aA
Po nusisekusios ir daug teigiamų įspūdžių palikusios kelionės į Kauną gavau dar vieną pasiūlymą aplankyti kitą Lietuvos vietą – nedidelį, bet daugeliui gerai žinomą (ar bent jau girdėtą), žymų pėdsaką Lietuvos istorijoje palikusį Kražių miestelį, įsikūrusį Kelmės rajone.
© Karolis Klimas

Vykti į Kražius kartu su drauge turėjome liepos 14 dieną, ketvirtadienį. Iš Vilniaus pajudėti planavome pirmoje dienos pusėje, tačiau išvažiuoti pavyko tik apie penktą valandą vakaro. Kiek sugaišome, kol įveikėme automobilių spūstis ir užklupusią liūtį, bet neužilgo jau lėkėme Vilniaus – Kauno greitkeliu, ir dangus priekyje atrodė šviesesnis. Aš antrą kartą gyvenime vairavau automatinę pavarų dėžę turinčią transporto priemonę (draugės tėvų išvykai paskolintą Renault „Kangoo“), valgiau namuose suteptus sumuštinius ir mėgavausi smagia kelionės pradžia.

Nors kažkodėl mūsų šalyje vis dar įprasta manyti, kad vairuoti automatinę pavarų dėžę turintį automobilį nevyriška, galiu pasakyti, kad tai daug maloniau nei nuolat laužyti bėgio svirtelę. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti Renault „Kangoo“ man apskritai pasirodė puiki mašina – kur kas talpesnė ir aukštesnė, nei galėtum pamanyti, todėl joje yra pakankamai vietos net ir krepšininko ūgio lietuvaičio galvai (dabar kažkodėl galvoju, kad Renault „Kangoo“ puikiai tiktų ir važiuojant grybauti). Tiesa, mašina buvo nenauja, greičio matuoklis neveikė, o vėjas pro langus švilpė taip, kad muzikos nebuvo girdėti. Užtai pro didžiulius langus puikiai matėsi žaliuojantys laukai, lygutėlis asfaltas ir besileidžiančios saulės spindulių nutvieksti debesys (keista, bet oras į vakarą visai pasitaisė).

Žemaičiai, pasipriešinę carui

Į Kražius atvykome temstant. Mano draugė šiame miestelyje turėjo giminių ir galima sakyti, buvo beveik vietinė, todėl parodė man kelią iki gyvenamo namo, kuriame turėjome praleisti ateinančias dvi naktis. Tai buvo ganėtinai sutrūnijusi, retai naudojama, tačiau autentiškumą išsaugojusi trobelė pačiame miesto centre (jei kam įdomu daugiau pasižvalgyti po Kražių namelius iš vidaus, siūlau patyrinėti fotografo Mindaugo Kavaliausko nuotraukų ciklą).

Kol sutvarkėme kambarius, susinešėme daiktus ir pakūrenome krosnį (ne paslaptis, kad lietuviškos vasaros naktį galima kaip reikiant sušalti), visai sutemo, bet aš vis tiek užsispyriau lauke išsikepti dešrelių. Laužo dūmų kvapas, pomidorų padažas, kokakolos butelis – viskas, kaip ir turi būti. Nurimus alkiui ir išblėsus pirmiesiems įspūdžiams, turėjau daugiau laisvo laiko pasidomėti Kražiais: ką būtina paminėti apie šią vietovę?

Kelionė į Kražius: miestelio kultūra ir neaiški „Naisių bendruomenės“ iniciatyva
© Karolis Klimas

Kaip jau sakiau pradžioje, tai – nemažą istorinę reikšmę turintis Lietuvos miestelis. Čia 1893 metais įvyko vietinių gyventojų ir caro kazokų susirėmimas, pramintas Kražių skerdynėmis. Konfliktą minėtais metais įžiebė caro Aleksandro III įsakymas uždaryti greta veikusį benediktinių vienuolyną, tačiau žemaičiai nusprendė tam pasipriešinti. Iš daugmaž keturių šimtų kazokams šventoriuje kelią pastojusių gyventojų 9 buvo nužudyti, 54 – sužeisti, dar daugiau žmonių tardyta. Kražių skerdynių aidas nuvilnijo per visą tuometinę Europą, sukėlė didelį pasipiktinimą Rusijos administracijos vykdoma tautinės priespaudos politika ir nepakantumu kitatikiams bei atkreipė dėmesį į Lietuvą.

Po skerdynių apleista bažnyčia vėl veikti pradėjo XX amžiaus pradžioje. Dabar baltuojantis bažnyčios pastatas pasitinka, įvažiuojant į Kražius, todėl jos nepastebėti neįmanoma.

Vieta, kur karaliauja gandrai

Ryte pabudau anksti ir nusprendžiau pasivaikščioti. Gatvele, kuria pravažiavo keli traktoriai, patraukiau į priešingą nuo bažnyčios pusę, link kapinių. Perėjau Kražantės upelio, nuo kurio, tikėtina, ir kilo miestelio pavadinimas, tiltą ir, kopdamas masyvių akmenų laiptais, pasiekiau Vytauto kalną. Jo viršūnėje 1941 metais ne kartą degė XV amžiuje statyta Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Šiuo metu čia likusi tik varpinė, 1852 metais pastatyta iš griūvančios jėzuitų bažnyčios sienos plytų.

Kelionė į Kražius: miestelio kultūra ir neaiški „Naisių bendruomenės“ iniciatyva
Kražių panorama ir miestelio vienuolynas dešinėje
© Karolis Klimas

Apžiūrėjęs du didžiulius netoliese suręstus skruzdėlynus ir padaręs keletą kadrų, patraukiau į miestelio kapines, įsikūrusias ant nedidelio kalnelio. Saulei šviečiant (turiu pasakyti, kad buvo beveik šilta), jos atrodė itin jaukios, be to, puikiai sutvarkytos. Ryškus jų akcentas – XIX amžiaus viduryje pastatyta koplyčia. Galiu pasidžiaugti, kad netoliese jos radau ir savo tolimų giminaičių kapą, apie kurį atsitiktinai sužinojau, dar prieš išvažiuodamas iš Vilniaus.

Vėliau mano dėmesį patraukė kapinių pakraštyje, ant elektros stulpo viršūnės, susuktas gandrų lizdas. Tik tada atkreipiau dėmesį, kiek daug Kražiuose šių ilgakaklių paukščių. Tiek daug jų esu matęs tik Ispanijos Alkala de Henareso miestelyje, rašytojo Migelio de Servanteso gimtinėje. Tiesa, vietinių gyventojų gandrai jau seniai nebestebina.

Sparčiausiai nykstantis Lietuvos miestelis?

Atgal patraukiau pro vadinamąjį Kražių vienuolyną. Tiksliau kalbant, tai – pietinė Kražių jėzuitų kolegijos 22 pastatų ansamblio, kurį sudarė vienuolynas, kolegija, bažnyčia ir kiti statiniai, dalis. Šiuo metu joje veikia miestelio M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Vakare jame turėjo vykti tapytojos M. Plentauskaitės parodos pristatymas, kuriame norėjau dalyvauti ir aš.

Iki tol dar buvo daug laiko, tad grįžau namo ir kartu su pagaliau iš lovos išsiritusia drauge išėjau ieškoti maisto pusryčiams. Pasirinkimas čia, kaip ir visuose panašiuose miesteliuose, nedidelis – keletas „Aibės“ tinklo parduotuvių ir vienas vakarais veikiantis baras. Nesismulkinome – nusipirkome po submariną, užsigėrėme vakarykšte kola ir patraukėme į kitą Kražių pusę.

Draugė minėjo kažkur skaičiusi, kad Kražiai – vienas sparčiausiai nykstančių Lietuvos miestelių. Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti, tik pasakyti, kad pakeliui žmonių išties sutikome vos keletą, ir, iš pradžių, man pasirodė keista, kad čia stovi tokia didelė, neseniai renovuota gimnazija (žinoma, ją užpildo iš netolimų apylinkių atvykstantys moksleiviai) su pavydėtino naujumo stadionu ir krepšinio aikštele. Deja, vasarą joje niekas nežaidė.

Parodoje – Kražių reminiscencijos

Atgal grįžome pro jau minėtą bažnyčią, padarę lankstą, kitaip sakant – apžiūrėję beveik visus Kražius. Pietų metą praleidome savo laikinuose namuose, nes ėmė smarkiai lyti, o vakarop nuėjome pasižiūrėti M. Plentauskaitės tapybos darbų.

Kelionė į Kražius: miestelio kultūra ir neaiški „Naisių bendruomenės“ iniciatyva
© Karolis Klimas

Parodoje „Dedikacija prisiminimui“ menininkė pristatė apie dešimt ganėtinai didelio formato kūrinių, kurių objektu, bent jau iš dalies, tapo pats Kražių miestelis. Pristatymo metu autorė minėjo renkanti vietovės artefaktus, liudijančius ne tik apie asmenines, bet ir svetimas vietinių gyventojų patirtis bei prisiminimus. Tapytojos žodžiais tariant, užfiksuotas akimirkas ji stengiasi rekonstruoti, tokiu būdu kurdama naujus siužetus bei erdves.

Reikia pripažinti, kad parodoje tikrai nesitikėjau išvysti taip gausiai į ją susirinkusių šviesių miestelio gyventojų. Vakaro eigoje turėjau galimybę pabendrauti ir su pačia autore, kaip pasirodo, Vilniaus dailės akademijos magistrante. Ne sykį pasidžiaugiau, kad kol kas Kražiuose kultūra dar gyva, sužinojau, kad ir kiti renginiai, pavyzdžiui, Šv. Roko, stebuklingo ligonių globėjo, atlaidai, čia sulaukia didžiulio susidomėjimo.

2018 m. Lietuvos mažoji kultūros sostinė?

Apie tai, kad Kražiai, regis, paskelbta 2018 m. Lietuvos mažąja kultūros sostine, sužinojau visai atsitiktinai. Jau rašydamas šį straipsnį, bandžiau įmanomais būdais patikrinti minėtą informaciją, tačiau be įrašo Kražių feisbuko puslapyje ir kelių trumpų užuominų provincijų leidiniuose, nieko tikresnio taip ir nepavyko rasti. Belieka klausti projekto iniciatorių – mūsų Kultūros ministerijos darbuotojų ir „Naisių bendruomenės“ asociacijos – kas tai: formalus titulas likusiems emigravusio miestelio gyventojams paguosti ar realią naudą regionams nešanti iniciatyva?

Bet palikime šį klausimą atsakyti žurnalistams. Man gi belieka užbaigti savo viešnagės aprašymą.

Apie antrosios dienos vakarą nėra ką daug pasakoti – į trobelę suvažiavo draugės giminės ir draugai, kepėme šašlykus ir net paragavome juodos spalvos degtinės (dyvų dyvai!). Kitą rytą paskubomis dar spėjome aplankyti Medžiokalnį – 75 hektarų ploto botaninį draustinį, kuriame, anot legendų, augęs šventasis ąžuolas su iš po šaknų trykštančiu švento vandens šaltiniu, kur jodinėdavo ir medžiodavo įvairūs ponai, ilsėdavosi karalius Žygimantas Augustas, kunigaikščiai Kęsgailos, Radvilos ar Chodkevičiai... Na, o popiet jau lėkėme atgal į Vilnių šauniąja Renault „Kangoo“.

Iki šiol jaučiu, kad mano apsilankymo Kražiuose patirtis turtinga, todėl, manau, galįs jums pasiūlyti puikią atostogų alternatyvą – užuot bergždžiai bandę nutaikyti tinkamą orą padrybsoti prie jūros Palangoje, išsirinkite kokį nors įdomesnį miestelį ir išvykite į trumpą ekskursiją. Pažadu, įspūdžių turėsite kur kas daugiau.

Daugiau kelionės nuotraukų rasite feisbuko puslapyje www.facebook.com/TiltoGatvesRasytojas.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujo kaimyno elgesys sukėlė įtarimų – labiausiai užkliuvo jo kalbos apie žmoną (42)

Prieš keletą mėnesių į mūsų namo duris pasibeldė malonus apie 40 metų vyras ir prisistatė...

Dviejų vaikų mama susimąstė: ar senosios kartos pedagogai atitinka šiuolaikinius kriterijus? (293)

Visiškai sutinku su straipsnio autoriumi. Turiu du vaikus – dešimtoką ir aštuntokę. Mokslo...

Aukštojo mokslo reforma: valdžios užkeikimai „lydekai paliepus, man panorėjus“ situacijos nepakeis (9)

Švietimo sistemą galima traktuoti arba voliuntaristiniu, arba deterministiniu požiūriu....

Internete plinta jautrus įrašas: prašo padėti į pensiją išėjusiam ir ant skurdo ribos atsidūrusiam mokytojui (262)

Socialiniuose tinkluose liūdnas Karolina Rupeikaitės-Zalagaitienės kreipimasis iš Marijampolės ir...

Kandidatų pasisakymai debatuose nuvylė rinkėją: jiems pritrūko drąsos (108)

Nusprendžiau visgi parašyti apie įspūdį, kurį man paliko matyta prezidentinių debatų laida,...

Top naujienos

Nausėdos politinė reklama – iš Sutkaus vadovaujamos Lietuvos verslo konfederacijos VRK kandidato atžvilgiu staiga pritaikė išimtį (13)

Suorganizuotas susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku –...

Infografikas. Kaip sekasi pensijų fondui, į kurį buvote įtrauktas automatiškai, ir ar verta jį keisti (1)

Lietuvos bankas paskelbė pirmuosius naujųjų gyvenimo ciklo pensijų fondų rezultatus. Iki šiol...

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (57)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (27)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1396)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Orai: ruoškitės, kasdien bus vis šilčiau (5)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems anticiklonas.

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (769)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (25)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (90)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (12)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...