Tačiau susitaikyti su tuo, kai susiduri su atmestinai darbą atliekančiais policijos pareigūnais, kuriems svarbu tik greičiau pabaigti darbo dieną, o kaip bus užfiksuotos eismo įvykio detalės nesigilinama, labai sunku. Rezultatas: atmestinai nubraižyta eismo įvykio schema, po kuria atsisakius pasirašyti mano draugui, kadangi eismo įvykio detalės užfiksuotos neteisingai, buvo paaiškinta, kad apsieis ir be jo parašo…Po to, nukeliavus visai medžiagai į ekspertizių tyrimo centrą, specialisto išvada grįžo neatspindinti realaus įvykio detalių.
Sunku susitaikyti su tuo ir patikėti, kad ekspertizių tyrimo centras dirba vis dar tarybiniais metodais, kai nesant stabdymo kelio negalima paskaičiuoti transporto priemonės greičio... Jų paskaičiuotas transporto priemonės greitis prieš susidūrimą kelia juoką ─ 70 km/val. Kur jūs matėte jauną 25-30 metų vairuotoją, kuris krašto keliais (ne mieste) važiuotų tokiu greičiu? (primenu stabdymo kelio nebuvo). Aš mačiau, bet tik 70-metį senuką iš daržinės išsivariusį nuo tarybinių laikų „žiguliuką“, kuris daugiau matyt ir netraukia.... Kitos specialistų išvados irgi kelia nuostabą...
Pateikus nepriklausomo eksperto išvadą, buvo skirta ekspertizė, kuri buvo analogiška pirmajai specialisto išvadai. Beje, pirmąją išvadą ir ekspertizę atliko ta pati įstaiga. Mūsų prašymas atlikti ekspertizę nepriklausomam ekspertui buvo atmestas.... Kadangi yra sudaryta sutartis tik su valstybės įstaigomis, tai ir siunčiama tik į vieną ir tą pačią įstaigą. O kur jūs matėt, kad toje pačioje įstaigoje eilę metų dirbantys ir vienas kitą gerai pažystantys ekspertai parašytų dvi skirtingas išvadas? Atsakymas buvo aiškus jau iš anksto. Juk toje pačioje įstaigoje dirbantys ekspertai, nesuabejos savo kolegos kompetencija...
Dabar pakalbėkim apie moralinę žalą... Sunku susitaikyti su tuo, kai abejotinoje situacijoje esi paliekamas eismo įvykio kaltininku ir tavo pečius slegia ne tik moralinė kaltė, kad taip atsitiko, bet ir finansiniai nukentėjusiojo šeimos ieškiniai... O žmonės pasirodo yra godūs, ir iš savo artimo netekties nori labai daug uždirbti. Patys puikiai supranta, kiek tame eismo įvykyje yra vieno ir kito vairuotojo kaltės, bet vis tiek reikalauja kuo daugiau pinigų. Juk jiems vis tiek, ar tu būsi teisingai apkaltintas ar ne, svarbu daugiau pinigų išpešti... Bet lazda turi du galus. Negali žinoti, kada gali atsidurti kitoje barikadų pusėje.
Kai eismo įvykį padaro girtas vairuotojas, suprantu, kad tai jam pamoka visam gyvenimui, nes pasielgė labai neatsakingai. Bet kai atsitinka taip, tokioje abejotinoje situacijoje, kai viską lemia akimirka ir tu neturi laiko pagalvoti, kai kito eismo dalyvio veiksmai priverčia tave nuspręsti, kaip pasielgti, tu negali numatyti galutinio rezultato, ar tu pasitraukęs į šoną po kelią dideliu greičiu besišlaistančiam pats neliksi kaltas. Tai nelaimingas atsitikimas, tačiau labai sunku susitaikyti, kai šios abejotinos situacijos galutinį rezultatą nulėmė aplaidus policijos pareigūnų darbas, atmestinas ekspertų darbas.
Tuos kelerius metus, nuo eismo įvykio dienos iki teismų pabaigos, gyvenome nežinioje, dėl stresų sugadinta sveikata ir kitos netektys. Pečius slegia tūkstantinės skolos. Skaudu, kai stengiesi gyventi dorai ir sąžiningai pelnaisi pragyvenimui, nieko neapgaudinėji, o per vieną nelemtą atsitikimą sugriūna visas tavo gyvenimas ir ateitis.
Kiekvieną kartą išgirdusi per žinių programą apie eismo įvykius ir juose žuvusius žmones, aš mintyse užjaučiu ne tik žuvusiųjų artimuosius, bet ir visus to eismo įvykio tariamus ar tikrus kaltininkus, nes puikiai suprantu, kiek teks jiems patirti ir išgyventi. Jei tu ir nekaltas, gali lengvai būti padarytas kaltu. Galbūt kitas turės daugiau pinigų, pažystamų, ar palankiai susiklostys kitos aplinkybės...
Na ir pabaigai: būkim atsargesni keliuose ir nesistenkime pralobti iš kito nelaimės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!