aA
Sveikas, matematikos egzaminą privalomai laikysiantis žmogau, kuris tiesiog trykšta nekantrumu įstoti į aukštąją mokyklą ir įgyti naujų žinių ir kompetencijų. Tavęs laukia ilgas kelias iki diplomo, tačiau ar gavęs vienos ar kitos specialybės kvalifikaciją tu tikrai galėsi vadinti save specialistu?
© Fotolia nuotr.

Pagal nūdienos tendencijas, kai kolegiją ar universitetą baigę žmonės sėkmingai darbuojasi Jungtinės Karalystės fabrikuose, Vokietijos picerijose ar Ispanijos apelsinų laukuose, vargu. Galbūt tau labiau pasiseks, baigęs geodeziją ar automobilių technologijas dirbsi administratoriumi ar vadybininku. Tačiau nuoširdžiai tau linkiu, jei esi tikrai pakankamai subrendęs ir tiki savo svajone, studijuoti tai, kas ateityje teiks milžinišką malonumą ir pajamas.

Na, bet kokiu atveju, kad ir kokia tavo mokymosi sritis, įstojęs į aukštąją mokyklą pirmiausia susidursi su džiugesio akimirkomis, naujais draugais ir begale įspūdžių. Atėjęs į pirmąsias paskaitas jausiesi žvalus ir energingas, norintis tobulėti ir tada gausi pirmąjį smūgį. Jeigu įstojai į inžineriją ar IT, būtinai mokysiesi lietuvių kalbos gramatikos vingrybių, jei studijuoji socialinius ar humanitarinius mokslus (na, neskaitant apskaitos ir panašių dalykų), tau reiks atsikąsti matematikos.

Lietuvos švietimo sistema tai vadina „bendraisiais dalykais“, nors realybėje, tai galima vadinti „mokykis metais ilgiau, kad aukštoji mokykla gautų daugiau pajamų iš tavo krepšelio“. Tau teks eiti į paskaitas, kuriose realiai viskas, ką matysi, bus tai, kaip dėstytojas skaito skaidrėse esantį tekstą ir nieko daugiau nekomentuoja.

Antrame kurse jau greičiausiai galėsi rinktis pasirenkamuosius dalykus, tačiau jei nesusirinks grupė, aukštoji mokykla ramia sąžine tau pasiūlys rinktis kitą, kuris sulaukė didelio populiarumo. Nepamiršk, kad po pusės metų teks mokytis keleto dalykų, kurie yra skirti ne tavo kompetencijoms kelti, bet tam, kad dėstytojams būtų lengviau taisyti tavo diplominį ir kursinius darbus. Na, o jei tau mokytis nesiseks, nesijaudink, gali būti ir tokių dėstytojų, kurie ramiai paims kyšį ir dar įrašys pažymį didesnį, nei tam, kuris visą semestrą uoliai mokėsi. Nenuliūsk, tikrai ne visi dėstytojai tokie, yra tikrų, savo sričių profesionalų, kurių paskaitose jausiesi kaip žuvis vandenyje, kurie ne tik papasakos ką žino, bet ir išmokys tave.

Būtų gražu jei visi dėstytojai būtų motyvuoti ir dirbtų savo darbą taip kaip pridera? Tačiau visų pirma pagalvok, dėl ko tu įstojai į aukštąją mokyklą? Dažnas abiturientas iškart po mokyklos baigimo stoja dėl to, kad įstotų, nes ne prestižas nesimokyti. O kai renkasi kur stoti, dažnai pasirenka, pagal tai, kur stoja Jonas su Petru. Yra ta dalis žmonių, kurie stoja, nes nori studijuoti vieną ar kitą dalyką, tad jei neapsisprendei, ko nori iš gyvenimo, geriau palauk metus ar dvejus. Ir atmink, šansas nemokamai mokytis būna tik kartą gyvenime, neiššvaistyk jo. Nes jei būsi pats nemotyvuotas, kursi nemotyvuotus dėstytojus, nesutarsi su grupiokais, ilgainiui palūši taip ir nesupratęs, kodėl baigei šitą specialybę, jei išvis ją baigsi. Lietuvos švietimo sistema, dar iki praveriant universiteto ar kolegijos duris, jau yra bėda, tačiau pravėrus jas, smengi kaip į bedugnę.

Valstybė, atrodytų, finansuoja studijų vietas ne pagal aktualią padėtį visuomenėje, bet pagal populiarumą. Šiemet Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo tvirtinamos valstybės finansuojamos vietos, pareiškė, kad finansavimas skirstomas neskaidriai. Ir nenuostabu, kai ministrai gali sau leisti stumdyti studentų krepšelius į kairę ir į dešinę. Negana to, man labai smalsu sužinoti, kaip valstybėje, kurioje klesti privatus verslas, vyriausybė numato, kiek tam verslui reikės darbuotojų.

Šioje vietoje prieiname prie to, kad tu, studente, esi valstybės įrankis jos planams įgyvendinti. Tai reiškia, kad valstybės finansuojamos vietos nebus paskirstytos pagal individualius moksleivių poreikius ar bent pagal egzaminų rezultatus. Ir dėl to didžioji dalis tavo grupiokų mokysis tik „dėl diplomo“, o ne dėl kompetencijų ir žinių.

Labai gerbiu studijų programas, kurios reikalauja stojamojo egzamino, kurios tikrina tavo kompetencijas ir motyvaciją. Lietuvoje tokių, deja, nedaug. Jeigu šiandien galėčiau būti švietimo ministras ar bent patarėjas, siūlyčiau tokį sprendimą: visų pirma valstybės finansuojamos vietos turėtų būti dalinamos pagal aukštajai mokyklai pateiktus prašymus, kiekvieno stojančiojo turėtų laukti psichologinis ir žinių patikrinimo stojamasis egzaminas. Kiek vienai studijų krypčiai skirti finansuojamų vietų, turi nuspręsti ne vyriausybė ir rektoriai, bet jos populiarumas pagal pateiktų prašymų skaičių. Tai reiškia, kad nei studentai, nei vyriausybė nežinotų, kas bus finansuojama iki tol, kol baigsis pirmasis priėmimų etapas. Taip būtų geriausia užtikrinti realių, motyvuotų specialistų gausą vienoje specialybėje ir uždaryti tas, į kurias stojama tik dėl to, kad niekur kitur įstoti nepavyko.

Pagal atitinkamų sričių specialistų rekomendacijas išsiaiškinčiau, kokius realius dalykus turi išmokti studentas, norėdamas tapti atitinkamos srities profesionalu, ir pagal tai trumpinčiau studijų trukmę, atsisakant bereikalingų dalykų. Dėl to sumažėtų tiek studentų, tiek dėstytojų, kas lemtų realių motyvuotų specialistų ugdymą, o tai atliktų tik darbo rinkoje išsilaikę, pasitempę dėstytojai.

Diplomas nėra popierius, kuris suteikia tau pridėtinės vertės, retas privatus darbdavys tavęs jo paprašys. Tai tavo asmeninės savybės ir gebėjimas prisitaikyti, bėgti į priekį ir išlikti, kurios padės tau gyvenime. Diplomas – žinių ir kompetencijos įrodymas. Tačiau šiais nusirašinėjimo ir dėstytojų papirkinėjimo laikais yra nieko vertas. Laikas keistis!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieškojo darbo valstybės tarnyboje – kilo daug nepatogių klausimų (59)

Galvojau, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, bet ji tikrai yra. Mano straipsnis gavo tam tikrą...

Benamės katės Dzūkijos gyventojai tapo galvos skausmu: kur besikreipi, grįžti į pradinį tašką (3)

Mūsų kaime, kuris yra Dzūkijoje , tarp miškų, prieš trejus metus kažkas atvežė ir išmetė...

Latvija švenčia šimtmetį – kiek tai svarbu Lietuvai (7)

Lapkričio 18-ą Nepriklausomybės šimtmečio renginiai vyks visoje Latvijoje. Išskirtinis...

Atsiliepkite! Negali pamiršti „Senukuose“ sutiktos merginos (172)

Esu Rokas ir trečiadienį sutikau moterį , kuri pirko daug lipnios juostos ir keletą popieriaus...

Emigranto požiūris: Lietuvai reikia ne baltarusiškų kainų, o europietiškų atlyginimų (50)

Nupirkite kas nors Lietuvos premjerui bilietą į Angliją, Daniją, Švediją, ar į bet kurią...

Top naujienos

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (487)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (46)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (470)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (41)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Hitlerio fotografas: gautas nurodymas jį kaip reikiant suerzino (40)

Iš pirmo žvilgsnio tai fotografija, vaizduojanti didelę laimę: besišypsantis vyras apsikabinęs...

Demaskavo purvinas prabangių viešbučių paslaptis: tomis pačiomis kempinėmis šveičia ir puodelius, ir tualetus vaizdo įrašas (67)

„Hilton“, „ Marriott “ ir keletas kitų prabangių Kinijos viešbučių tinklų atsiprašė...

Geriausio baro paieškos Šiauliuose: meniu pasirinkimas iš kojų neišvertė, tačiau surado svarbesnių dalykų (13)

Tiems, kurių penktadienis prasideda nuo galvos laužymo, kokią vietą pasirinkti vakarui praleisti:...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (101)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Vilniuje moters vairuojamas „VW Passat“ lėkė kaip tankas: sutraiškė atitvarus ir nuvertė stulpą (93)

Penktadienio vakarą, apie 19.50 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., prie Vingio parko, moters...

Keisti faktai apie protingus žmones (17)

Daug kas mėgsta sakyti, kad pasaulyje per daug kvailių. Tačiau iš tiesų apsižvalgę aplink...