Daugumą sudarytų jaunos šeimos, stumiančios vaikiškus vežimėlius ar už rankučių vedančios mažus vaikus. Pirmuosius tokius „pumpurus“ jau galima pamatyti įrengtoje vaikų žaidimų aikštelėje prie Įgulos bažnyčios (Soboro) ir šalia Muzikinio teatro sodelio, bet to tikrai ne gana.
Kas ta statistinė ateities Kauno miesto jauna šeima? Jie abu susipažino studijuodami Lietuvos universitete, Kaune. Vaikinas gimė ir gyveno Kaune, mergina atvažiavo studijuoti į Kauną iš Suvalkijos. Vyrukas studijavo informatikos fakultete, o stropi jauna moteris mokosi paskutiniame medicinos fakulteto kurse ir atlieka praktiką universiteto ligoninėje – Kauno miesto klinikose. Jaunasis programuotojas yra laisvai samdomas, laisvu laiku su kolega kuria savo projektą su stipria pridėtine verte.
Šeima nuomojasi dviejų kambarių butą aukštomis lubomis parketo grindimis miesto centre. Rimtai svarsto galimybę panašu butą įsigyti. Jo kaina yra tokia pati, kaip standartinio sovietinio daugiabučio Vilniuje, miegamajame mikrorajone. Kadangi mūsų herojus uždirba tiek pat kiek ir jo brolis Vilniuje, jis net neabejodamas pirks butą Kauno centre. Nes čia, šalia Laisvės alėjos gyvenimo kokybė ir galimybės auginti mažus vaikus yra nepalyginamai geresnės nei Fabijoniškių ar Perkūnkiemio devynaukštyje ar tolimojoje Nemenčinės sodų bendrijoje.
Mūsų gyvenamąją vietą dažnai nulemia šeimos istorinės aplinkybės, darbo vieta ir finansai.
Iki šiol Kaunas dažniausiai buvo suvokiamas kaip studentų miestas. Tačiau studentas yra stipri paspirtis miestui tik tada, kai jis sukuria šeimą, pradeda dirbti ir moka mokesčius ne kur kitur, o Kaune. Taip, iš pradžių tai gali būti Kalniečiai ar Šilainiai. Bet Kaunas turi aiškiai įvardinti, kodėl jame turėtų apsigyventi jaunos šeimos ir ką miestas yra pasiruošęs padaryti, kad jauna šeima po studijų rinktųsi Kauną, o ne Vilnių, Londoną ar dar tolimesnės šalies sostinę.
Kauno miesto istoriniai rajonai, parkai ir žaliosios zonos, poliklinikos ir ligoninės su geriausiais specialistais šalyje, gimnazijos ir aukštosios mokyklos su patriotiškais mokytojais, krepšinio komanda „Žalgiris“ (tikėkimės artimoje ateityje – ir kitų sporto šakų profesionalai), muziejai, dramos ir muzikinis teatrai, barai ir kavinės su savo muzikos programa, Europą savaitgaliui ar poilsiu pasiekti leidžiantis oro uostas, iškilusi „Rail Baltica“ yra akivaizdžios priežastys, kodėl Kaunas yra geras miestas gyventi.
Nuolatos peikiamas Kauno įvaizdis, duobėtos gatvės, nusikalstamumas yra ne tik žiniasklaidos spekuliacijų objektas, bet ir blogis, su kuriuo reikia kovoti. Bet didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria šiuolaikiniai miestai yra darbingų žmonių populiacijos mažėjimas, darbo vietų trūkumas.
Susiduriame su užburtu ratu. Mieste mažėja žmonių, nes jame didelis nedarbas, trūksta kvalifikuotų specialistų. O verslas į tokį miestą neinvestuoja, nes jame negyvena pakankamai žmonių, paprasčiau kalbant, – nėra mokių vartotojų rinkos.
Matau vienintelį būdą sulaužyti užburtą ratą. Reikia dirbti kompleksiškai, kitaip tariant, iš karto keliais frontais. Pirma, pritraukti į Kauną jaunas išsilavinusias šeimas, antra – išnaudoti įgimtą kauniečių verslumą ir trečia – propaguoti Kauną kaip šiuolaikiškos, net ultra modernios architektūros miestą.
Šiuo metu jaunos šeimos renkasi gyvenimą toliau nuo miesto centro, ypač trokšta gyventi nuosavuose namuose.
„Svajonių namas“ jaunai šeimai tampa ne įsivaizduojama gerove, o didele našta. Įsigijus tokį, visas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – gyvenama ne name, o dėl namo. Mano įsitikinimu, butas miesto centre yra daug geresnė alternatyva jaunai šeimai, bent jau kol vaikai lankys darželį, mokyklas, būrelius, o šeima subalansuos savo finansinę padėtį.
„Viena priežasčių, kodėl Laisvės alėjoje yra ramu, yra ta, kad ši teritorija menkai apgyvendinta. Viename Šilainių mikrorajono daugiabutyje gyvena daugiau šeimų, nei visoje Laisvės alėjoje. Visuomenė, politikai, nekilnojamojo turto plėtotojai, ekonomistai turėtų daugiau diskutuoti, svarstyti ir ieškoti galimybių, kaip panaudoti mirusią Laisvės alėjos vidinių kvartalų zoną. Tik sėkmingai įvykdžius kvartalų konversiją, Laisvės alėja suklestės“, – yra sakęs Šarūnas Kiaunė, architektas
Turime pasiekti, kad į Kauno centrą iš daugiabučių rajonų ir kitų miestų atsikraustytų jaunos šeimos. Tam pasitarnautų pilotinis projektas, kurį įgyvendinus paskatintume kitus jaunus žmones savarankiškai imtis iniciatyvos. Geras pavyzdys užkrečia, o sėkmė traukia sėkmę.
Trumpai apie pilotinį projektą. Pastatuose, išsidėsčiusiuose šalia Laisvės alėjos tarp K.Donelaičio ir Kęstučio gatvių, savivaldybė turėtų įgyti tarpukario architektūros namą ar kelis namus su galimai numatyta plėtra ir juose moderniai įrengti pavyzdinius butus jaunoms šeimos su papildoma gerovės infrastruktūra – chemine valykla ir skalbykla, kirpykla ir grožio salonu, kompiuterių taisykla, modernia biblioteka, dviračių laikymo zona ir t.t.
Jei prieškario architektūros namas laikomas prabanga, Kaune turime daug neišnaudotų objektų, tokių kaip nebaigtas viešbutis „Britanika“ (Kęstučio g. 26) ar „Respublika“. Svarbiausia, kad kitus miesto teikiamus privalumus gyventojai ras čia pat, miesto centre.
Apgyvendinus Kauno centrą, tikėtina, eilė ateitų Žaliakalniui ir Aleksotui – šie du rajonai yra šalia centro, tereikia nusileisti nuo šlaito, o aleksotiškiams – pereiti tiltą per Nemuną (potencialus ir Nemuno krantinės aplink Minkovskių gatvę apgyvendinimas). Šie rajonai galėtų tapti puikia alternatyva jaunoms šeimoms, norinčioms gyventi „miesto centre kaip kaime“. Tai puiki alternatyva Vilniaus Žvėrynui su neadekvačiomis nekilnojamojo turto kainomis.
Savo tikslą pasieksime, kai atvykusiam į Kauną susidarys įspūdis, kad kas trečias sutiktas žmogus Kauno centre stumia vaikišką vežimėlį. O ką manote jūs?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!