Šiemet su mokiniais vykome į Anykščius, kraštą, padovanojusį Lietuvai poetą A. Baranauską, rašytojus A. Vienuolį ir J. Biliūną. Pažintis su aplinka, kurioje kažkada gyveno, kūrė žmonės, privertė ne vieną susimąstyti ir palyginti su savo gyvenamuoju laikotarpiu. Ypač patraukliai mokiniams pateikiama J. Biliūno gyvenimo ir kūrybos apžvalga gimtojoje sodyboje-muziejuje Niūronyse. Ne vieno išdaigininko akys sublizga klausant jautraus, šilto muziejaus darbuotojos pasakojimo apie garsiąsias J. Biliūno noveles „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“, „Nemunu“.
Kitas labai patrauklus lankytinas objektas – Siauruko muziejus, įsikūręs Anykščių geležinkelio stoties komplekse. Vaikams įdomios, nematytos ryšio bei signalizavimo priemonės, laukiamoji salė, tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinetas. Linksmai vaikai važinėjosi rankine drezina bei triračiu ant bėgių.
Smagu, kad lankytojų nesibaido Anykščių Šv. Mato bažnyčia ir čia galima užkopti į apžvalgos aikštelę, įrengtą dešiniajame bažnyčios bokšte 33 metrų aukštyje. Užlipus 186 laiptelius galima pasigrožėti Anykščių apylinkių panorama.
O prie Rubikių ežero vėl galima kopti į 15 m bokštą ir apžvelgti nuostabią Rubikių ežero ir apylinkių panoramą.
Na, o didžiausią įspūdį vaikams (aišku, ir kai kuriems suaugusiems) turbūt palieka garsioji vasaros rogučių trasa ant Kalitos kalno. Čia tikrai garantuojamos geros emocijos, neišdildomi įspūdžiai – trasoje yra 5 posūkiai, tramplynas, kilpa, viską galima įveikti skriejant 40 km/h greičiu. Gaila, kad Anykščių šilelyje dar nebaigtas unikalus turistinis objektas – medžių lajų takas, kuris lankytojus žada pakviesti rudeniop. Vadinasi, grįžti į Anykščius dar teks.
Į kitą kelionę Anykščiai – Utena vyko Šiaulių V. Kudirkos progimnazijos mokytojai. Suaugusiems galima apsilankyti ir „Anykščių vyno“ gamykloje, kurioje siūloma programa „Vyno kelias“. Ją sudaro ekskursija po gamyklą bei kulinarinio paveldo ženklą turinčio vyno „Voruta“ ragavimas, kitos produkcijos – koncentruotų obuolių sulčių, natūralaus obuolių aromato – degustavimas.
Toliau traukiame į Uteną – laimingų žmonių miestą, įsikūrusį vaizdingoje vietovėje tarp Dauniškio (jame įrengtas šviečiantis ir grojantis fontanas su vandens ekranu) ir Vyžuonaičio ežerų. Utenos turizmo ir informacijos centre mus pasitiko ir visą kelionę lydėjo, globojo, tarmiškai porino šio centro direktorė Rasa Jasinevičienė (dar ir dabar skamba visi arkliokai, berniokai, versliokai).
Tame pačiame pastate įsikūręs ir „Laisvės kovų muziejus“, kuriame veikia dvi ekspozicijos: „Partizanai. Vienui vieni/bendrai kartu“ (idėjos autorius Norbertas Černiauskas) ir „Bendras Europos identitetas totalitarinių režimų kontekste“ (ekspozicijos autorius N. Černiauskas, dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė). Ypač įdomus, įspūdingas akcentas - laukimo salėje pasitinkantys žmonės. Jie laukia traukinio ir sukuria traukinių stočiai tinkamą aplinką, tarp jų galima vaikščioti, apžiūrėti.
Senajame Utenos pašte, statytame 1830-1835 m., dabar įsikūrusi Dailės mokykla, kurioje veikia dailės galerija „Rūsys“ ir senojo pašto muziejus. Ir dabar dar yra vienas pašto diližanas, kuriame galima nusifotografuoti.
Utenos rajonas irgi turi kuo pasigirti: Užpalių kaime reikia aplankyti Šv. Krokulės šaltinį, kuris garsėja savo magišku vandeniu. Netoli Šeimyniškių piliakalnio būtina pažiūrėti atodangą su konglomerato uola.
Svarbu apsilankyti ir Juknėnų kaime veikiančiame A. ir M. Miškinių muziejuje, kuriame jus pasitiks muziejininkė Rimanta Gaidienė ir supažindins su „vargo“ mokykla, pabandysite rašyti žąsies plunksna, teks skaityti „graždankę“, išgirsite įdomų pasakojimą apie brolių A. ir M. Miškinių gyvenimą bei kūrybą.
Šioje kelionėje mus lydėjusi Utenos TIC direktorė R. Jasinevičienė pasakodama mus apie savo miesto, jo apylinkių grožį, supažindino su įvairiomis legendomis, pasbrėžė, kur geriausia vasaroti jų krašte, kokių pramogų galima pasiūlyti mokiniams. O jų išties daug, tai ir Vytauto Valiušio keramikos muziejus, ir „Vilko muziejus“, galima užsisakyti ir ekskursiją į pelkes...
Nuoširdus, šiltas bendravimas, įdomūs ekskursijos vadovės pasakojimai įrodė, kad Utena ne tik laimingų, bet ir svetingų, šiltų, mielų žmonių miestas. Čia – Anykščiuose ir Utenoje - yra ką veikti ir mažam, ir dideliam...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!