Anksti šį trečiadienį „Lux Express“ autobusu grįžome iš Varšuvos į Vilnių. Penktą ryto prie „Panoramos“, kaip ir visame mieste, visiškai ramu: jokių mašinų, jokių autobusų, jokių troleibusų. Atrodo, kad vieninteliai žmonės, kurie nemiega, tai taksistai, stovintys toje pačioje aikštelėje, kur išleidžia autobuso keleivius.
Prie „Panoramos“ išlipame ne tik mes, bet ir visas mažas būrelis keliautojų. Net apsidžiaugėme, jog laukia taksi. Pagalvojame, gal tai paties miesto iniciatyva. Juk Vilnius turėtų būti suinteresuotas suteikti galimybę tokią valandą parsigauti namo, kad ir už didesnę sumą – juk pats pirmiausias sugrįžtančių vilniečių ir turistų poreikis bus būtent pasiekti šiltą lovą. Jei to padaryti neįmanoma, miesto įvaizdis subjurs nespėjus net sužinoti, kurioje pusėje mūsų Senamiestis ar Užupis.
Bet džiaugsmui, jog tai galbūt apgalvota iniciatyva, buvo lemta tuojau pat išgaruoti. „Kiek iki Fabijoniškių?“ paklausėme mes. „30 eurų“, atsakė. Na ką gi, ačiū, viso gero.
Panašius pokalbius matome ir prie kitų automobilių. Vieni atvykėliai iš Varšuvos irgi klausia kainos ir tuomet atsisako, kiti sukandę dantis vis tik sėda, nes ką daugiau daryti, o vienas žmogus net nepaklausęs įlipo. Matyt, nežinojo, kad vien įsėdimas jam kainuos kokius 10 eurų.
Mes su draugu, kaip ilgai gyvenantys Vilniuje, išsikvietėme vieną iš pavežėjų ir palaukę keletą minučių parvažiavome už 5 eurus. Ir, regis, jokios problemos. Bet tai čia mums nėra jokios problemos, mes žinome visus „Taxify“, „eTaksi“ ir „Uber“, mes mintinai mokame viešojo transporto tinklą ir blogiausiu atveju pralauktume iki pirmų troleibusų. Mes supratome visas alternatyvas. O kaip tie, kurie Vilniuje galbūt išvis nėra buvę? Jie gal ir supranta, kad siūloma kaina nėra adekvati (lai taksistai nesupyksta, bet ir veiduose matosi sąžinės stygius), bet ką jie gali padaryti? Gatvės tuščios, aplink jokios informacijos. Kas belieka?
Vėliau apie tai pasikalbėjau su savo dėde, buvusiu taksistu. Jis minėjo, kad tokie neaiškias įmones atstovaujantys taksistai dažniausiai visą naktį ir prakiurkso panašiose vietose, kur žino, jog jų prireiks. Už įsėdimą paima 10 eurų, o taksometrą įmanoma apžaisti ir pasiimti tris, keturis, penkis kartus daugiau nei įprastas tarifas. Kai tokios kainos tai kaip ir nesvarbu, kiek žmonių neužkibs. Užtenka poros ar trejeto į vakarą ir tu jau pasidarei netgi labai gerus pinigus.
Vėlgi, nežinau, kas gali šią situaciją sutvarkyti. Tačiau kažką daryti reikėtų, nes tai lygiai tas pats, kaip pamačius, jog žmogaus miršta iš troškulio, dešimtkart pabranginti vandenį.
Beje, kelionės Vilnius-Varšuva ir Varšuva-Vilnius mums kainavo po 14 eurų kiekvienam. Miestus skiria apie 460 kilometrų. Vadinasi, nuvažiuoti beveik tūkstantį kilometrų yra pigiau, nei Vilniuje nuvažiuoti nuo „Panoramos“ iki Fabijoniškių – keturis kilometrus.