Aš tikrai neprieštarauju, kad labdara ir kalėdinės dovanos pirmiausiai renkamos vaikų namų auklėtiniams, daugiavaikėms šeimoms ir vienišiems seneliams. Bet po vakarykščio nuotykio jau ir nežinau, ar būtent jiems reikia padėti pirmiausiai.

Nuo paties ankstyvo ryto mano namo laiptinėje toks vaikiukas, maždaug 10 metelių, strikinėjo. Iš pradžių neatkreipiau dėmesio, su šventėmis jį pasveikinau, saldumynais pavaišinau. O pavakary jis pasibeldė į duris ir sako: "teta, gal galėčiau pas jus pamiegoti -mano mama geria, iš namų išvijo..."

Netrukus išsiaiškinome, kad jis valgęs tik ryte. Purvinas visas, dovanų Kalėdų senis, aišku, neatnešė.Negi, kaip šuniuką, tokią dieną išvysi?

Na, pamaitinau, išmaudžiau, drapanėles išskalbiau, saldumynų visokių prikaišiojau, paguldžiau miegoti. Po to išsiaiškinome, kad gyvena gretimame name, motina, atsiprašant, 4 vaikus nuo skirtingų vyrų pagimdžiusi.

Aišku, už visus pašalpas gauna, tvarkingai prageria, dėl vaikų nepriežiūros jau ir su policija reikalų turėjusi. Ir kas iš to - "kaltininkai", t.y. vaikai, po to tik į kailį gauna.

Į vaikų namus tas mano priklydėlis nenori., ir, tiesą sakant, aš jį suprantu. Bet, sako, mielai pas mane apsigyventų... Na, bet žinote, jau vien dėl to, kad tuomet reikėtų daug reikalų su minėta mamyte ir valdiškais namais apturėti, kažkaip nuo tokio kilnumo fantazija atšoka.

Yra daug visokių pagalbos namų tiems, kas gali patys bent minimaliai apsiginti, ir šiaip suaugusiems benamiams, ir asocialiems (nakvynės namai, “Caritas”), ir moterims, kurias vyrai muša. O ar yra, bent provincijoje, tokie namai, kuriuose tėvų iš namų išvyti vaikiukai galėtų bent dienelei prisiglausti?

Kažkaip neteko girdėti. Visos socialinės paslaugos - "organizuotiems". Gal dėl to, kad socialinės rūpybos tarnyboms taip lengviau dirbti, o ir per šventes galvos sukti nereikia?..

Betgi yra ir šiukšlynų vaikų, ir tokių, kaip mano kaimynas, vien tame rajone, kuriame gyvenu, įtariu, bent keletas tuzinų susidarytų.

Na, šįkart padėjau po egle žmogučiui 10 litų, dainuojantį Maiklą Džeksoną (lėlė tokia) padovanojau. Apsidžiaugė baisiai… Iš ryto primaitinau, šiltai aprengiau (su basutėmis atbėgęs buvo) ir išvažiavo mažius pas močiutę į kaimą. Bet jaučia mano širdis, kad mes susitiksime dar ne kartą... Nors tikrai dėl to nesidžiaugiu. Na, nesu aš globėja iš pašaukimo…

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!