aA
Rašau šį straipsnį savo ir mano pažįstamų katalonų, kurie nenori nepriklausomybės, vardu. Rašau, nes užsienio spaudoje apie šių dienų įvykius kalbama vien separatistų lūpomis. Žmonės, kurie nenori nepriklausomybės, yra pasipiktinę tuo, kas vyksta ir tuo kaip šią situaciją pristato užsienio žiniasklaida.
© AFP / Scanpix

Referendumo rezultatai

Dauguma laikraščių ir portalų antraščių skelbia, kad 90 proc. katalonų nori nepriklausomybės. Tai visiškas tiesos iškraipymas. Pasak Katalonijos prezidento, referendume dalyvavo 2.2 milijonai žmonių, o teisę balsuoti turi 5.5 milijonai. Referendumo rezultatai nėra reprezentatyvūs. Daug žmonių balsavo daugiau nei vieną kartą. Kai kurie net keturis kartus.

Kita Katalonijos nepriklausomybės siekio pusė: visur kalbama vien separatistų lūpomis
© DELFI skaitytoja

Viename Gironos kaime, kuriame balsavimo teisę turi 470 žmonių, prabalsavo 1002 žmonės. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kad rezultatai nėra tikri. 75 -iose savivaldybėse prabalsavo daugiau negu 100 proc. rinkėjų.

Kita Katalonijos nepriklausomybės siekio pusė: visur kalbama vien separatistų lūpomis
© DELFI skaitytoja

Teigti, jog visi katalonai nori nepriklausomybės – visiškas melas.

Agresijos panaudojimas

Dauguma Europos portalų paviešino video, kuriuose matome, kai Ispanijos policija muša ir šaudo gumines kulkas į rinkėjus. Kodėl tie patys portalai nepaviešino video, kuriuose matoma, kaip rinkėjai mėto akmenis, butelius, metalines užtvaras į policininkus? Separatistai ir jų lyderiai teigia, jog jų judėjimas yra taikus, kad jie tiesiog nori balsuot ir elgiasi demokratiškai. Deja, tai, ką matome savo gatvėse, dažnai prieštarauja jų skleidžiamiems melams. Šis judėjimas nėra taikus.

Buvo skelbiama, kad sekmadienį Ispanijos policija sužeidė virš 840 žmonių. Kiek tame tiesos? Kaip paaiškėjo, kai kurie žmonės, skatindami neapykantą, kėlė į internetą netikras nuotraukas su netikrais sužalojimais. Kai kurie išpūtė savo sužalojimus. Pavyzdžiui viena moteris teigė, jog jai buvo sulaužyti visi rankos pirštai, tačiau po keletos dienų prisipažino, jog tiesog buvo sumuštas vienas pirštas. Kiti susižalojo patys, puldami policininkus. Pavyzdžiui vienas vyras nusibrozdino koją, mesdamas metalines užtvaras į policininkus.

Neneigiu, jog daug žmonių iš tiesų buvo sužaloti, ir jog kai kurie policininkai elgėsi pernelyg agresyviai. Vis dėlto negalime tikėti viskuo, ką girdime.

„Taikus“ judėjimas

Nors Katalonijos valdžia nesiliauja kartoti, kad jų judėjimas yra ramus, tai toli gražu nėra visiška tiesa. Kasdien matome, kaip separatistai darosi vis agresyvesni. Vakar naktį minios žmonių susirinko Calella miestelyje, priešais viešbutį, kuriame buvo apsistoję Ispanijos policininkai. Jie reikalavo, kad viešbutis juos išmestų. Iš pradžių viešbučio savininkai atsisakė vidurį nakties
iškeldinti policininkus. Tačiau įtūžę protestuotojai pradėjo grasinti nužudyti viešbučio savininkų šeimas bei padegti viešbutį.

Miestelio merė, kuri priklauso separatistų partijai, pagrasino viešbučio savininkams, kad penkeriems metams atims jų licenziją, jei šie neišmes Ispanijos policininkų. Kai policininkai galų gale buvo priversti išsikraustyti, protestantai į juos mėtė išmatas. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kuris parodo, kad šis judėjimas nėra toks taikus, koks gali pasirodyti.

Priežastys

Katalonijos separatistai metų metais teigia, kad „Ispanija vagia mūsų pinigus“. Iš tikrųjų Katalonijoje mokame daugiau mokesčių negu kitose Ispanijos regionuose. Tačiau šis teiginys nėra visiškai pagrįstas. To priežastys daug painesnės negu gali pasirodyti. Visų pirma, Katalonija nėra turtingiausias Ispanijos regionas, tad klaidinga teigti, jog Katalonija išlaiko kitus regionus. Visų antra, viena iš priežasčių, kodėl katalonai moka daugiau mokesčių, yra vietiniai Katalonijos mokesčiai, kuriuos sugalvojo Katalonijos parlamentas.

Ekonominės priežastys šiomis dienomis tik pretekstas. Tikrosios priežastys glūdi daug giliau. Tai emocinės priežastys. Franko diktatūros laikais žmonėms buvo uždrausta mokytis katalonų kalba.
Katalonai buvo engiami. Šiais laikais katalonai turi absolučią laisvę tiek kultūros, tiek kalbos prasme, tačiau daug vyresnio amžiaus žmonių vis dar jaučia pagiežą ispanams dėl to, kaip su jais praeityje elgėsi diktatorius.

Radikalūs katalonai, kurie kovoja už nepriklausomybę, išaukština savo kultūrą. Neretas teigia, kad katalonų kultūra geresnė nei kitų ispanų. Bando įtikinti, kad jie labiau išsilavinę, darbštesni,
rimtesni nei pietuose gyvenatys ispanai. Jų pasisakymai rasistiniai ir žeminantys kitus ispanus.

Pastarosiomis savaitėmis viena iš priežasčių tapo tariama represija. Katalonų separatistai mano, jog Ispanijos draudimas surengti referendumą yra žmogaus teisių pažeidimas. Susiorganizuoti referendumą, kuriam pritaria mažiau nei pusė katalonijos gyventojų, be centrinės valdžios leidimo, prieštaraujantį konstitucijai, kuris reikštų šimtų šeimų išskryrimą, negali būti pavadinta demokratija.
1978 metais patys katalonų politikai, kartu su kitų regionų lyderiais, pasirašė šią konstituciją.

Visuomenės susiskaldymas

Liūdniausia visos šios situacijos pusė – visuomenės susiskirtymas į tuos, kurie nori nepriklausomybės ir tuos, kurie nori likti Ispanijos sudėtyje. Gatvėse vieni katalonai vaikšto apsigobę Katalonijos, kiti Ispanijos vėliavomis. Politinių ideologijų skirtumai skiria ne tik draugus, bet ir šeimas. Feisbuke draugai pykstasi dėl komentarų po straipsniais, trina vienas kitą iš draugų, arba net liaujasi šnekėję. Prieš keletą savaičių internete išplito video, kuriame garbaus amžiaus pora, kilusi iš Andalūzijos, bet gyvenanti Katalonijoje, verkdami, pasakoja, kad trejus metus nematė savo dukros ir anūkų, nes dukra nori nepriklausomybės ir neleidžia vaikams matytis su savo seneliais.

Kas yra demokratija?

Šiomis dienomis visiškai nebeaišku, ką iš tikrųjų reiškia žodis demokratija. Katalonų separatistai šaukia, kad Ispanijos elgesys nedemokratiškas. Tuo tarpu Ispanijos politikai teigia, jog separatistų elgesys prieštarauja konstitucijai ir tuo pačiu demokratijai. Klausantis abiejų pusių, kartais jau pats nebesupranti, kas toji demokratija.

Vis dėlto, esu linkusi manyti, kad daugelio separatistų elgesys prieštarauja jų pačių demokratijos apibrėžimui. Dauguma iš jų neleidžia kitiems žmonėms išsakyti savo nuomonės. Jeigu nemanai
taip, kaip jie, tau neleidžiama šnekėti. O visi pokalbiai – jų bandymas įtikinti tave, jog privalai norėti nepriklausomybės, nes taip geriau, nes Ispanija nedemokratiška, nes Ispanija agresyvi, nes
Ispanija neleidžia balsuoti.

Spalio 3 dieną Katalonijos valdžia paskelbė viso regiono streiką, kaip atsaką į sekmadienio agresyvius policijos veiksmus. Teoriškai, žmonės galėjo pasirinkti, ar nori dalyvauti streike, ar ne.
Tačiau kai kurie žmonės privalėjo uždaryti savo parduotuves ir kavines, nes bijojo, kad bus išdaužyti jų langai, jeigu jų neuždarys. Jie būtų apšaukti Katalonijos priešais, jeigu būtų neuždarę savo parduotuvių. Kai kurios parduotuvės Barcelonoje neužsidarė, ir į jas įsibrovę separatistai kaltino parduotuvių savininkus, kad jie negerbia Katalonijos. Darbuotojai buvo įžeidinėjami, o
radikalai vogė maisto produktus. Ar tai demokratija?

Katalonijoj yra dvi oficialios kalbos: katalonų ir ispanų, bet katalonijos mokyklose beveik 90 proc. pamokų vyksta katalonų kalba. Nemaža dalis vaikų netgi nemoka kalbėti ispaniškai. Teatrai,
paskaitos, kultūriniai renginiai – dauguma vyksta katalonų kalba. Vis dėlto, katalonai skundžiasi, kad vyrauja represija. Kalbos atžvilgiu, tikroji represija jaučiama tų, kurie kalba ispaniškai. Jeigu
nekalbi kataloniškai, negali ne tik dalyvauti daugybėje renginių, bet taip pat nuolatos jauti radikalų pasipiktinimą. Teoriškai, šiame regione abi kalbos vienodai svarbios, bet realybė visai kitokia.

Įsivaizduokite, jeigu Žemaitijoje būtumėte smerkiami dėl to, kad nekalbate žemaitiškai.

Įsivaizduokite, jog jūsų vaikai mokytųsi tik žemaičių kalbos, ir nekalbėtų bendrine lietuvių kalba.

Įsivaizduokite, jei negalėtumete nueiti į teatrą ar paskaitas, nes jos vyksta žemaičių kalba.

Šiomis dienomis situacija Katalonijoje apibūdiname fraze „el mundo al reves“, kuri išvertus į lietuvių kalbą reiškia „pasaulis aukštyn kojom“. Tai puikiausiai apibūdina tai, kas čia vyksta.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalink naujiena, istorija ar nuomone rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Močiutės kančios paskatino netylėti: štai kaip su sunkiais ligoniais elgiamasi Lietuvoje (147)

Šiuos apmąstymus parašyti norėjau dar prieš dvejus metus, kai sirgo mano mylima močiutė....

Metė vyrą dėl emigracijoje sutikto meilužio, tačiau laimės nerado: pykau ant savęs, kad taip atsitiko (70)

Esu dviejų, nuostabių vaikų mama, kuri susilaukė vaikų iš meilės su savo tautybės žmogumi....

Pasidalino 10 patarimų ir taisyklių atvykstantiems gyventi į Kauną (79)

Dėl geriausių Lietuvos universitetų koncentracijos Kauno mieste, neretai jam klijuojama...

Konfliktas Klaipėdos senamiestyje atvėrė miesto žaizdą: tai yra jo žlugdymas (32)

Klaipėdoje pasistačiusi mašiną, vietoje, kurioje statau 10 metų, buvau išvyta neaiškaus,...

Žinomo dainininko priekabiavimo Palangoje negali pamiršti iki šiol: maniau, mirsiu iš gėdos (241)

Perskaičiau straipsnį, kad pasaulinę žvaigždę P. Domingo moterys kaltina priekabiavimu ir...

Top naujienos

Vilniuje vaistinėje mirė moteris: įvykio liudininkė stebėjosi vaistininkių elgesiu (170)

Tragiškai pasibaigusio įvykio vaistinėje liudininke tapusi vilnietė Rima teigia, kad „nors...

Vilniuje svarstoma branginti automobilių stovėjimą, plėsti brangiausias zonas (9)

Vilniaus savivaldybė je svarstomi planai euru branginti automobilių stovėjimą miesto centrinėje...

Sužeistuosius per mįslingą sprogimą Rusijoje gydę medikai – šokiruoti nukentėjusiuosius vežė plastikiniuose maišuose (258)

Trys sužeisti vyriškiai atvyko į ligoninę maždaug 16.30 val. Jie buvo nuogi ir suvynioti į...

Seimas iš naujo suteikė Vyriausybei įgaliojimus veikti: lieka klausimai dėl sprendimo teisėtumo Papildyta 12:31 val. (146)

Seime nuo pat ryto, jau neeilinės Sesijos darbų programos tvirtinimo etape, užvirė aštrios...

Po žinomo aktoriaus Rimgaudo Karvelio mirties bičiuliai dalijasi jautriais prisiminimais: žinome, kas jį palaužė

Pirmadienį mirus žinomam teatro aktoriui Rimgaudui Karveliui, jo kolegos ir bičiuliai dalijasi...

Būdamas 45-erių metė darbą ir įkūrė savo įmonę: tai yra tikras kaifas (93)

Iš Jonavos kilęs Robertas Banys būdamas 45-erių metė samdomą darbą ir įkūrė savo logistikos...

Premjeras: vienas iš alkoholio draudimų gali būti peržiūrėtas (86)

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo iš naujo įvertinti 2017 metų birželį Seimo įteisintus kai...

Seimą pasiekė siūlymas „duoti“ motociklo „teises“ B kategorijos vairuotojams (20)

Pavasarį prieštaringų nuomonių sulaukusi idėja, kartu su B kategorija suteikti teisę valdyti...

Razma: jau ketvirtadienį rengsime kreipimąsi dėl šios Vyriausybės įgaliojimų papildyta (62)

Opozicija jau šį ketvirtadienį dėl Vyriausybės įgaliojimų tvirtinimo procedūros Seime kreipsis...

Lietuvoje tilapijas auginantis ūkininkas Aurimas: noriu sulaužyti mitą, kad tai nevertinga žuvis (50)

Dauguma esame girdėję, kad žuvis yra tas produktas, kuris stiprina širdį ir imunitetą, gerina...