Apie važinėjimą žiemą susirinkau beveik visą įmanomą informaciją, daugelis žmonių internete dalijasi savo patarimais, tad nusprendžiau jais pasidalinti ir aš iš savo asmeninės patirties. Galbūt atsiras žmonių, kurie suvirškinę šią informaciją per vasaros sezoną pasiruoš morališkai ir kitą žiemą neuždarys savo dviračio į sandėliuką.
Liaudyje sklando daug mitų apie važinėjimą dviračiu žiemos metu, vieni iš jų yra teisingi, kiti - ne. Aišku, kiekvienam žmogui viskas yra individualu, tačiau kažkokios bendrybės vis dėl to išlieka.
Norint važinėti žiemą reikia specialių žieminių rūbų: mitas
Nuėjus į rimtesnę dviračių parduotuvę ir pažiūrėjus žieminių dviratininkų rūbų kainas akys gali ant kaktos iššokti. Taip, jie yra kokybiški ir patikimi, tačiau labai brangūs. Alternatyva – slidininko rūbai, tačiau parduotuvėse jie taip pat labai brangūs. Aišku, galima rūbų parsisiųsti iš užsienio, kur jie yra du ar tris kartus pigesni, tačiau jie nėra būtini. Svarbiausia yra ne patys rūbai, o trijų sluoksnių taisyklė. Panašiai rengiamės ir žiemos metu. Paprastai rengiamės marškinėliais, tada kažką gražaus ir tada - storą žieminę striukę. Važinėjant dviračiu rengtis reikia tik šiek tiek kitaip.
Pirmasis sluoksnis – leidžiantis kvėpuoti. Tai gali būti paprasčiausi medvilniniai marškinėliai ilgomis rankovėmis.
Antras sluoksnis – kažkas šilto. Tai gali būti senas vilnonis megztukas ar pūkuotas džemperis. Asmeniškai aš neturiu kažko labai šilto, tad apsirengiu dvejais plonais džemperiais. Su vienu džemperiu važinėju iki -5 laipsnių, o kai šalčiau - su dviem.
Trečias sluoksnis – apsauga nuo vėjo. Taip, didžiausias priešas žiemą yra ne sniegas, ne lietus, o vėjas. Jei vėjas pučia kiaurai, važiuoti malonu nebus. Man trečią sluoksnį atstoja paprasta rudeninė striukė. Daugelis stebisi ir klausia, ar nešalta, tada ir pasakau, kad šiltasis sluoksnis yra po striuke, o striukė – tik nuo vėjo.
Kojos. Su kelnėmis paprasčiau, galima užsimauti tik šiltesnes neperpučiamas sportines kelnes („Humanoje“ tokių pilna po 5 ar 10 Lt), nes važiuojant ir dirbant kojoms raumenų išskiriama šiluma neleidžia sušalti. Kadangi aš turiu tik plonas kelnes, tai po apačia užsimaunu antras, dėl šilumos.
Batai. Prisipažinsiu, šią žiemą nebuvau apsiavęs žieminiais batais. Važinėju su vasariniais batais. Nežinau, gal mano kojos ne tokios jautrios šalčiui, tačiau pakanka apsimauti šiltomis baltarusiškomis kojinėmis (jos lyg su zuikio vilna), kurias gavau per Kalėdas dovanų. Svarbiausia, kad batai nespaustų, nes kojoms dažniausiai būna šalta ne dėl lauko temperatūros, o dėl sutrikusios kraujotakos. Žiemą žmonėms kojos šąla ir dėl to, kad batai peršlampa nuo pliurzės, o važiuojant dviračiu batai visada sausi.
Pirštinės. Be jų - niekaip. Kadangi rankos važiuojant nejuda, joms būna šalčiausia. Pernai važinėjau su dvejomis pirštinėmis, pirmos - rudeninės, neperpučiamos, antros - paprastos už 5 Lt iš bobučių turguje. Šiemet iš prekybos centro nusipirkau storas žiemines pirštines už 25 Lt (tiesa, po savaitės buvo -40% nuolaida). Jei su tokiomis pirštinėmis lipdytum besmegenius, pusę žiemos gal ir išlaikytų, tačiau važinėjant dviračiu tarnaus ne vieną žiemą. Pastaba – nors kumštinės pirštinės yra daug šiltesnės, tačiau važinėti su jomis nesaugu, stabdymas tampa pavojingas.
Galva. Kadangi važinėju su šalmu ir mano džemperis - su kapišonu, tai kepurės nereikia. Tiesiog veidą apsivynioju šaliku ir pirmyn. Didelis privalumas yra akiniai, apsaugo nuo ašarojimo. Aš parsisiunčiau iš Kinijos už 30 Lt.
Po viso šio aprašymo tikriausiai atrodo, kad vaikščioju apsikiūtojęs kaip meška, tačiau iš išorės tų sluoksnių visiškai nesimato. Mano rūbai visiškai paprasti ir pigūs. Darbe persirengiu ir viskas. Jei vaikotės madų ir kelyje norite atrodyti stilingai, galbūt važinėjimas dviračiu ne jums? Pigūs ir paprasti rūbai yra privalumas, nes jų negaila išmesti, kai susidėvi, taip pat negaila, kad susipurvins.
Pastebėjimas. Jei apsirengėte ir išėjus į lauką pastebėjote, kad šilta – apsirengėte per šiltai. Sušilti reikia važiuojant. Būtent važiavimo tempas ir nulemia, ar jums bus šilta, ar šalta. Jei važiuojant darosi šilta, sulėtinkite tempą, nes pradėsite prakaituoti. Jei šalta, važiuokite greičiau, jei greičio didinti nenorite, sumažinkite pavarą, greitis liks tas pats, tiesiog greičiau minsite ir bus šilčiau. Dar neteko į darbą atvažiuoti suprakaitavus, tad dėl kvapo problemų neturiu. Tuo tarpu, kai žmonės skundžiasi, kad šalta stotelėse laukti viešojo transporto ar eiti, aš tik šypsausi.
Norint važinėti žiemą, reikia žieminių padangų: mitas
Mano dviračio padangos plikos, be jokio protektoriaus ir siauros, 28 mm pločio. Jei važiuoji apledėjusiu šaligatviu, taip, tai gali būti problema, tačiau pagal taisykles dviračiai turėtų važinėti keliais, o keliai Vilniuje visada valomi ir barstomi, tad jausmas toks pats, kaip važiuotum vasarą po lietaus, jaučiamas tik šlapias kelias. Tiesa, būna atvejų, kai tenka važiuoti užpustytais keliais ir čia išryškėja plonų padangų privalumas. Pro šviežią sniegą jos skrodžia kaip per sviestą ir važiuoja danga, esančia po sniegu.
Tiesa, stabdymas žiemą kitoks nei vasarą, reikia išmokti taisyklingai stabdyti ir jausti ribas, kokiu greičiu gali važiuoti, reikia planuoti 100 metrų į priekį, atsižvelgti į posūkius ir kliūtis kelyje, tačiau tai juk turėtų daryti kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo metų laiko. Tiesiog nereikia skubėti.
Šį žiemos sezoną teko griūti tik du kartus. Pirmasis griuvimas buvo iškart pirmą kartą rimtai pasnigus ir kylant į Tauro kalną, tiesiog per stipriai pamyniau, galinis ratas prasisuko ir nuslydo į šoną. Tai buvo pamoka, kad nereikia skubėti ir reikia jausti dviratį. Antrą kartą griuvau visai neseniai, kai atšilus orui ryte ant ledo telkšojo vanduo (prie namų tenka pavažiuoti atkarpą šaligatviu), tada gražiai nusileidau ant šono. Tiesa, tą patį rytą dešimtys žmonių išsisukiojo kojas...
Žiemą geriau važinėti šiltesniu oru: mitas
Geriausia temperatūra važinėti yra apie -10, -15 laipsnių šalčio. Kodėl? Todėl, kad esant -15 laipsnių šalčio keliai būna sausi, tik baltuoja nuo druskos. Temperatūrai būnant tarp -5 ir + 5 vyrauja visų taip nekenčiama pliurzė. Tad šilčiau ne visada yra geriau.
Druska „ėda“ dviratį: tiesa
Druska yra ne tik dviračių, bet ir automobilių ir batų priešas, ji ėda viską. Gaila, kad kol kas Lietuva neįperka kitų kelių barstymo alternatyvų. Tai man ir sukeldavo dvejones: važinėti, ar ne. Turiu gerą ir brangų dviratį, kurio būtų tikrai gaila, tačiau rudenį įsigijau paprastą dviratuką už „kapeikas“, tiesa, jį šiek tiek perdariau į fiksuotos pavaros dviratį, todėl pasibaigus sezonui, jei reikės, pasikeisiu tik grandinę, guolius ir tepalus. Nuostolis – 30 Lt. Kuo dviratyje mažiau dalių, tuo jis tinkamesnis žiemai. Vidinės pavaros – idealu. Pigus dviratis taip pat yra patogus, jį palieku prirakintą laiptinėje, kad „nusivarvėtų“, tokio tikrai niekas nevogs, o jei ir pavogs, anoks čia nuostolis.
Važinėti žiemą yra pavojinga gyvybei: ir taip, ir ne
Jei taip galvosime, tai pavojinga yra apskritai važinėti dviračiu. Jei kelyje jausiesi viršesnis už kitus, toli nenuvažiuosi. Važinėti žiemą yra gerai dėl to, kad keliuose automobilių sumažėja. Daugelis nepatyrusių vairuotojų (kurie, mano manymu, yra pavojingiausi) palieka automobilius kiemuose ir pasirenka kitas transporto rūšis.
Aš važiuodamas gerbiu vairuotojus ir pastebiu, kad jie gerbia mane, visada užleidžia, jei reikia - palaukia. Žiemos metu nei karto niekas į nugarą nepypino, o vasarą...Vienintelė neigiama vairuotojų savybė yra nemokėjimas aplenkti. Visi apvažiuoja toje pačioje juostoje, o aplenkia - tik keletas. Jei važiuoji atsargiai ir neskubi – kelyje tau pavojus negresia. Pats svarbiausias dalykas važinėjant tamsiu paroms metu yra būti matomu. Raudonos spalvos žibintas gale ir baltos spalvos priekyje: be jų išvažiuoti į kelią yra tas pats kaip bėgti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją – savižudybė.
Dviratininkai skundžiasi, kad Vilniuje prasti dviračių keliai ir dar labiau skundžiasi pėsčiaisiais. Žiemą dviračių takų iš vis nėra, vienintelė jų paskirtis – kaupti sniego atsargas, tačiau tai ne problema. Kai kuriose vietose vis dėl to tenka važiuoti šaligatviu (nebūna kitos išeities) ir tenka susidurti su pėsčiaisiais. Čia norėčiau atkreipti tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų dėmesį.
Dviratininkai, būkite mandagūs, jūs važiuojate ten, kur pagal taisykles negalite važiuoti. Šią žiemą teko nuolat prasilenkti ar aplenkti žmones siauruose nukastuose takučiuose. Jei prieš lenkdamas perspėji ar paprašai, kad praleistų, visada būni praleidžiamas ir niekas nepyksta.
Pėstieji, ką jūs galvojate, kai pamatote dviratį? Negi jūs manote, kad aš įvažiuosiu tiesiai į jus? Kartais būna geriau, kai pėsčiasis nemato dviračio negu pamato. Kai nemato, nors ramiai pravažiuoji ar aplenki, o kai pamato, tai pradeda mėtytis į visas puses ir nežino, ką daryti. Žmogau, eik lygiai taip pat, kaip ėjai iki šiol, aš prasilenksiu ir aš apvažiuosiu. Jei neužteks vietos, tau tai pasakysiu ar sustosiu. Kai išgirsti iš už nugaros dviratį, nebūtina atsitiktinai šokti į šoną, eik, kaip ėjai, aš apvažiuosiu. Nepamirškite, dviratininkai (ne vaikai, su dviračiu važiuojantys du kartus metuose, o tikri dviratininkai) eismą mato daug geriau negu pėstieji, jie planuoja savo kelią, jie turi patirties.
Nuolat tenka susidurti su pėsčiaisiais, užsimaukšlinusiais kapišonus ar susisukusius į kilometrinius šalikus, žiūrinčius tik į savo kojas ir nematančius nieko priešais save, arba jaunuolius, spoksančius į telefoną. Manau, tokie žmonės pamatę artėjančio dviračio šviesas ar jį tiesiog išgirdę mąsto - „gal jis manęs nemato? Gal jei staigiai šoksiu tiesiai prieš jį, jis mane pamatys?“. Ir juokinga ir graudu, bet tiesa yra tokia...
Taip pat dviračiu važinėti yra saugiau sveikatos prasme. Jei sugebi tinkamai apsirengti, kad nebūtų nei per karšta, nei šalta, susirgti neįmanoma. Važinėdamas grūdiniesi, be to, išvengi sergančių žmonių viešajame transporte. Kol kas manęs gripas „neima“.
Pabaigai
Jei norite važinėti žiemą, tačiau tam nepasiryžtate, tiesiog pabandykite. Išvažiuokite savaitgalį porai valandų pasivažinėti. Kol atrasite tinkamą rūbų kombinaciją ir tinkamą važiavimo tempą, užtruks, dėl to geriau pratintis po truputį. Nepatarčiau tiesiog dabar šokti ant dviračio ir važiuoti, geriau, kaip minėjau, suvirškinkite informaciją, pasiruoškite, ir tikiuosi, kitą žiemą susitiksime kelyje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!