aA
Jau visai netoli ta diena, kai mūsų su Gražke verslą galima bus ne tik paliesti, bet ir pajusti savo skrandžiu (turiu omeny kokteilius ir maistą), o mums (kaip tikimasi) jį galima bus pajusti ir savo sąskaitomis, nes kiek gi galima vien tik investuoti. Vakar mes jau išsiplovėme po remontų, šiandien surinks mūsų baldus, o po Velykų, kuomet atveš einamąsias prekes, jau bus galima užeiti ir ko nors paragauti. Jeigu būčiau jūsų vietoje, dabar mintyse palinkėčiau mums dideliausios sėkmės, tikiuosi taip ir padarėte.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Žinoma sėkmė sėkme, bet gana nemažai svarbus ir verslininko požiūris į savo verslą. Mes su Gražke, bendradarbiaudamos su kitais lietuviškais verslininkais (nes kai kurias paslaugas vis tik teko pirkti iš kitų), susidūrėm su velniai žino kokios kilmės reiškiniu, kurį pavadinom „pažadukų pažadai“. Nesu tikra ar tokie dalykai galėtų vykti kokioje nors Vokietijoje ar kitoje į ją panašioje šalyje, bet mūsų Marijos žemėje pažadai yra tai, ką lengvai gauni dideliais kiekiais ir visiškai nemokamai iš visų kitų, tuo tarpu viso kito, ko tikiesi iš tų kitų (ir už ką esi pasiruošęs sumokėti), taip ir lieka po klaustuku, kaip kokioje loterijoje.

Pirmasis mūsų gautas visiškai nemokamas ir labai didelis pažadas buvo dėl išnuomotų patalpų tvarkingumo ir tinkamumo viešo maitinimo veiklai. Kadangi anksčiau ten veikė kita kavinė, patikėjome, jog viskas patalpose turėtų būti gerai. Pačius pirmus įtarimus apie „pažaduko“ reiškinį sukėlė šviestuvo keitimas, atradome, jog lempa ant lubų kabojo privyniota prie laidų su izoliacija.

Šiek tiek vėliau, sujungus virtuvėje į rozetes tokius prietaisus kaip šaldytuvas, konvekcinė krosnis ir pan. gavome nedidelį elektros pakratymą toms dalims, kuriomis prisilietėme prie metalinių prietaisų dalių ir, negana to, pajutome negerą svylančios izoliacijos kvapą.

Išsikvietus elektriką, paaiškėjo, kad elektros įvadas yra visiškai netvarkingas, laidai dega, skydelį reikia keisti ir apskritai visa ta „suvyniotos izoliacijos“ elektros sistema yra laba ydinga kavinės veiklai, kur vienu metu veiks daugybė galingų elektros prietaisų. Taip pat dar atradome problemų su santechnika, remonto metu paaiškėjusių sienų problemų ir daug ko, kas buvo paslėpta po pažadu „viskas čia sutvarkyta, galima iš karto pradėti dirbti“.

Nors mes su Gražke nusprendėm, kad dėl tokių smulkmenų nusivilti neverta, dar geriau – kai dabar žinai, kur koks laidas eina tavo kokteilinėje ir kur kokio plonumo siena – niekas taip nepraturtina, kaip pažinimas, ar ne? Apie kitus su patalpom susijusius neišpildytus pažadus net nepasakosiu, mes tai nurašėm į „praeities legendų“ skyrelį ir nusprendėm nesipykti su mums svarbiais žmonėmis.

Kitas gana nemažas ir visiškai nemokamas pažadas buvo gautas iš reklamines paslaugas teikiančios įmonės. Mes norėjome atsidaryti su šaunia, mūsų draugo dizainerio sukurta iškaba. Tereikėjo ją pagaminti ir pakabinti (sutvarkius visus privalomus formalumus). Tačiau įmonės dizaineris, pasiūlė pakoreguoti iškabos maketą. Tuomet mes porą savaičių derinom naują maketą, tuomet suderinom ir tada sulaukiau skambučio iš įmonės direktoriaus, kuris pareiškė, jog užsakymas jiems yra per smulkus ir jie nesiims jo daryti, bet kad mes neliktume be nieko, užsakymas bus perduotas kitai reklamą gaminančiai įmonei. Kaip tarė, taip ir padarė – perdavė. Naujos įmonės dizaineris pasiūlė pakoreguoti maketą. Iškabos iki šiol neturime. Panašu, kad teks pradžiai apsieiti be jos, nes derinimai su atsakingomis institucijomis trunka 27 dienas, o iki mūsų atsidarymo liko tik savaitė.

Kitas šaunus nemokamas pažadas buvo gautas iš pilstomą alų tiekiančios įmonės. Aš gal kokį mėnesį derinausi dėl mums reikalingo asortimento. Pradžioje mes negalvojome turėti kokteilinėje pilstomo alaus, bet paskui nusprendėm kokį įdomesnį įsileisti, kad lankytojai, kurie nemėgsta kokteilių, nepraeitų pro šalį.

Įdomesnio pilstomo alaus gauti nėra taip lengva, kaip įprasto alaus, tad ieškojau ir viską derinau iš anksto. Galiausiai pasirašėm tiekimo sutartį ir laukėme kada atsakingos institucijos išrašys alkoholio licenciją (pasirodo išrašymas trunka tris dienas). Likus vienai dienai iki licencijos išrašymo, paskambino tiekėjas ir pareiškė, kad mums reikalingo alaus neturi ir geriausiu atveju turės kitos savaitės pabaigoje, o gal ir vėliau. Ką gi, atsidarymo dieną neturėsim ne tik iškabos, bet neturėsim ir pilstomo alaus.

Kitas įdomus niuansas – uniforma. Užsisakėme marškinėlius. Sumokėjome pinigus. Praėjus dviem dienom, pinigai grįžo į sąskaitą. Susisiekti su gamintojais ir paklausti, kas negerai, nepavyko. Šioje vietoje teko imtis plano B.

Dar vienas pažadas, kuris jau visai nebuvo nemokamas – kavos aparatas. Su intencija įtikti ne tik pilstomo alaus mėgėjams, bet ir kavos mėgėjams, užsisakėme kavos ir kavos aparatą. Sumokėjome pagal išankstinę sąskaitą. Turėjo pristatyti į vietą. Praėjus kelioms savaitėms nieko negavome. Pradėjome nerimauti. Tvarkant elektros ir kitus su patalpomis susijusius reikalus patalpų savininkas užsiminė „tuo pačiu atvešiu ir jūsų kavos aparatą“. Iki šiol nežinome visos istorijos, kokiu būdu mūsų siuntinys, už kurį sumokėjome įmonės vardu, atsidūrė pas fizinį asmenį, niekaip nesusijusį su mūsų įmone. Tikriausiai visa tai vėl gi suguls į jau minėtą „praeities legendų“ skyrelį.

Mums su Gražke kylančią neviltį, jog pasakymas „žmogui žmogui vilkas“ yra gryna teisybė, nugesino ne kas kita, bet visuomenėje beviltiškomis laikomos valstybinės institucijos. Pastarosios ne tik maloniai konsultavo ir teikė krūvas pažadų, bet skirtingai nuo kai kurių privatininkų, jie puikiai savo pažadus tesėjo – pažada per tris dienas licenciją ir trečią dieną išduoda licenciją.

Pažada pirmadieniui po patikrinimo išrašyti maisto tvarkymo pažymėjimą ir išrašo. Pažada iškabos projektą derinti 27 dienas, taip ir daro. O ko verti visi informavimai oficialiais raštais! Čia jums ne skambutis „nepergyvenkite, alaus tikrai turėsime“ arba „siuntinį gausite kitą savaitę“. Kad ir kaip tai būtų keista, bet šį kartą visi laurai mūsų valstybei – verslą joje daryti nėra neįmanoma – žinai tikslius dokumentų sutvarkymo terminus, visą informaciją gali gauti raštiškai, neišpildomų pažadų niekas neteikia, o iš karto pasako kas ne jų kompetencijoje.

Tuo tarpu privatus verslas, jei tai nėra anksčiau mano minėto socialinio kapitalo dalis, labai paveda. Jeigu visas paslaugas tektų imti vien iš nepažįstamų, manau, kad užsilenktume nuo neišpildytų pažadų. Bet taip neįvyko, mes neužsilenkėme, o išmokome gerą pamoką – geriau nieko nežadėti, o paprasčiau būti tiesiog sąžiningais ir, jei kažko negali padaryti, iš anksto taip ir pasakyti. Taigi, sąžiningai pranešu – po savaitės atsidarome, pilstomo alaus ir lauko iškabos kol kas nebus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išvažiavo gyventi į užsienį ir pamatė Lietuvą kitomis akimis (94)

Jau porą metų gyvenu ne Lietuvoje, bet nuolat grįžtu, domiuosi, kas vyksta šalyje, domiuosi...

Meilė iš pirmo žvilgsnio: atsiliepk, gražuole, raudona suknele (107)

Idėja apie romantiškai susiklostančią meilę iš pirmo žvilgsnio bent kartą gyvenime, matyt, yra...

Šeimos pajamos – 2000 eurų: papasakojo, kaip išgyvena ir kam daugiausiai išleidžia (141)

Keli straipsniai pasirodė, kaip išgyvena iš 650 eurų , kaip sutaupo 400 eurų, uždirbdamas 466...

Pasidalijo išgyvenimo patirtimi: uždirbu 466 eurus, kas mėnesį sutaupau 400 (1117)

Turbūt daug kam perskaičius rašinio pavadinimą kilo klausimas „kas čia per nesąmonė?“,...

Meilės trikampis: nenoriu būti meiluže, bet jei paskambinsi, atsiliepsiu (39)

Esu trikampyje. Kaip jaučiuosi? Lyg kampe. Patarti, kaip meilės ir pasitikėjimo neįsprausti į...

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (59)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (29)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Orai: šaltis parodys savo nagus (16)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Protiniai dantys: kam rauti būtina, o kas tai padaręs gali smarkiai pasigailėti

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis , kitiems per visą gyvenimą jie taip ir...

Pagalvojo ne apie visus? Atlyginimas – pusantro šimto eurų mažesnis (1)

Kai garsiai buvo pristatoma mokesčių reforma, ir finansų ministras, ir premjeras pabrėžė –...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (527)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

Dvigubas karštakošio Gordono Ramsay gyvenimas: šis virtuvės šefas sudėtingesnė asmenybė, nei manėte (7)

Šiandien virtuvės šefai nebėra tik beveidžiai virtuvės gilumoje pasislėpę maisto gamintojai...

Paaiškėjo, kur pernai labiausiai brango būstas: Vilnius nėra lyderis (4)

Praėjusiais metais šalyje būstui įsigyti buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų, arba 11,8 proc....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (70)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

„Bloomberg“ gidas: ką toliau darys didžiausi pasaulio centriniai bankai? (1)

Centriniai bankai žengia į naujus metus, jausdami spaudimą iš investuotojų persvarstyti, kokio...