Planavimas. Pirma ir, manau, pati svarbiausia dalis, nuo kurios viskas ir prasideda. Tai įvyksta maždaug pusę metų prieš išleistuves. Visos dalys bus apibūdintos apačioje, bet ir šioje pastraipoje yra gana nemažai dalykų, kurie išryškėja planavimo eigoje.
Pirmiausia visame tame reikale labai gerai matosi klasės atmosfera ir požiūris vienas į kitą. Nes kuo klasė labiau paremta kastų principu, tuo sunkiau kažką suplanuoti. Na, o toliau jau prasideda kova, kas pasiūlys ką nors kietesnio, negu darė kitos klasės. Piniginiai ir visi kiti aptarimai aprašyti kitose dalyse.
Vieta. Tai turbūt bene svarbiausias akcentas rengiant tokį dalyką kaip išleistuves. Mano pasiūlymai rengti tai mokykloje susilaukė daugybės argumentų, kad nebus leidžiama gerti alkoholio, ten netilps visi žmonės, negalės kelti triukšmo ir panašiai. Bet yra viena medalio pusė, kad tai yra mokyklos baigimo šventė.
Siūlote tai rengti pirtyje? Kiek mano žinios leidžia man teigti, tai pirtis yra vieta, kur tu nusiprausi ir kai kuriais atvejais atsigauni po kažkokių tai sporto varžybų. Be to, nusiprausti gali ir namie.
Dar vienas teiginys, kad tai reikia švęsti gamtoje. Kaip jums siejasi gamta ir mokykla? Juk nebaigiame artojų kursus, o vidurinę mokyklą. Bene absurdiškiausiai skamba mokyklos baigimą švęsti naktiniame klube. Pats klubas jau yra nesąmonių rinkinys, o dar į ją mes norime perkelti tokią rimtą progą. Taigi, kaip ir pridera, tokias šventes reikėtų švęsti ten, kur vyko tavo gyvenimo svarbiausi įvykiai, t.y. mokykloje. Argumentai yra visokiausi, bet prie jų mes dar prieisime.
Šventimo formos. Gal ir suklysiu, bet tokią rimtą šventę kartais padaroma taip nemokšiškai, kad tiesiog koktu žiūrėti. Už surinktus pinigus padaromi pigūs baliai, po kurių dažnai tenka permąstyti gyvenimo perspektyvas, nes iki tol buvęs gyvenimas jau būna sugadintas. Viena iš tokių formų yra alkoholio upeliai. Daugelis komentaruose pateikė faktus, kad be to „gėrio“ šventė neįmanoma. Vienu žodžiu, jei nori, kad šventė pavyktų, turi būti kibirai šnapso ar dar kažkokio tai „gėrimėlio“.
Ir, manau, priežasčių galime rasti. Pirmiausia, jei visi prigeria, tai nebus žmonių, kurie paskui galės papasakoti apie tavo padarytas nesąmones ir prikalbėtus marazmus. Antra, tai traktuojama, kaip atsipalaidavimo priemonė, kuri padeda bendrauti. Na, kiek man teko su tuo susidurti, tai prisigėręs žmogus netapo panašesnis į mokslų daktarą ar labiau dominantis kaip žmogus.
Na, ir, žinoma, alkoholio buvimas parodo, kad visa ta „chebra“ yra labai jau šiuolaikiška ir neatsilieka nuo mados. Iš asmeninės patirties galiu teigti, kad tokie dalykai nepadaro šventės nei trupučio geresnės. Dėl šampano taurės aš nieko nesakau. Ir kiek man teko matyti, tai nė viena mokykla tikrai nedraudžia išgerti jos tokia gyvenimo proga. Todėl, kaip vieną iš šventimo progų, aš siūlyčiau surengti mokykloje. Daryti normalią šventę, o ne etatinių alkoholikų susibūrimą.
Pinigų sumos. Štai ir ta dalis, kuri užkabino daugiausia komentatorių akių. Buvo mėginta paaiškinti, kad mano nurodyta suma yra kažkoks kosmosas. Bet štai viename iš straipsnių spaudoje perskaičiau, kad ne tik yra renkamos gana įspūdingos sumos iš abiturientų, bet ir gana solidžiai turi prisidėti ir tėvai, jei jie nori dalyvauti visame tame reikale. Taigi paskaičiavus kartais gaunasi 400 Lt nuo galvos, kaip mėgstama buitiškai sakyti.
Viena iš komentavusių merginų manęs klausė, ar už šią sumą buvo norima išsinuomoti vilą Malibu? Na, pasižiūrėkite, kas dabar tampa svarbiausiais atributais per išleistuves. Limuzinas, populiarus atlikėjas ar grupė, neretai filmavimo arba fotografavimo paslaugos. Teisingai buvo išsakyta viena nuomonė, kad tai tampa vos ne antromis vestuvės.
Mėginta ir išsakyti nuomonę, kad jei tu neturi pinigų, už tave tą sumą surinks klasės draugai ar labiau pasiturintys klasiokai. Taip, o banginiai skraido ir, kaip sakė vienas politikas, krizės Lietuvoje nebėra. Anekdotai valdo. Ar bent vienas iš jūsų norėtumėte, kad už jus kažkas surinktų pinigus ir tarsi iš jūsų padarytų kažkokius tai išlaikytinius? Labai norėtumėt? Tai jau kvepia tam tikra pašaipos forma.
Dar mane labai nustebinęs dalykas yra, kad pinigus už klasės auklėtoją surenka mokiniai. Kas čia per faktas? Taip išeina, kad auklėtoja (-as) yra tarsi šventa karvė? Prašome iš savo algos paremti šventę, jei nėra proto sukontroliuoti debilizmo apraiškas, juolab, kad dar renkami pinigai ir jiems skirtoms dovanoms. Apranga ir kiti su tuo susiję dalykai. Tai jau labai įdomi tema. Po ją aš labai mėgstu pasiknaisioti ir paieškoti įdomesnių faktų. Čia jau prasideda tas etapas, kada visi lygūs, bet atsiranda lygesnių, kaip buvo rašoma viename iš žinomų literatūros kūrinių.
Apžvelgus mano internete padarytą apklausą, visam tam reikalui planuojama išleisti nuo 500 iki 1000 Lt. Kai kam gal apatinis stalčius atsidarė, kažkas gal pasukiojo pirštą prie smilkinio, bet tai faktai. Išsakyti argumentai buvo, kad tai vienintelė proga gyvenime ir ja reikia pasinaudoti pasirodant prieš kitus. Na, tam kaip ir skirti būreliai ar kažkokie tai pomėgių klubai ir sporto treniruotės. Kad ir futbolas.
Yra sakančių, kad esmė ne ta, kiek viskas kainuoja, o kaip tu atrodai. Gerai, su šia mintimi aš sutinku. Bet kaip jūs manote, kuris bus labiau vertinamas, ar tas kuris dėvi „Armani“ kostiumą, ar tas, kuris išsitrauks iš spintos savo tėvo vestuvinį kostiumą? Turbūt atsakymui daug laiko nereikia. Arba kokią suknelę labiau vertinsite - ar pūstą, su nėriniais, papuoštą perlais, ar paprastą languotą, ar gėlėtą suknelę? Ir čia, manau, nereiks labai ilgai laukti. O paskui dar prasideda visokios kitokios „fignia“, kurių kainos gali įvaryti tam tikrą vėžio stadiją ar infarktą.
Tai ir tarsi būtų pinigų skilties tema, bet ja panaudosiu čia. Tai pinigų taupymas ar užsidirbimas visam tam reikalui. Pažvelgime ir į tai. Per vasarą daugelis mėgina kažkaip tai užsidirbti. Tokių pavyzdžių tenka matyti, nes dirbu viename ganėtinai dideliame fabrike. Viskas gana normaliai, vaikinai ir merginos dirba. Vieniems tai pavyksta geriau, kitiems - ne taip gerai. Bet kas laukia paskui? Gavus pirmą, antrą ar kitą algą tie pinigai labai greitai išgaruoja pakankamai beprasmiams dalykams. O ir ne paslaptis, kad daugelis vasarą nenori dirbti, o jei jau kažkaip netyčia pradeda dirbti, tai tikisi prezidentės algos. Todėl, kad ir kaip būtų apmaudu ir gaila, visa tai vis vien tenka padengti tėvams. O ir neretai daugelis negali dirbti, nes ant jų pečių gula ūkio darbai ar panašios problemos.
Šventės eiga. Tai irgi neatsiejamas dalykas. Kaip mane jau komentaruose apšvietė, dalys yra dvi: oficiali ir neoficiali. Oficiali dalis pakankamai dažnai būna skoninga ir be jokių didelių kraštutinumų. Pasitaiko ir išimčių, bet tai, manau, gana retas atvejis. Kaip ir visos oficialios dalys mokykloje, jos būna nemokamos ir prieinamos kiekvienam. Jas planuoja mokyklos vadovybė, tad tai būna pakili ir tikrai maloni akimirka. Žinoma, galime pasiginčyti, dėl kai kurių žmonių aprangos suvokimo, bet tai gal kada kitą kartą.
Na, o visa šventės eigos vinis, aišku, yra neoficiali dalis. Ir mane labai atkakliai mėgino įtikinti, kad tu toje dalyje gali nedalyvauti. Taip duodama suprasti, kad pasiklausyk mokytojų pasveikinimų, pasiimk kas tau priklauso ir čiuožk į visas keturias pasaulio puses. Viskas būtų labai super duper fantastiška, jei ne nuomonės apie tave. Visą tavo statusą ir „kietumą“ parodo dalyvavimas arba nedalyvavimas išleistuvių vakare. Tai aš vadinu dvylika metų vaidinto ir repetuoto „cirko“ pagrindine premjera. Ir tikrai ne antraeilius vaidmenis ten vaidina tėvai.
Pagrindinis akcentas išleistuvių vakare yra valso šokimas. Negaliu pasakyt, ar jis dabar šokamas. Nenustebčiau, jei tai būtų nebedaroma. Visi, žinoma, šoka su tėvais, su mokytojais ar su klasės draugais. Na ir štai šioje vietoje yra tiesiog legendinė galimybė įkasti žmogui taip, kad jis tą akimirką prisimins iki kapo duobės.
Štai yra tokia situacija, kada klasėje yra 29 mokiniai: 15 vaikinų ir 14 merginų. Balanso nėra. Ir net kvailam aišku, kad vienas kažkuris liks be poros. Kaip būtų apmaudu ir skaudžiai viduje, man tokią situaciją teko išgyventi savo kailiu. Prasidėjus muzikai, aš priėjau prie vienos iš merginų ir mėginau ją pakviesti šokiui. Ir tada įvyko visiškai nesuprantamas logiškai veiksmas. Ta mergina, sukaupusi visą nosies turinį burnoje, spjovė man į veidą...
Visos mokyklos akivaizdoje teko patirti tokį „malonumą“, kurį pamenu po praėjus nemažam laikotarpiui. Mano tėvai neturėjo galimybės visame tame dalyvauti, tad nematė viso to. Jausmas stovėti prieš minią žmonių su apdergtu veidu turbūt neturi jokių kitokių analogų. Paskui, žinoma, atskriejo pakankamai „mandagūs“ komentarai apie mane, bet aš nebepasilikau ten. Visa vakaro eiga iš kai kurių ten dalyvavusių žmonių pasakojimų lūpų buvo apibūdinta, kaip pigus balius su blizgučiais ir noru parodyti savo galią ir pinigus. Visą tą reikalą labai mėgsta tėvai. Konkurencija tarp tėvų labai gerai matosi ant jų vaikų.
Na, ir štai, pati pagrindinė dalis. Tai yra išleistuvių vakaro pabaiga ir iš jos išplaukiančios pasekmės. Visokių švenčių būna ir visokių jų bus, bet vienas scenarijus labai dažnai vyrauja. Pamėginsiu tai apibudinti vaizdingiau, kad jūs galėtumėt įsivaizduoti.
Kaip ir visose normaliose šventėse kojas, rankas ir kitas kūno dalis reikia nuplauti ir nuskalauti šnapsu. Paskui neretai prasideda įvairūs šou elementai su kaulų lūžiais, bušido arsenalo veiksmais ir iškalbos menu. Ko daugiau šnapselio, tuo mažiau protelio. Paskui prasideda asmeninių santykių aiškinimasis, kuris labai dažnai perauga į kovinių veiksmų demonstravimą. Na, o toliau viskas jau kaip gero žanro filme. Kam policija, kam ligoninė, o kai kuriems tėvystės rūpesčiai. Štai tokia būna išleistuvių kaina.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!