Rašau šį straipsnį savo ir mano pažįstamų katalonų, kurie nenori nepriklausomybės, vardu. Rašau, nes užsienio spaudoje apie šių dienų įvykius kalbama vien separatistų lūpomis. Žmonės, kurie nenori nepriklausomybės, yra pasipiktinę tuo, kas vyksta ir tuo kaip šią situaciją pristato užsienio žiniasklaida.
© AFP / Scanpix

Referendumo rezultatai

Dauguma laikraščių ir portalų antraščių skelbia, kad 90 proc. katalonų nori nepriklausomybės. Tai visiškas tiesos iškraipymas. Pasak Katalonijos prezidento, referendume dalyvavo 2.2 milijonai žmonių, o teisę balsuoti turi 5.5 milijonai. Referendumo rezultatai nėra reprezentatyvūs. Daug žmonių balsavo daugiau nei vieną kartą. Kai kurie net keturis kartus.

Kita Katalonijos nepriklausomybės siekio pusė: visur kalbama vien separatistų lūpomis
© DELFI skaitytoja

Viename Gironos kaime, kuriame balsavimo teisę turi 470 žmonių, prabalsavo 1002 žmonės. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kad rezultatai nėra tikri. 75 -iose savivaldybėse prabalsavo daugiau negu 100 proc. rinkėjų.

Kita Katalonijos nepriklausomybės siekio pusė: visur kalbama vien separatistų lūpomis
© DELFI skaitytoja

Teigti, jog visi katalonai nori nepriklausomybės – visiškas melas.

Agresijos panaudojimas

Dauguma Europos portalų paviešino video, kuriuose matome, kai Ispanijos policija muša ir šaudo gumines kulkas į rinkėjus. Kodėl tie patys portalai nepaviešino video, kuriuose matoma, kaip rinkėjai mėto akmenis, butelius, metalines užtvaras į policininkus? Separatistai ir jų lyderiai teigia, jog jų judėjimas yra taikus, kad jie tiesiog nori balsuot ir elgiasi demokratiškai. Deja, tai, ką matome savo gatvėse, dažnai prieštarauja jų skleidžiamiems melams. Šis judėjimas nėra taikus.

Buvo skelbiama, kad sekmadienį Ispanijos policija sužeidė virš 840 žmonių. Kiek tame tiesos? Kaip paaiškėjo, kai kurie žmonės, skatindami neapykantą, kėlė į internetą netikras nuotraukas su netikrais sužalojimais. Kai kurie išpūtė savo sužalojimus. Pavyzdžiui viena moteris teigė, jog jai buvo sulaužyti visi rankos pirštai, tačiau po keletos dienų prisipažino, jog tiesog buvo sumuštas vienas pirštas. Kiti susižalojo patys, puldami policininkus. Pavyzdžiui vienas vyras nusibrozdino koją, mesdamas metalines užtvaras į policininkus.

Neneigiu, jog daug žmonių iš tiesų buvo sužaloti, ir jog kai kurie policininkai elgėsi pernelyg agresyviai. Vis dėlto negalime tikėti viskuo, ką girdime.

„Taikus“ judėjimas

Nors Katalonijos valdžia nesiliauja kartoti, kad jų judėjimas yra ramus, tai toli gražu nėra visiška tiesa. Kasdien matome, kaip separatistai darosi vis agresyvesni. Vakar naktį minios žmonių susirinko Calella miestelyje, priešais viešbutį, kuriame buvo apsistoję Ispanijos policininkai. Jie reikalavo, kad viešbutis juos išmestų. Iš pradžių viešbučio savininkai atsisakė vidurį nakties
iškeldinti policininkus. Tačiau įtūžę protestuotojai pradėjo grasinti nužudyti viešbučio savininkų šeimas bei padegti viešbutį.

Miestelio merė, kuri priklauso separatistų partijai, pagrasino viešbučio savininkams, kad penkeriems metams atims jų licenziją, jei šie neišmes Ispanijos policininkų. Kai policininkai galų gale buvo priversti išsikraustyti, protestantai į juos mėtė išmatas. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kuris parodo, kad šis judėjimas nėra toks taikus, koks gali pasirodyti.

Priežastys

Katalonijos separatistai metų metais teigia, kad „Ispanija vagia mūsų pinigus“. Iš tikrųjų Katalonijoje mokame daugiau mokesčių negu kitose Ispanijos regionuose. Tačiau šis teiginys nėra visiškai pagrįstas. To priežastys daug painesnės negu gali pasirodyti. Visų pirma, Katalonija nėra turtingiausias Ispanijos regionas, tad klaidinga teigti, jog Katalonija išlaiko kitus regionus. Visų antra, viena iš priežasčių, kodėl katalonai moka daugiau mokesčių, yra vietiniai Katalonijos mokesčiai, kuriuos sugalvojo Katalonijos parlamentas.

Ekonominės priežastys šiomis dienomis tik pretekstas. Tikrosios priežastys glūdi daug giliau. Tai emocinės priežastys. Franko diktatūros laikais žmonėms buvo uždrausta mokytis katalonų kalba.
Katalonai buvo engiami. Šiais laikais katalonai turi absolučią laisvę tiek kultūros, tiek kalbos prasme, tačiau daug vyresnio amžiaus žmonių vis dar jaučia pagiežą ispanams dėl to, kaip su jais praeityje elgėsi diktatorius.

Radikalūs katalonai, kurie kovoja už nepriklausomybę, išaukština savo kultūrą. Neretas teigia, kad katalonų kultūra geresnė nei kitų ispanų. Bando įtikinti, kad jie labiau išsilavinę, darbštesni,
rimtesni nei pietuose gyvenatys ispanai. Jų pasisakymai rasistiniai ir žeminantys kitus ispanus.

Pastarosiomis savaitėmis viena iš priežasčių tapo tariama represija. Katalonų separatistai mano, jog Ispanijos draudimas surengti referendumą yra žmogaus teisių pažeidimas. Susiorganizuoti referendumą, kuriam pritaria mažiau nei pusė katalonijos gyventojų, be centrinės valdžios leidimo, prieštaraujantį konstitucijai, kuris reikštų šimtų šeimų išskryrimą, negali būti pavadinta demokratija.
1978 metais patys katalonų politikai, kartu su kitų regionų lyderiais, pasirašė šią konstituciją.

Visuomenės susiskaldymas

Liūdniausia visos šios situacijos pusė – visuomenės susiskirtymas į tuos, kurie nori nepriklausomybės ir tuos, kurie nori likti Ispanijos sudėtyje. Gatvėse vieni katalonai vaikšto apsigobę Katalonijos, kiti Ispanijos vėliavomis. Politinių ideologijų skirtumai skiria ne tik draugus, bet ir šeimas. Feisbuke draugai pykstasi dėl komentarų po straipsniais, trina vienas kitą iš draugų, arba net liaujasi šnekėję. Prieš keletą savaičių internete išplito video, kuriame garbaus amžiaus pora, kilusi iš Andalūzijos, bet gyvenanti Katalonijoje, verkdami, pasakoja, kad trejus metus nematė savo dukros ir anūkų, nes dukra nori nepriklausomybės ir neleidžia vaikams matytis su savo seneliais.

Kas yra demokratija?

Šiomis dienomis visiškai nebeaišku, ką iš tikrųjų reiškia žodis demokratija. Katalonų separatistai šaukia, kad Ispanijos elgesys nedemokratiškas. Tuo tarpu Ispanijos politikai teigia, jog separatistų elgesys prieštarauja konstitucijai ir tuo pačiu demokratijai. Klausantis abiejų pusių, kartais jau pats nebesupranti, kas toji demokratija.

Vis dėlto, esu linkusi manyti, kad daugelio separatistų elgesys prieštarauja jų pačių demokratijos apibrėžimui. Dauguma iš jų neleidžia kitiems žmonėms išsakyti savo nuomonės. Jeigu nemanai
taip, kaip jie, tau neleidžiama šnekėti. O visi pokalbiai – jų bandymas įtikinti tave, jog privalai norėti nepriklausomybės, nes taip geriau, nes Ispanija nedemokratiška, nes Ispanija agresyvi, nes
Ispanija neleidžia balsuoti.

Spalio 3 dieną Katalonijos valdžia paskelbė viso regiono streiką, kaip atsaką į sekmadienio agresyvius policijos veiksmus. Teoriškai, žmonės galėjo pasirinkti, ar nori dalyvauti streike, ar ne.
Tačiau kai kurie žmonės privalėjo uždaryti savo parduotuves ir kavines, nes bijojo, kad bus išdaužyti jų langai, jeigu jų neuždarys. Jie būtų apšaukti Katalonijos priešais, jeigu būtų neuždarę savo parduotuvių. Kai kurios parduotuvės Barcelonoje neužsidarė, ir į jas įsibrovę separatistai kaltino parduotuvių savininkus, kad jie negerbia Katalonijos. Darbuotojai buvo įžeidinėjami, o
radikalai vogė maisto produktus. Ar tai demokratija?

Katalonijoj yra dvi oficialios kalbos: katalonų ir ispanų, bet katalonijos mokyklose beveik 90 proc. pamokų vyksta katalonų kalba. Nemaža dalis vaikų netgi nemoka kalbėti ispaniškai. Teatrai,
paskaitos, kultūriniai renginiai – dauguma vyksta katalonų kalba. Vis dėlto, katalonai skundžiasi, kad vyrauja represija. Kalbos atžvilgiu, tikroji represija jaučiama tų, kurie kalba ispaniškai. Jeigu
nekalbi kataloniškai, negali ne tik dalyvauti daugybėje renginių, bet taip pat nuolatos jauti radikalų pasipiktinimą. Teoriškai, šiame regione abi kalbos vienodai svarbios, bet realybė visai kitokia.

Įsivaizduokite, jeigu Žemaitijoje būtumėte smerkiami dėl to, kad nekalbate žemaitiškai.

Įsivaizduokite, jog jūsų vaikai mokytųsi tik žemaičių kalbos, ir nekalbėtų bendrine lietuvių kalba.

Įsivaizduokite, jei negalėtumete nueiti į teatrą ar paskaitas, nes jos vyksta žemaičių kalba.

Šiomis dienomis situacija Katalonijoje apibūdiname fraze „el mundo al reves“, kuri išvertus į lietuvių kalbą reiškia „pasaulis aukštyn kojom“. Tai puikiausiai apibūdina tai, kas čia vyksta.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalink naujiena, istorija ar nuomone rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naktį namo važiavusi mergina patyrė siaubą: jis mane persekiojo lyg pamišęs (62)

DELFI skaitytoja pasidalijo labai ją išgąsdinusiu įvykiu, kai vidurį nakties automobiliu...

Idėja Lietuvai – visus veltėdžius siųsti į kariuomenę (30)

Kai išgirdau, kad grąžinami šauktiniai, pasipiktinau, ir piktinausi ilgai. Atrodė nesąmonė –...

Nelaimės Marijampolėje sukrėsta mergina: nesmerkime kaltojo (298)

Tikriausiai visi girdėjome dabar taip aptarinėjamą įvykį, nutikusį Marijampolėje . Aš...

Bijojau grįžti į Lietuvą, bet pokyčiai mane pribloškė (189)

Dažnai tenka skaityti neigiamus emigrantų atsiliepimus apie Lietuvą: „bananų šalis“,...

Atsakymas Sandrai Vilimaitei. Šiandien jie keistuoliai – rytoj genijai (5)

Lyg jau kažkur girdėta, skaityta, gal tai tiesiog pasikartojantis atsitiktinumas, gal pasirodė,...

Top naujienos

Kaimynus sukiršino vaizdo stebėjimo kameros (3)

Keturbučio namo kieme įtaisytos vaizdo stebėjimo kameros įplieskė konfliktą tarp kaimynų.

Prezidento rinkimai: trys svarbiausi kandidatai turi priežasčių tylėti (426)

Likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų populiariausiais kandidatais išlieka asmenys, kurie...

Užkalnis: pasveikinkim tuos, kas ne emigrantai (154)

Niekada nelaikiau, ir dabar nelaikau savęs emigrantu todėl, kad emigracija lietuvių kalboje yra...

Ir jaunučiai Europos čempionate liks be medalių – ketvirtfinalyje pralaimėta kroatams (76)

Europos jaunučių iki 16-os metų čempionate Lietuvos rinktinė traiškė varžovus keliasdešimties...

Buvęs KGB karininkas: Rusijoje – didžiulės paranojos ženklai 2,3 mln. rusų – „stop sąrašuose“ (539)

Kremlius vis labiau ir labiau milijonams rusų apsunkina galimybes išvykti į kitas šalis. Ypač...

Rašytojas Edmundas Malūkas dovanojo 7 ha pievos šieną – kuo baigėsi eksperimentas (80)

Šimtų tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiamų detektyvų autorius Edmundas Malūkas...

Įrengusi butą jaunai šeimai, dizainerė parodė, kaip reikia trūkumus paversti privalumais

Neretai daugeliui iš mūsų tenka įsigyti butus, kuriuose iš anksto išvedžioti pagrindiniai...

Draugystė su raide, arba kaip mano vaikas išmoko skaityti

Kada vaiką pradėti mokyti skaityti – vienas iš daugelį mamų kamuojančių klausimų. Lietuvių...

„TV Pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva kartu su bendraminčiais išpildė vaikų svajonę (3)

Nedaugelis žino, kad „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva taip pat yra ir labdaros bei...

Prekyba žmonėmis Panevėžyje: mergina buvo išnaudota pornografijai (12)

Apie prekybos žmonėmis problematiką Lietuvoje kalbama jau gana seniai, tačiau naujos prekybos...