Abejonės kildavo iš vidaus, iš gilių apmąstymų kokią specialybę pasirinkti. Tradicinis, iki skausmo žinomas klausimas: „Kuo tapsi užaugus?“ atrodė gan keblus.
Dabar esu studentė ir, rodos, visa tai buvo taip seniai... Tačiau malonūs prisiminimai juk neblėsta.
Susimąsčiusi apie savo klasę, nupučiau susikaupusias dulkes nuo mokyklinio sąsiuvinio, kuriame išlikę lietuvių kalbos pamokoms skirti rašinėliai.
„Tėvynė yra mūsų gimtieji namai, kuriuose gyvename nuo pat gimimo, todėl ji vadinama žmogaus būties centru. Tėvynėje žmonės jaučiasi saugūs, laimingi ir reikalingi“, - byloja rašinio eilutės.
Kiekvienas iš mūsų galime užduoti sau klausimą, ar gimtinėje esame saugūs, ar esame laimingi?
Iš tiesų, didžioji dauguma klasės draugų, su kuriais kartu kūrėme tikslus, mėginome įsitvirtinti Lietuvoje, pasiliko gimtinėje. Yra vos keletas besitaikančių iškeisti varį į auksą svetur. Vos keletas išvykusių ir tik tuomet supratusių, jog vis dėlto tą auksą, tą lobį jie visuomet nešiojosi širdyje žengdami Tėvynės takais.
Šis supratimas juos skatina sugrįžti visam laikui.
Laisvė, susivienijimas, ryžtingumas, tikėjimas, patriotiškumas – ypatingos vertybės, tebedegančios mano klasės esybėje.
Kas kartą gera pabuvoti rengiamuose klasės susitikimuose, pasidalinti džiaugsmais, naujomis idėjomis, studijų subtilybėmis, pasiguosti ar tiesiog pabūti visiems kartu.
Kartu kaip senais laikais.
Emigracija... Tiek kūrinių sukurta šia tema. Tiek drauge analizuota pamokų metu. Pavyzdžiui, Tėvynės meilės dainiaus Maironio eilės, S. Nėries eilėraštis „Tėvynei“ parašytas Rusijoje, kuomet per II pasaulinį karą ji buvo tiesiog priversta pasitraukti svetur. Dėl to taip sielvartavo, jautėsi netgi kalta.
Štai ir J. Vaitkaus filmas apie partizanus „Vienui vieni“, taip pat M. Ivaškevičiaus pjesė, paremta tikrais pasakojimais „Išvarymas“.
Visa tai atspindi ir puikiai perteikia šią pastaruoju metu itin aktualią temą.
Gimtoji šalis man reiškia daug: tai ne tik žodžiai ar bereikšmės raidės, tai – jausmas, pripildantis būtį pasididžiavimu, jog esu lietuvė.
„Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“ - M. K. Čiurlionis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!