Visų pirma, kodėl mums jos reikia? Negi, negalime atominės elektrinės statyboms skirtas lėšas investuoti į vietinius, t.y. atsinaujinančius energijos išteklius (AEI)? Specialistai yra apskaičiavę, jog investavus ir pradėjus pilnai naudoti AEI galėtume pasiekti energetinės nepriklausomybės, nebereiktų importuoti iš Rusijos dujų ir naftos, pinigai būtų sulaikyti šalyje, o tai padėtų augti Lietuvos ekonomikai, taip pat būtų sukurta naujų darbo vietų. Beje, Lietuva neturi reikiamų finansinių resursų atominės elektrinės statyboms. Šiuo metu valstybės skola yra 35 mlrd. Lt ir ji vis auga. Jei atominę elektrinę statys privatūs investuotojai, ji mums kainuos dar daugiau, nes turėsime sumokėti jų pelno dalį.

Ar naujoji atominė elektrinė suteiks energetinę nepriklausomybę? Ne! Todėl, kad Lietuva neturi būtino atominei elektrinei veikti urano rūdos iš kurio gaminamas branduolinis kuras. Vadinasi, šalis turės pirkti jį iš tų šalių, kurios jo turi. Lietuva bus vienokiu ar kitokiu atveju priklausoma nuo kitų šalių ir nepasieks energetinės nepriklausomybės. Be to pigaus urano rezervai gana greitai senka.

Kur dėti radioaktyviąsias medžiagas? Į šį klausimą atsakymo nėra. Dar niekas nesumąstė, kaip visiškai saugiai žmogui ir aplinkai perdirbti ar saugoti radioaktyviąsias medžiagas. O jei ir būtų sugalvota, kas norėtų savo kieme laikyti pavojingąsias medžiagas?

Ar naujoji atominė elektrinė bus saugi ir niekada nepasitaikys žiauri Černobilio nelaimė? Galime naiviai tikėti, kad to neatsitiks ir pasitikėti naujosiomis technologijomis, kurios kažkada dėl objektyvių ar žmogiškų faktorių paveda, o galime tiesiog gyventi ramiai renkantis atsinaujinančius energijos išteklius, kurie grėsmės nekelia. Taip pat, niekas negali garantuoti, kad terorizmo aktas ar diversija nebus nukreipti į atominę elektrinę.

Ar atominė energija tikrai pigesnė už vietinę? Pigią atominę energiją galime gauti tik iš jau pastatytų elektrinių, o mūsų bus naujai statoma. Elektros kaina susidės iš urano rūdos importavimo, investuotojų į naująją atominę elektrinę, kurie norės kuo greičiau atgauti ir dar pasiimti dalį pelno iš statybų, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo bei kitų dalykų. Atsinaujinanti elektros energija turėtų tapti priimtinesnė dėl greitesnio investicijų atsipirkimo. Vidutiniškai atsinaujinantys energijos šaltiniai atsipirkti pradeda po 6 metų, o atominė – daugiau kaip po 10 metų. Be to, ypač spartus atsinaujinančių energijos išteklių technologijų vystymasis trumpina atsipirkimo periodą.

Ar turėsim kur padėti atominės elektrinės pagamintą energiją? Skelbiama, kad elektros sunaudojama yra vis daugiau ir kiekis laikui einant tik augs, tačiau vartojimo augimo prognozės neretai būna perdėtos siekiant savanaudiškų tikslų tokių, kaip atominės elektrinės statybos. Be to, aplink Lietuvą ketinama statyti naujas atomines elektrines bei mūsų šalis yra įsipareigojusi iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2020 m. pagaminti 23 proc. energijos (šie rodikliai tik augs vėlesniems periodams). Tad kyla problema, jog Lietuvai atominės elektrinės pagaminamos energijos bus per daug, o kitom šalims nereikės, nes turės savo atomines elektrines bei įsipareigojimus didinti energijos kiekį pagaminamą iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Kokia žala gamtai? Senoji atominė elektrinė buvo pastatyta prie didžiausio Lietuvos Drūkšių ežero, ten pat planuojama statyti ir naująją elektrinę. Nors teigiama, kad ežero vanduo nuolat tikrinamas, siekiant nustatyti, ar nepadidėjęs radiacijos kiekis ežere ir išvadose rašoma, jog nuo pat pirmųjų matavimų niekada nebuvo užfiksuotas radiacijos padidėjimas ir kad jis niekada nebuvo viršijęs natūralaus gamtos skleidžiamo fono. Tačiau ežerui žala padaryta didelė, nes terminė tarša paskatino ežero eutrofikaciją. Kas mokės milijardus ežero atstatymui į natūralią jo būseną? Iš mūsų ir mūsų vaikų buvo atimtas gamtinis turtas. Šitie kaštai turi būti įskaičiuoti į „pigios“ atominės energijos kainą.

Vis dėlto pats svarbiausias klausimas yra: kodėl Lietuvai atominė elektrinė buvo pateikiama kaip vienintelė alternatyva, jei ji sukelia daugiau problemų negu jų išsprendžia? Kodėl apie jos alternatyvas pradėta kalbėti tik dabar?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!