Apie tai pasikalbėti pasikvietėme psichologijos mokslų daktarą, koučingo (ugdomojo vadovavimo – DELFI) specialistą bei verslininką Marių Daugelavičių. Prisipažinsiu, jog šį žmogų mačiau pirmą kartą gyvenime, tad buvo įdomu ne tik susipažinti, tačiau ir išgirsti, ką jis pasakys šia įdomia ir kiekvienam savo tikslų siekiančiam žmogui aktualia tema.
Paskaita buvo skirta nekilnojamojo turto brokeriams, kurie dažnai turi vieną vienintelį tikslą - parduoti. Save, atstovaujamą kompaniją, kliento turtą, ilgalaikės partnerystės viziją ir dar daug kitų dalykų. Nekilnojamojo turto brokerio darbas kupinas iššūkių, tačiau vienas dalykas vienija visus - tu tiesiog privalai laimėti ir tą daryti nuolat. Arba pasitraukti. Kaip tokį nuolatinį sėdėjimą ant karštosios kėdės apibūdintų seminarą vedęs patyręs psichologas? Visi atsakymai - netrukus.
Giriu už:
- Kontraversišką požiūrį (psichologijos mokslų daktaras atvirai pripažino esantis pozityvaus mąstymo priešas);
- Auditorijos įtraukimą (M. Daugelavičius publiką įtraukė į dvi diskusijas, kuriose skatino pasidalinti, kas yra pergalė bei kas yra pergalės „draugai“);
- Analitinę diskusiją (vietoj to, kad tik „bukai“ užrašinėtų iš publikos jo adresu atskriejančius variantus, jis nuolat pasitikslindavo, ką variantą pateikęs žmogus turėjo mintyje, prašydavo pagrindimo).
Patobulinčiau:
- Balso valdymą (40 žmonių auditorijos gale sėdinčiam tam tikrais momentais kildavo sunkumų, norint įsiklausyti į lektoriaus dėstomas mintis, tad tiek balso garsumą, tiek monotonišką intonaciją galima patobulinti, o taip pat suteikti balso tembrui variacijų);
- Pristatymo laiko planavimą (jei ne kaip kirviu nukirsta pabaiga, paskaitai rašyčiau bent 8-9 balus, tačiau, pasirodo, buvo pernelyg daug įsijausta diskutuojant su publika, tad nespėta pasidalinti antra, bet ne mažiau svarbia pranešimo dalimi);
- Praktinių užduočių įtraukimą (kaip pripažino ir pats lektorius, medžiagą būtų daug lengviau įsisavinti, jei būtume spėję atlikti praktinių užduočių).
Komentaras
Žmogus, kuris klaidingai formuoja savo kasdienius tikslus yra tiesiog pasmerktas pralaimėti. Kaip jums toks dūris į sėkmės psichologijos mokslo paširdžius, į kuriuos suplaukia pozityvaus mąstymo ir ambicingų tikslų kėlimo kraujas? Marius Daugelavičius savo teiginį susiaurino iki auditorijai artimesnio: jeigu pardavėjas visada kels tikslą parduoti, tai, pagal statistiką, jis 9/10 kartų pralaimės.
Dar daugiau, tie pralaimėjimai įsirašys į sąmonę, o kuo daugiau pralaimėjimų, tuo sunkiau bus laimėti paskui, nes žmogus tarsi supranta, kad pralaimėjimas - natūralu, o laimėjimas - kažkas ne tokio įprasto ir dažnai nutinkančio.
Psichologijos mokslų daktaras pateikia alternatyvą ambicingų tikslų kėlimui - kelti paprastesnius, smulkesnius, bet įgyvendinamus tikslus, o tos mažos pasiektos pergalės anksčiau ar vėliau taptų gyvenimo būdu. Tokie tikslai formuoja laimėtojo įpročius ir toks žmogus daug paprasčiau pasiekia pergalių ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, koncentracija į paprastesnius tikslus numalšina įtampą, kuri kiltų, jei tikslas būtų didelis ir ambicingas, o jo pasiekimas keltų abejonių. Taip žmogus nusimeta emocinį krūvį, o jau vien tai savaime gali būti traktuojama kaip pergalė.
Tad dar kartą klausiu - kas tu: nugalėtojas ar auka? Vidurio čia nėra. Arba tu susidūręs su kliūtimi ieškai racionalaus sprendimo, arba bukai trankai galvą į sieną, tikėdamasis ją pramušti. Prieš kiekvieną kietą kaktą anksčiau ar vėliau atsidurs dar kietesnė siena.
Nors mano požiūris ir orientacija į didelius tikslus kardinaliai skiriasi nuo M. Daugelavičiaus siūlomos versijos, vis dėlto, turiu pripažinti, jog šio lektoriaus mintys privertė susimąstyti ir įvertinti savo įsitikinimus iš kitos perspektyvos. O teigiami pokyčiai būtent nuo to ir prasideda.
Įvertinimas: 7/10