aA
Romanai apie emigraciją jau tapo XXI amžiaus lietuvių jaunimo literatūros madingiausia tema. Beveik milijoną lietuvių pasauliui padovanojusi nykštukinė Marijos žemė dosniai maitina juodąja darbo jėga visą Vakarų Europą. Užsienio autorių knygose, Holivudo filmuose dažnai galima išgirsti apie talentingas prostitutes iš Lietuvos. Lietuvių nusikaltėliai itin mėgsta gyventi užsienio kalėjimuose, vogti ir žudyti užsieniečius. Mes populiarūs ir garsūs, nors mūsų tik trys milijonai.
Knygos „Kostiumų drama“ recenzija: romanas neabejotinai nusipelno pagyrimo
© Shutterstock nuotr.

Vaiva Rykštaitė – jauna, antrą romaną pristatanti rašytoja, bandanti savaip parodyti karčios emigrantiškos patirties horizontą. Be sėkmės istorijų, be pasakų apie kraštus, kuriuose žmonėms nereikia sunkiai dirbti, užtenka tik ten nuskristi ir pinigai ima byrėti iš dangaus. Pasakų nebūna – todėl jas ir reikia išgalvoti. Gyvenime nebūna nemokamų paslaugų – nebent mirtis.

Jauna mergina iš „Eastern Europe“ – Lėja – atvyksta į antrąją Lietuvos sostinę, Londoną, ir staiga supranta, kad jos čia niekas nelaukė. Koks atradimas!

Ji troško įvykių, susitikimo su karaliene, o gyvenimas pasirodė esąs dar banalesnis nei Lietuvoje, nes priešingai nei tėvynėje, Londone žmonės nekreipia vieni į kitus dėmesio. Mergina klaidžioja be tikslo, krypties, blaškosi ir vaikiškai filosofuoja, kaip kada nors pradės gyventi. Galiausiai atsiduria skvote, apie kurį tarsi ir turėtų suktis visas knygos veiksmas. O pats romano pavadinimas lyg metafora turėtų vainikuoti neva spalvingus romano herojus.

Tik spalvos – jau kažkur matytos. Daugybę kartų Holivudo naudoti potėpiai: pseudoanarchistai, infantilūs maištininkai, tinginiai, kurie neturi proto, bet nori pakeisti pasaulį, nenori dirbti, bet mano, kad gali įveikti vergovę ir t.t. Jie pasiima tą anarchizmo elementą, kurį savo veikalams naudojo drąsūs ir išradingi žmonės, bet kadangi nieko nesupranta, tai baigiasi siūlymu „daryti ką nori, be jokio tikslo“. To nereikėtų painioti nei su laisve, nei su solidarumu. Tai vaikiški šlapi sapnai apie malonumą, kurio neteko patirti.

Lėjos patirtis įtikina. Romanas nesiekia auklėti – tai geru humoru pagardintas banalios realybės peizažas. Kartais norėtųsi autorės paprašyti šiek tiek daugiau literatūros, šiek tiek pagražinto vaizdo, bet supranti – tada iš realizmo literatūros būtų pereita į fantastiką. O čia – jokio dirbtinai pritempto intelektualumo. Gyvenimas banalus. Ir jeigu ne vaizduotė, mes visi gyventume olose.

V. Rykštaitė kartais blyksteli itin taikliomis psichologinėmis įžvalgomis, kartais stebina, kaip geba prajuokinti net žiauriausios tikrovės sąlygomis, bet šiame romane jai taip ir nepavyksta įveikti sunkiausią užduotį: sukonstruoti vientisą istoriją. Istorijų daug – bet nė viena nėra pagrindinė. Lėja blaškosi, ir galbūt būtų galima teigti, kad ji bando save atrasti, bet net jei ir taip – reikėjo sugalvoti visa rišantį siūlą. Jo rasti, deja, nepavyko.

Kita silpna vieta – romane atmetama socialinė tvarka ir kritikuojamas suaugusiųjų dviveidiškumas, bet neparodoma, koks tas pasaulis „be kaukės“. Koks gyvenimas be kostiumų dramos. Autorė turbūt ir pati negalėtų pasakyti. Tačiau reikėtų susimąstyti, arba bent pamąstyti apie tai. Nes patirtis mus moko, kad kai nukrenta visos kaukės, žmonės vieni kitus išžudo.

Nepaisant šių klaidų, romanas iš visų emigracijos temos romanų, man labiausiai patiko. Ir ne dėl to, kad vaizduojama jokiomis iliuzijomis nepagražinti emigrantų dalia. Šioje knygoje labiausiai įsimena tas nepamirštamas autorės gebėjimas išrasti humorą, sukonstruoti jį iš blyškaus kasdienybės audinio, giliau gelti juoku, nei leistis skaudinamam atsitiktinių įvykių maratono. Tai pirmas žingsnis kovoje už teisę spręsti savo likimą pačiam.

Lėja yra gera mokytoja visam Lietuvos jaunimui, įtikėjusiam, kad Londonas yra svajonių miestas. Kai iš jo tenka skristi su kitais Marijos žemės piliečiais, kurie sunkiai dirba kokius trečiarūšius darbus, tampa net nejauku – tada gyvai pamatai, kad tie emigrantai, apipinti sėkmės istorijomis, yra tarsi į spąstus pakliuvę žiurkėnai: jie bijo pripažinti, kad emigracija jiems nieko nedavė, bet jie jau nemoka grįžti. Gėdijasi pripažinti, kad tai tebuvo iliuzija.

Už drąsą, humorą ir kartais taiklesnes nei būtų galima tikėtis įžvalgas, šis romanas neabejotinai nusipelno pagyrimo. Ir reikia manyti, kad klaidos jame – tik mokymosi ir tobulėjimo pasekmė. Kuri anksčiau ar vėliau virs sėkme. V. Rykštaitė moka pasakoti. To šiaip laikais labiausiai pasigendama literatūroje: yra daug mokančių, kaip gyventi, bet mažai, mokančių parodyti, kaip gyvenama.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Praėjus vos pusmečiui po vedybų – skyrybos, atnešusios naują, bet uždraustą, meilę (23)

Viskas prasidėjo, kai aš stovėjau prie altoriaus. Buvo įprastos vestuvės, svečiai, vaišės....

Vyro kankinta moteris pasakė „stop“: valstybė padeda tik alkoholikėms ir neprižiūrėtiems vaikams (127)

Norėčiau pakomentuoti dabartinę situaciją Lietuvoje iš besiskiriančios mamos pozicijos. Kaip jau...

Po tragedijos našlė ramybės ieškojo bažnyčioje, bet viską apvertė ryšys su kunigu (56)

Uždrausta meilė kiekvienam reiškia kažką labai trokštamo, tačiau nepasiekiamo. Vis dėlto...

Moteris papasakojo apie savo meilę Martynui Starkui: sekėme paskui jį net iki buto durų (49)

Tikiuosi, jis skaitys šį tekstą ir šypsosis, nes aš šypsausi jį rašydama.

Iš pažiūros idealios šeimos skyrybų paslaptis: pažvelgę į mane gatvėje – nesuprastumėt (17)

Jei pažiūrėsite į mane iš šono, tikriausiai neužkliūsiu jums kaip kažkokia kitokia,...

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (34)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (31)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (1)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (231)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (105)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (18)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (98)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (16)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (53)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina