą, o ilguoju periodu naikinant problemos užuomazgas).
Tad kaip viskas klostysis po draudimo mokytis „dvejetukininkams“? Tie kurie mokykloje „durnių voliojo“, ant mokytojų spjaudė, ratus pradurdavo ir savo prašmatniais „iphonais“ viską įamžino ir nebuvo sudrausminti (nes mokytojai nebeturi teisių prieš jaunimą, turi tik pareigas kęsti vaikų patyčias, o jaunimas turi teisių, bet ne pareigų), pabaigs mokyklą gerais balais. Nes tėvai pasakys direktoriui „pakeisim mokykloj langus, o jus paderinkit pažymius“.
Direktorius pasakys mokytojams, kad „turtuoliukas turi turėt bent 8 visuose dalykuose, o tai atsiras, kas jus pakeis už tuos skatikus, kuriuos dabar gaunat“. Turtuoliukas baigs mokyklą puikiai, įstos į universitetą. Universitete vėlgi kažkam į kišenę kiš kupiūrą (nes tikrai susigundys kažkas, kam algos nepakanka duonos kepalui) ir turtuoliukas pabaigs universitetą. Štai ir „draudimo“ varikliuko veikimas. O kaipgi viskas turėtų būti? Pirmiausia reikia ugdyti jaunuolius dar mokykloje, įdiegiant jiems pagarbą ir supratimą apie savo veiksmus. Suteikite mokytojams teisių, kad jie nebijotų pasipriešinti vaiko koziriui „aš turiu teisių ir nieko manęs nepriversit daryti“.
Užtikrinkite pedagogams pajamas, dėl kurių jiems nekiltų noras imti vokelį už dešimtuką – tegu vaikai juos užsitarnauja, o ne nuperka tėveliai. Kai mokytojai jausis užtikrintai ir saugiai, nebebijos tinkamai vertinti „žinių bagažo“ ir mokinių. Su savo teisingais balais jie pabaigs mokyklas. Leiskite stoti į universitetus visiems, kas tik nori ir gali sau tą leisti. Užtikrinkite dėstytojams tinkamai mokslinius laipsnius pagrindžiančius atlyginimus (nes draugams užsienyje gėda prasitarti, kiek uždirbi, juk mėnesio alga - kaip jų savaitės, ir tai apytuščiu grafiku dirbant).
Dėstytojams diekite supratimą, kad auga visuomenė, kuri senatvėje jus išlaikys ir dirbs valstybei , tad nevalia nuolaidžiauti piktybiniams tingiems studentams. Taip savaime gebėjimų neturintys ar tiesiog tingintys iškris ir liks tik tie, kas nusipelno aukštojo mokslo.
Žinoma, teisingasis kelias - ilgas ir reikalauja ne vienerių ir ne dvejų metų įnašo. Reikia daug darbo, ko valdininkai tikrai nenori. Jiems patogiau pasirašyti popieriuką, kuris tiesiog uždraustų stoti į universitetus. O kokią įtaką visuomenei tai turės po 10-20 metų – nusišvilpt. Juk valdantieji tuo metu mėgausis vaistais savo vilų terasose, o jų vaikaičiai „su patepimais“ baigs kokius nori mokslus, nes pinigai ir pažintys vis dar valdys Lietuvą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!