Ko imtis, kad žmonės persėstų į viešąjį transportą? Raukime šias blogybes su šaknimis

Reikia su šaknimis išrauti šias blogybes:

1. Viešojo transporto vairuotojų kultūra – kai įlipa koks pažįstamas draugelis ar kolega, atsistoja šalia ar prasidaręs kabinos duris, pliurpia visą kelią. Kone visada – nevalstybine kalba ir dar keikiasi. Tai siutina – viešuoju transportu keliaujantys užsieniečiai gali klaidingai pamanyti, jog jie girdi lietuvių kalbą.

2. Ne visi maršrutai suderinti ir sudaryti tinkamai, kad būtų patogu persėsti. Kartais tampi pačių vairuotojų įkaitu – jei stotelėje vienu metu sustoja 3 transporto priemonės iš eilės, paskutiniosios vairuotojas niekada neatidarys durų, tad apie persėdimą į priešais stovintį autobusą/troleibusą – pamiršk.

3. Žmogiškos situacijos – įsivaizduokime – esame įkalinti spūstyje, eismas visiškai sustojęs, nes priekyje – avarija. Ko gero, retas vairuotojas sutiks išleisti keleivį ne stotelėje, net jei tai būtų pirmoje (prie pat šaligatvio esančioje juostoje). Vairuotojų „argumentas“ – ai, o jeigu išlipdamas keleivis susilaužys koją, tada aš liksiu kaltas, kad atidariau duris tam neskirtoje vietoje. Taip, tačiau ką daryti, jei mane supykino? Geriau, kad privemčiau autobuse?

4. Lengvųjų automobilių vairuotojai – gal jau gana baigti draskyti akis laukiantiems viešojo transporto!? Kalbu apie kasdien matomą situaciją, kai mašina sustoja viešojo transporto stotelėje išleisti/paimti pažįstamų draugelių/bendradarbių. Ar jūs tokiu būdu pasitenkinate prieš paprastus žmogelius, kurie neturi, kad juos kas taip paimtų? Čia tas pats, kas aš nuvykęs į kokį 3-iojo pasaulio lūšnyną visas išsipuošęs, apsikarstęs, dvelkiantis prabanga ir sakyčiau vietiniams varguoliams – žiūrėkit ir pavydėkit man! Beje, tai prieštarauja KET ir tokį vaizdą neseniai užfiksavau. Kažkokia jauna mergina, su klevo lapu, dar stebėjosi, kodėl fotografuoju. Reikalauju baigti landžioti į viešajam transportui skirtas stoteles, nes ant stotelės ženklo yra tik schematiškai pavaizduotas autobusas. Lengvosios mašinos ženklo nemačiau, tvarkaraščių – taip pat.

Šiuo metu važinėju tik taksi, nepaisant to, kad tai brangiau. Nebenoriu patirti tos didžios gėdos/nevilties, kai kažkas iš stotelės išvažiuoja su automobiliu, o aš trenkiuosi pergrūstu autobusu su likusia liaudimi. Galiausiai, tai gali klaidinti atvykėlius iš neturtingiausių pasaulio regionų – Afrikos, Pietų Azijos ir pan. Tose šalyse kai kur viešąjį transportą atstoja lengvosios mašinos, be jokių numerių ar užrašų. Prieis koks nesigaudantis – ir visų keleivių akivaizdoje išgirs griežtą ne.