Daug kalbama apie tai, kad vis mažiau žmonių skaito. Skaito tikrai mažiau, nes daug alternatyvų laisvalaikio leidimui. Net aš, knygų mylėtoja, nebeskaitau tiek daug, kiek anksčiau. Ir taip nedidelį laisvalaikio lopinėlį dar reikia išdalinti draugams, artimiesiems, kinui ir mėgstamos grupės koncertui.
© Vida Press

Skaitymas konkuruoja su visu tuo, ir tai yra normalu. Tačiau skaitančiųjų yra daugiau, nei kartais suskaičiuojama. Pamirštama, kad tai yra ir tie, kurie imasi žurnalų, vakarais vaikams skaito pasakas, yra užkietėję naujienų puslapių lankytojai ir interneto naršytojai, o gal tiesiog turi įprotį perskaityti visus reklaminius stendus, produktų sudėtis ir skelbimus. Nejau jie neskaitantys? Na, dėl reklamų juokauju, bet...

Skaitymo džiaugsmas nepriklauso nuo leidinio apimties ir formos. Jei norisi kažką skaityti, kas tai bebūtų, puiku. Tokios mintys apie skaitymą į galvą pradėjo lįsti tada, kai atradau paveikslėlių knygas. Tuos gražius leidinius su įspūdingomis, mielomis ar tiesiog šmaikščiomis ir išraiškingomis iliustracijomis, kur kiekvienas atvertimas žodžiais neperkrautas – gana poros sakinių. Iš vaikystės tokių knygų nelabai ir atsimenu. Arba iliustruotos pasakų knygos, arba „Disney“ stiliaus knygelės. Skaičiau visa tai, paskui teksto vis daugėjo, vaikams skirtos knygos liko gimtojo miesto bibliotekoje ir namų palėpėje.

Nesekiau, kas šioje srityje naujo, kuo užpildytos knygynų lentynos vaikų skyriuje. Ir tik studijos pamažu grąžino prie vaikų literatūros. Nustebau, kaip visa pasikeitė. Susiformavo visa atskira paveikslėlių knygų kategorija, jos išgražėjo, pasirinkimas pasidarė itin platus. Taip atradau, kad nemažai šio žanro leidinių galima drąsiai statyti į suaugusio žmogaus knygų lentyną. Dabar trumpų, bet gražių ir prasmingų kūrinių leidžiama daug, ir tai daro įvairios leidyklos, bet mano pažintis su jais prasidėjo nuo vienos lietuviškos leidyklos. Ir labai rimtai tęsiasi.

Iš pradžių dar jaučiau nejaukumą, kad va, aš, bebaigianti universitetą, skaitau nė penkiasdešimties puslapių nesiekiančias knygas, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – paveikslėliai. Bet pamažu tą kvailą jausmą išsigydžiau. Važiuodama autobusu iš knygyno, išsitraukiu „Didįjį žodžių fabriką“. Paradoksalu, žodžių jame nedaug, bet jie puikiai sukoncentruoja vaizdą antiutopinio pasaulio, kuriame gražūs žodžiai prieinami tik turtingiesiems, o kartais, kad galėtum kažką pasakyti, net reikia knaisiotis po šiukšlyną. Perskaitau greičiau nei pasiekiu savo stotelę, bet knygą atsiversiu dar ne kartą. Kai be reikalo priplepėsiu bereikalingų dalykų, kai neištarsiu to, kas svarbu arba kai norėsiu atsipūsti žiūrinėdama brangių žodžių pasaulį sukūrusios Valerios Docampo iliustracijas. Kartą paveikslėlių knygą apie daržo drambliuką Pomelą juokais įdaviau bendraamžiui finansininkui. Smagus tąkart buvo vakaras virtuvėje. Pasirodo, ne tik knygos drambliukas, bet ir suaugęs pažįstamas kartais „bijo, kad daržas gali būti ne bekraštis. O kas tada už jo?“

Dar pagalvojau, ar vaikai, kuriems šios knygos iš esmės ir skirtos, taip pat ilgai užtrunka, ar kelia klausimus, ar viskas aišku, kas puslapiuose sugulę... Susižavėjau paveikslėlių knygomis, nes jos jungia vaikystę ir suaugusiojo pasaulį. Primena, kad kartais pakanka visai paprasto sakinio dideliems dalykams apibūdinti, primena, kaip smagu stebėtis ir klausti. Suaugęs niekada nevartys knygos taip, kaip vaikas, ieškos ir ras ne tuos dalykus, bet tos istorijos, paveikslėliai grąžina paprastumą, kurio esama vien vaikystėje. Beje, yra dar viena šių knygų skaitymo pusė – ne tokia literatūriška ir sentimentali. Paveikslėlių knygos gali būti ir asmeninio stiliaus dalis.

Kaip hipsteriai klaidžioja po senamiesčius, įsikibę kavos puodelius ir naujausio modelio išmaniuosius telefonus, taip ir knygomanai žygiuoja po pažastimi pasikišę įmantraus leidimo nestorą knygelę, kurią atsivers kavinėje. Taip ilsėsis ir semsis įkvėpimo, o gal užmegs naują pažintį su žmogumi, kuriam parūps vaikišką knygą vartantis ir šypsantis suaugėlis. O gal tai tai neatsiejama naktinio stalelio dalis – atgaiva prieš miegą, albumas, kurį vartys į svečius užsukę ir medžiaga „Facebook“ žinutėms.

Tai visai nėra snobiška. Arba yra. Bet tai nesvarbu, kaip nesvarbu, ar knygoje daugiau teksto, ar piešinių. Kaip sakė vienos knygelės veikėjas Morisas Lesmuras: „Nereikšmingų kūrinių nebūna“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaizdas Kėdainių poliklinikoje sukrėtė: kol visuomenė tylės, tol niekas nesikeis (16)

„Tokia situacija man primena 1980 m.“, – DELFI redakcijai piktinosi moteris, kurią šokiravo...

Prajuokino Turgelių gyventojos reakcija į Vėlyvio provokaciją: kas darosi Lietuvoje? (170)

Atsitiktinai sužinojau apie Emilio Vėlyvio darytą šou bažnyčioje. Užmečiau akį. Nieko...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (23)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Eksperimentas „Laikinoji emigracija“ arba pusamžio perspektyvos Vokietijoje (30)

Išbandyti save laisvoje darbo rinkoje užsienyje knietėjo man jau seniai. Šioje vietoje, manau,...

Eksperimentas pažinčių svetainėje: tinderio princų pasiūlymai ir gvazdikų pasimatymas (143)

Turbūt dažnas vyras turi draugę/kolegę/sesę, kuri yra ištarusi frazę panašią į „Tinderis...

Top naujienos

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (22)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (5)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (68)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (348)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Intrigos nebelieka: broliai Lavrinovičiai karjerą tęs Prienuose ir klausys Šeškaus nurodymų (4)

Po dvejų metų Panevėžyje broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai kelsis į Prienus, kur...

Šią šeimą prisimena kiekvienas lietuvis, tačiau tik retas žino, ką jai iš tiesų teko iškęsti (68)

Jie – broliai dvyniai. Ji – vyresnioji sesuo, vadinta eterio lakštingala. Visi trys bajoriškos...

Kaip vasaros užbaigtuvių metu rengiasi stilingi sostinės gyventojai (21)

Besibaigianti vasara Vilniuje vis dar gena sostinės gyventojus ištrūkti į miestą, nes saulėtų...

Inga Stumbrienė su šeima Singapūre apsistojo viename prabangiausių viešbučių: įspūdis – neišdildomas (90)

Po 14-ųjų vetuvių metinių minėjimo Balyje verslininkai Inga ir Aivaras Stumbrai apsistojo...

Pasaulyje išgarsėjusį šokoladą kuriantis lietuvis: kartumas – prasto šokolado požymis (8)

Šokoladas tikrai ne saldainis – tai labai išlepęs kakavos vaisiaus produktas, sako rankų darbo...

Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti į Lenkiją (582)

Pirmadienį „Žinių radijuje“ viešėjęs Gitanas Nausėda kiek netikėtai pasidžiaugė į...