Pirmieji greičiausiai yra blogis, bet toks blogis, kuris yra visame pasaulyje. Ir net jei visus pasaulio pinigus iš jų atimti ir perdalinti visiems žmonėms po lygiai – ekonomistai sako, kad prireiks vos penkerių metų, kad viskas atsistatytų vėl taip kaip buvę. Mat, jei žmonėms nereiktų valgyti – jie ir paskutinius iššvaistytų...

Matyt, makrofinansus kažkiek tenka laikyti norma, nors nesakau, kad nereikia su tuo kovoti. Šitieji klanai dažniausiai mažiau trukdo ekonominiam šalies klestėjimui, nei antrieji. Va antrieji, deja, mano supratimu yra tikrasis blogis. Ir neteko niekur per daugybę Europos valstybių matyti, kad jie būtų bent dešimtadaliu tiek įsišakniję, kaip Lietuvoje. Ir mano supratimu būtent jie kliudo stipresniesiems žmonėms realizuoti save, o kartu ir visai valstybei klestėti. Visose srityse. Pradedant politiniu išprusimu, socialiniu saugumu ir baigiant kūrybiškiausiomis profesijomis. Mat visose srityse nuo pat kastuvo iki akademiko ( tarp prortingų žmonių, tiesa gal kiek rečiau) tie stiprieji ujami.

Ar tikrai taip blogai? Jei manote, kad ne, tai ko mes taip dešimtmečiais buksuojame? Ta klanų sistema pasirenkant darbuotojus apima ne tik įmonės vidų. Ji leidžia gyvuoti tai vergiškai sistemai pradedant nuo to, kad nebeleidžia kažko daugiau išsireikalauti iš darbdavio, baigiant tuo, kad tai sprendimų pavidalu įsišakniję net valstybinėje politikoje – kad tik žmonės iš šios sistemos neišliptų. Pažvelkite atidžiau kas gi tie žmonės, arčiausiai Dievo sėdintys. Tie, kurie ir yra kertiniai tų klanų klanelių akmenys. Ar ne čia raktas į tokį žemą mūsų darbo našumą (apie 5 kartus žemesnis nei Vokietijoje)? Ar ne jie turėtų rūpintis procesų sklandumu? Nes beveik visur matau vieną ir tą patį – sprendimai.... sprendimai.... sprendimai..... Tas dirbantis žmogus dar kaip ir dirba. Bet aplinka ir sprendimai jį tokie apipynę, kad jautiesi verčiamas plaukti į dervą įkritęs. Ir dar botagėliu pačaižomas.

Ir dar vienas faktas iš daugiametės darbo patirties vakarietiškose kompanijose – maržą, darbdavys su darbuotojais ten dalinasi maždaug perpus. Iš savo pusės darbdavys susimoka kaštus, o darbuotojas mokesčius. Kai kur net 70 prieš 30 proc darbuotojo naudai. Taip yra prekyboje ir paslaugų sektoriuje. Lietuvos gi tradicijos – duokdie, kad darbuotojams išdalins 15 procentų... Ir niekad pas mus nebus kitaip, kol gyvuos ta klanų sistema.

Ir jau visai aišku, kodėl Lietuvoje visgi tiek maža vakarietiškų investicijų. Pabandyk inžinieriui tuomet mokėti 700 Eur, kai vakarietis iškart pasiūlys 3 tūkst. Todėl nekenčia jų ir daro viską iki pat tos pačios valstybinės politikos, kad jų čia būtų kuo mažiau. Nes kitaip teks nustoti poną vaidinti, ir teks pasistengti. Ir visiškas akių dūmimas, kad lietuviškos kompanijos tiek mokėti negalinčios. Kas lietuviškose įmonėse kitaip? Investicijos, kurias pajėgtų bet kuri lietuviška. Ta pati rinka. Tas pats produktas. Tie patys žmonės. Ne iš Marso. Ir vakarietiška yra pelninga, mokėdama darbuotojams dvigubą atlyginimą ir pirkdama geras darbo priemones. Bet lietuviui visi nedirba ir vagia, o vakarietiškose net tokių kalbų girdėti neteko. Ir tik asmeninio pokalbio su darbdaviu metu matai reakciją, kai pasakai ko tau reikia sėkmingam darbui ir kiek norėtum ir galėtum uždirbti. Tu jam pavojingas. Tu bandai griauti sistemą. Tavimi netiki net tada, kai rezultatus parodai. Ne taip, ne ten, ne tiek... Ir nors rezultatai keturgubi – jam kur kas svarbiau įrodyti, kad ir trūkumų yra. Ir net jei to rasti negali – jausi tokį nepasitenkinimą, kad oda šiaušis. Pasiutimą ir priekabius. Nes tu griauni sistemą ir neleidi jam Dievu jaustis.

O įsivaizduokite, kaip sistema griūtų, jei per metus 100 tūkst. smulkių ir vidutinių verslų žmonės sukurtų. Kasmet po tiek! Ko trūksta? Ogi tik kreditavimo. Tik kreditavimo sumos, kuri yra lygiai tokia, kokią per metus išvagia.

Pakalbinkite bet kurį buvusį ar net esamą viešųjų pirkimų tarnybos vadovą ir bet kuris jums patvirtins, kad per metus viešuosiuose pirkimuose klanai pasisavina tiek pinigų, su kiek galima dosniai kredituoti tuos maždaug 100 tūkst. smulkiojo verslų pradžių, kurie dar ir po keletą darbo vietų sukurs ir mokesčius mokės. Per vienerius metus! Kasmet galima sukurti 100 tūkstančių verslų! Va tokios va valstybės finansinės galimybės, jei būtų sustabdyta ta vogimo mašina. Ir čia pat tas vadovas pridurs, kad jis tol šios tarnybos vadovas, kol klanų neliečia. Didelių ir mažesnių, bet klanų... O kiek per metus emigruoja? Va kur atsakymas. Nustokite vogti ir žmonės nustos bėgti... Nes viskas ką lig šio darėte yra tik farsas, nejudinant esmės. Arba paaukojant kokį visai suįžūlėjusį, kurį nesuvaldyti principingi pareigūnai visai už uodegos prikirpo. Visa kita kaip vyko taip ir tebevyksta – tyliai ir milijardais... Ir tai virtus nacionalinės kultūros dalimi – tai klesti net ir stambiosioms korporacijoms nepriklausiančiame sektoriuje. Tik pabandyk mažame miestelyje darbuotojui 1000 Eur mokėti – tuoj pajausi presingą ir kandžiojimąsi iš visų pusių. Dar ir valstybę pasitelkiant. Ale tu rinką iškreipi ir žmones paikini... Kad tik neišpaikinti iš 1000 Eur moterį, tris vaikus auginančią dar ir tėvams padedančią....

Tiesos dėlei gerbiu ūkio ministrą Sinkevičių, kuris bando tą smulkiojo verslo kreditavimo problemą pajudinti. Tačiau patikėkite – beveik vienam, dar ir trisdešimties neturinčiam vaikinui prieš milijardus ir visą dešimtmečiais tobulintą buldozerį ..... Uch kaip nelengva...

(bus daugiau ir riebiau...)

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.