Kaip žmogus gimęs, augęs ir vis dar dirbantis Kaune, susimąsčiau – kokios esminės Kauno nykimo priežastys, ir svarbiausia, kokie sprendimo būdai. Ne, tai tikrai nėra Kauno gatvės, kurių duobėse žmonės sarkastiškai augina gėles, ir tai tikrai nėra komunaliniai mokesčiai bei aptarnavimas. Šių problemų, nors ir labai aiškiai matomų ir juntamų, sprendimas, prilygsta ketvirtos stadijos vėžiu sergančio ligonio girdymui paracetamoliu.
Kauno nesėkmė ta, kad jis tapo mirštančiu miestu. Tiesiogine prasme. Didžiausias populiacijos netekimas visoje Lietuvoje. Nors ši statistika jau žinoma ne vienai miesto administracijai, bet iki šiol vietoj radikalių sprendimų, politiškai saugiau ir toliau atidarinėti maksimas ar baseiną. Nors tai gal ir gražiai atrodo mikro lygyje, bet tai neturi jokios esminės reikšmės makro srityje. Deja, nei rekonstruota Laisvės alėja, nei naujas tiltas, ar užlopytos tos pačios duobės šios situacijos negali pakeisti taip pat. Šią problemą galima išspręsti tik vienu būdu – pritraukiant aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą, pasiūlant finansinius motyvus. Kaunas, pritraukęs sėkmingas kompanijas, neabejotinai taptų ir sėkmingų žmonių miestu.
Kaip tai pasiekti? Tam reikalingas bendras darbas su savivaldybių asociacija, išrinktais seimo nariais, o ne isteriškas šaukimas „Priversime vyriausybę gerbti Kauną!“, kaip buvo prieš tai. Pavyzdžiui, viena iš tokio bendro darbo krypčių galėtų būti aiškus ir nedviprasmiškas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo bei lydinčių apskaitos aktų papildymas, kurio pagrindu savivaldybės gautu visišką autonomiją vykdyti gyventojų pajamų mokesčio ar jo dalies grąžinimą juridiniams asmenims. Pavyzdžiui, tiems juridiniams asmenims, kurie perkeltų savo veiklą atgal į Kauną, (įvertinant jose įdarbintų darbuotojų skaičių, kurių pastovioji gyvenamoji vieta taip pat būtų Kaunas), o kuo daugiau yra įdarbintų darbuotojų, kurių gyvenamoji vieta Kaunas, tuo didesnę grąžintiną sumą tas juridinis asmuo galėtų gauti nuo tų darbuotojų priskaičiuoto GPM per numatytą laikotarpį.
Paslaugų centrai, kurie taip spėriai steigiasi Vilniuje, neabejotinai dar kartą apsvarstytų savo steigimosi vietą, jeigu jau dabar Kaunas galėtų pasiūlyti pajamų mokesčio grąžinimą, su sąlyga, jei veikla būtų vystoma Kaune (Vilnius artimiausioje ateityje negalės pasiūlyti analogiškos priemonės vien dėl jų skolos struktūros). Kai samdoma 500, 600 ar 1300 ir pan. darbuotojų, tokios finansinės priemonės taikymas, metinio pajamų efekto požiūriu, yra daugiau nei įtikinamas argumentas verslui.
Tokiu būdu, gerbiamas mere, paskatintumėte kompanijų grįžimą atgal į Kauną, paskui kurias vyktų ir darbo jėga. Pritraukus sėkmingas kompanijas būtų kuriami ilgalaikiai ryšiai tarp miesto ir dirbančiųjų. Tai būtų realus išsivaikščiojančio Kauno stabdymas. Žinoma, tokios ir panašių priemonių taikymas turi savo kaštus, todėl miestas bus priverstas restruktūrizuoti savo balansą, o finansinių priemonių taikymą apriboti tik didžiausią pridėtinę vertę kuriančiam verslui. Tai reikalaus ryžto ir drąsos.
Ir viena, ir kita jūs turite. Verslo sugrąžinimas atgal į Kauną bus sėkmingas tik tuo atveju, jei miestas pasiūlys modernią darbo vietų infrastruktūrą. Deja net to šiandieniniame Kaune nėra. Šokiruoja tokie faktai, kai per visą nepriklausomybės laikotarpį Kaune iš esmės pastatyti tik du (!) išplėstiniai verslo centrai. Tai kur stambiam kapitalui kurtis Kaune? Niekur, todėl jis ir nesikuria tokiais tempais, kurie būtini palaikyti miesto, o ne nutolusių rajonų ar periferijų ritmą. Bet užtat aktyviai diskutuojama, ar miestui reikia Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų!
Pabuskite. Pasakysiu, dar aiškiau: mes turime senosios Lietuvos Kauną, mes turime carinės Lietuvos Kauną, mes turime smetoninės Lietuvos Kauną, mes turime net sovietinės Lietuvos Kauną, bet mes vis dar neturime nepriklausomos Lietuvos Kauno. Bet kas yra svarbiausia – mes galime pradėti kurti nepriklausomos Lietuvos Kauną jau šiandien. Todėl turite sau atsakyti, ar norite būti istorijoje atsimenamas, kaip Kauno gatves užlopęs meras, ar kaip meras, sukūręs naująjį nepriklausomos Lietuvos Kauno veidą.
Jei pirmasis, tokiu atveju nėra prasmės toliau skaityti šio laiško. Šio tikslo siekdami, galime pasiremti Vilniaus patirtimi, panaudodami geriausią praktiką ir mokantis iš tenai padarytų klaidų. Pirmiausiai savivaldybė turėtų optimizuoti savo administracinių ir viešųjų pastatų tinklą, apjungiant ir perkeliant juos į naują vietą. Pavyktų pasiekti ne tik lengviau prieinamas viešojo administravimo paslaugas gyventojams (vieno langelio principas, vietoje dabar įvairiose miesto vietose išmėtytų įstaigų), fiksuotų kaštų mažinimą, bet dar svarbiau – būtų pirmą kartą pradėtas kurti naujas miesto veidas.
Būtent savivaldybė turi parodyti iniciatyvą taip, kaip savo laiku padarė Vilnius su dešiniuoju Neries krantu. O naująjį Kauną galima pradėti kurti persikėlus per Vytauto tiltą su lyg Minkovskių gatve. Ideali vieta „miestas prie upės“ koncepcijos realizavimui. Bet ši vizija bus sėkminga tik tada, jei toje zonoje bus pritraukti ir privatūs nekilnojamo turto vystytojai komercinių plotų sprendimams įgyvendinti. Juk miestui jų gyvybiškai reikia. Tai pasiekti galima pasiūlius labai aiškius motyvavimo instrumentus, pavyzdžiui, kaip visišką ar dalinį atleidimą nuo žemės mokesčių, nustatytą metų laikotarpiui, perleisti sklypų valdymą panaudos pagrindais už simbolinį mokestį ir pan.
Vilniaus klaida, vystant naująjį centrą, ta, kad nebuvo sukurta išliekamąją vertę turinti architektūra (su keletu retų išimčių). Europos bokštu, Europos ar tuo labiau pasaulio nenustebinsi. O Kaunas gali padaryti kitaip ir pritraukti pasaulyje puikiai pažįstamus architektus. Visų pirma – Massimiliano Fuksą, kurio unikali architektūrinė plastika žavi pasaulį, ir kurio sąsajos su Kaunu nekelia abejonių. Tuo labiau kad ir pats architektas viešai demonstruoja prielankumą Kaunui, ir turbūt nesuklysiu spėdamas, kad nekiltų problemų šį architektą pasikviesti darbui Kaune.
Gerbiamas mere, atsakykite sau, kaip ilgai sėkmingas verslas, žmogus sies savo ilgalaikę ateitį su miestu, kurio pats brangiausias turtas baigia virsti griuvėsiais? Garsiosios modernistinės tarpukario miesto architektūros apgailėtina būklė – tik dar vienas įrodymas, kaip nesėkmingai ir neturint vizijos miestas buvo valdomas iki šiol. Smetoninė architektūra, carinė miesto pirmos klasės tvirtovė – tai pasauliniai unikumai, neįvertinti dėl trumparegiškumo.
Per 2015 metus savivaldybės biudžete numatyta 30 tūstančių eurų miesto paveldosaugos programai. Tokiais tempais finansuojamas kultūros paveldas bus baigtas restauruoti per keletą žmogaus kartų. Apgailėtina. Sprendimui būtinas radikalaus požiūrio ir veiksmų trajektorijos keitimas. Aš nei kiek neabejoju, kad jūs, mere, esate čia ne tam, kad išlaikytumėte status quo, o tam, kad jį pakeistumėte. Siūlau nedelsiant pradėti naudoti kompleksinių (saldainio ir botago principu paremtą) priemonių rinkinį. Perskirsčius dalį žemės mokesčio įplaukų, papildžius skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais suformuoti fondą, kuris dengtų dalį (dydis – savivaldybės apsisprendimo reikalas) privačių savininkų valdomų, kultūros paveldo objektų, restauravimo kaštų dalį (saldainis), likusią turėtų padengti pats savininkas.
Jei per nustatytą laikotarpį savininkas nepasinaudoja fondu ir nesutvarko objekto, taikomos baudos. Jei tai negelbsti, galutiniam terminui pasibaigus savivaldybės užsakymu visiškai suremontuojamas objektas, o savininkui pateikiama sąskaita apmokėti visas išlaidas (botago principas). Jei reikia – išieškojimas, vykdomas teisminiu keliu. Tai gali nebūti populiarus žingsnis, bet jis yra būtinas. Ir visados prisiminkite – be pavojaus ir rizikos nė vienas didis darbas nebuvo nuveiktas. Istorinės architektūros atgaivinimas – sudedamoji ir esminga geriausių sąlygų veiklai bei gyvenimui sukūrimo plano dalis. Apjungę naująjį miesto veidą su atkurta istorine architektūra, pasiektume, kad Kaunas vėl atsidurtų architektūrinio turizmo žemėlapyje. Šį kartą ilgam. Gerbiamas mere, svarbiausia parodyti iniciatyvą. Jos iki šiol Kaunui taip pat trūko. Stipriai. Tai būtų reali paskata visiems judėti į priekį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!