aA
Vos perskaičius antraštę „Kaimynai neduoda man ramybės...“ net nupurtė... Mums su vyru kaimynai tapo, ko gero, didžiausiu naktiniu košmaru. Ir dieniniu irgi. Žodžiu, KOŠMARU bendrąja prasme. Mus baigia iš proto išvaryti dvi pensininkės, kurioms liaudies priešais tapom vos atsikraustę. Nors ne, ne iš karto.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kol susidurdavome laiptinėje vieni, jokių problemų nekilo – pasilabindavome, jos net ŠYPSODAVOSI (!!!)... Bet užteko vieną dieną joms pamatyti, kad mes turime du (o, siaube!!!) šunis ir prasidėjo...

Pirma mus „palepindavo“ tik klyksmais, prasilenkus laiptinėje. Nesinorėtų cituoti net penktadalio to teksto, kurį į devintą dešimtį įkopusi senolė (beje, vaizduojanti labai pavyzdingą, bažnyčioje besilankanti) išrėkdavo net springdama. Labai subtiliai apibendrinus, tai būdavo triaukščių keiksmažodžių ir įžeidinėjimų lavina. Paskui šunys pasidarė kalti absoliučiai dėl VISKO. Iki absurdo.

Anot garbaus amžiaus ponios, jie „šokinėja, rujojasi (kas tai?..), pjaunasi...“ ir t.t. Dar viena pareiškė, kad jai nuo mūsų šunų alergija (mes gyvenam antrame aukšte, o ji penktame). Paskui prasidėjo nesibaigiantys marazmu dvelkiančių raštų kabinėjimas laiptinėje. Pavyzdžiui, ištrauka iš bene dešimtmetį nebegaliojančių ir kardinaliai pasikeitusių „gyvūnų laikymo taisyklių“, grasinimai, sunkiai suprantami žodžių kratiniai su gramatinėmis klaidomis. Po to jos perėjo į kitą lygį – pradėjo skųstis namo pirmininkei. Kad jos bijo šunų, kad jie dergia laiptinėje ant kilimėlių (iš šito juokėmės gal dvi savaites), kad jie tą, aną, trečią ir keturiasdešimtą...

Pirmininkė, dėkui Dievui, sveiko proto – pabendravusi su mumis, pažiūrėjusi, kaip elgiasi ir yra auklėjami mūsų šunys, pasiūlė joms nusiraminti. Tuomet prasidėjo skundai, nešami į miesto savivaldybę. Pastarosios darbuotoja atvyko tada, kai mūsų nebuvo namuose (buvo darbo dienos vidurys, tad, savaime suprantama, dirbome...). Kaimynė pasakojo, kad mūsų mielosios babytės, norėdamos įrodyti specialistei, kaip baisiai tie šunys loja, kumščiais daužė ir kojomis spardė duris.

Kadangi cucikai nepasidavė provokacijoms ir ramiai sau tylėjo, savivaldybės darbuotoja bent kelis kartus pasitikslino, ar tie šunys apskritai ten yra... Paskambinus į savivaldybę paaiškėjo, kad kaimynių skundai buvo atmesti, kaip nepagrįsti, nes juos pasirašė viso labo trys močiutėlės. Visi kiti kaimynai pasirašyt skundą atsisakė. Negana to, mūsų šunų „lojimas“ trukdė vienai ketvirto, o kitai – penkto aukšto kampiniuose butuose gyvenančioms ponioms, kai tuo tarpu mūsiškis – antrame ir visai kitoje pusėje. Beje, sužinojome, kad kai pusę metų tame bute apskritai niekas negyveno, jis buvo tuštutėlis, jos skųsdavosi, kad ten įrengtos „nelegalios dirbtuvės“, veikiančios išimtinai tik naktimis, todėl „miegoti neįmanoma“. Žodžiu, pasakoti turbūt būtų galima valandomis...

Ilgainiui, kai nebepavyko mūsų iškoneveikti dėl šunų, babytė, sutikusi mus kieme ar laiptinėje, pradėjo žviegti, kad mes leidžiame vandenį (pabrėždavo, kad būtent karštą) naktimis, t.y. prausiamės po dušu ar vonioje vakare... Ir liepdavo mums susirasti normalius darbus ir dirbti dienomis (ką mes šiaip ir darome). Čia turbūt komentarų net nebereikia. Dabar gyvenam dar „smagiau“. Babytės ligos, matyt, ūmėja, tad ji pradėjo kažkokiu sunkiu daiktu daužyti per radiatorius. Dažniausiai tai nutinka naktį, kai visame name mirtina tyla, mes ramiai miegame, šunys apskritai seniai devintą sapną sapnuoja... Jai, matyt, kažkas susivaidena ir pasigirsta garsus baladojimas per radiatorius, kuriuo, aišku, „pasidžiaugia“ visi kaimynai. Girdisi, kaip ji klykia savo bute pati viena, kartais vidury nakties ar ankstyvą rytą išlekia į tuščią laiptinę ir rėkia ten vėl gi - pati sau tamsoje. Iš padrikų sakinių galima išgirsti kažką apie „šunys“... „vanduo“... Šiurpoka.

Kadangi visur yra šunų nekenčiančių asmenybių, dabar mano pastaba tikriausiai bus bergždžia, bet vis tiek turiu pasakyti, kad mūsų šunys – ne amžinai kiauksinčio „knopkės“ ar kažkodėl visiems siaubą varantys „koviniai“ (nors, mano įsitikinimu, čia dar viena amžina tema diskusijai. Į „kovinius ir pavojingus“ arba ne labiau reikėtų skirstyti žmones, o ne šunis). Mūsų augintiniai – paprasti, taikūs, išauklėti, draugiški, nuolat bevizginantys uodegą šunys, visuomet pririšti, tykūs, paskiepyti, tvarkingi, ilgai vedžiojami. Apie kaukimus ar lojimus (o juo labiau neleistinu laiku) negali būti net kalbos. Vienas apskritai nebylys, kitas suloja tik tuomet, kai kažkas ateina. Mūsų visų drabužių kišenės pilnos maišelių, kad visada galėtumėm surinkti savo augintinių turtą. Mes NIEKADA garsiai nesiklausome muzikos, nerengiame vakarėlių. Gyvename tyliai kaip pelės... Ir tik už tai, kad turime šunis, turime kentėti terorą.

Virš mūsų pačių apsigyveno gana triukšmingi, dažnai pabildantys žmonės, bet kažkaip isterijų dėl to nekyla. Už sienos gyvena berniukas, besimokantis groti akordeonu. Pripažinsiu, kartais tikas pradeda tampyti akį, kai kokį penkiolika kartų girdi tą patį atliekamą kūrinį. Ypač savaitgalio rytais... Bet juk suprantame, kad tai normalu – vaikas mokosi groti, tai sveikintina. Galų galia gyvename DAUGIABUTYJE. Mano manymu, gyvenant bute, o ne nuosavame name ar vienkiemyje, turi susitaikyti, kad esi tarp žmonių, kurie tiesiog GYVENA: skleidžia garsus, dirba, prausiasi, juda iš kambario, į kambarį, naudoja siurblį, valgo, skalbia, augina vaikus, turi augintinių... Ir niekuomet nesuprasiu, kodėl tokia elementari tiesa suvokiama ne visiems.

Kodėl yra žmonių, kurie jaučiasi lygesni už kitus ir reikalauja, kad visi gyventų taip, kaip JIE nori? T.y. nejudėtų, neskleistų garsų, o geriausia – dar ir nekvėpuotų...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pažįstamas jausmas? Turite, ką patarti? Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi, ar sutariate su kaimynais? Galbūt galite paneigti stereotipus apie piktus daugiabučių gyventojus ir papasakoti, kaip su kaimynais tapote geriausiais draugais? O gal atvirkščiai – savo kailiu patyrėte jų nemalonę? Galite papasakoti istorijų, kaip bandėte su jais sutarti.

Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kaimynai“ iki kovo 29 d.. Jas taip pat galite išdėstyti žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nepasitikėjimas kaimynais pasiekė kritinę ribą: vakarais užtraukiame užuolaidas ir raminame vaikus (116)

Neseniai mano langai buvo atviri kaimynams ir visi džiaugėmės nauju savo namu . Daug kas...

Susirgus vaikui griebėsi už galvos: kada sveikatos sistema tarnaus mokesčių mokėtojams? (52)

Esame įprasta šeima – du suaugę, du vaikai. Vyresnysis vaikas neseniai pradėjo lankyti...

Mano penktokas informuotas, kad mokytojų atlyginimai maži ir valdžia juos skriaudžia. Ar čia normalu? (301)

Esu penktoko, kurio mokykla streikuoja jau visą savaitę, mama. Kadangi aš nuoširdžiai rūpinuosi...

Porą užklupo netikėta žinia – papasakojo, kas padėjo įveikti krizę (13)

Neseniai buvo minima pasaulinė diabeto diena. Ačiū už rūpestį, nesergu, bet jei jau...

Lietuvos prezidento rinkimų kampanija įsibėgėja: kodėl Lietuvai reikia antrojo Trumpo? (70)

Aš tikrai myliu Lietuvą. Esu žmogus, kurį, manau, auklėjo pakankamai patriotiškai. Nors tikrai...

Top naujienos

Santaros klinikose mirė režisierius Eimuntas Nekrošius atnaujinta 09.22 val. (141)

Seimo narys Arvydas Nekrošius paskelbė, kad jo artimas giminaitis, garsus teatro režisierius,...

Širinskienė apie savo „raudonas linijas“: politika – dialogo menas, bet tokių dalykų aš Karbauskiui neatleisčiau (275)

„Valstietė“ Agnė Širinskienė sakė nemėgstanti kalbėjimo apie „raudonas linijas“,...

Vilniečiai nesikuklindami vardijo, kokių pensijų tikisi: ekonomistai sako, kad realybė gali būti skaudesnė (14)

Sakoma, kad jaunystė pralekia nepastebėtai, bet ne visi džiaugdamiesi gera sveikata ir jaunu kūnu...

Praėjo metai po modelio Dovilės Didžiūnaitytės tragedijos: paaiškėjusios kraupios detalės ir vis dar kylantys įtartini klausimai (110)

Šį antradienį sueina lygiai metai po to kai Klaipėdoje mįslingomis aplinkybėmis žuvo modelis...

Prestižinėje mokykloje – „šiurpūs incidentai“ (12)

Vienoje prestižinėje Toronto katalikų berniukų mokykloje pirmadienį buvo suimti šeši...

Nuovargį jaučiate nuo pat ryto: gydytoja sako, kad padėti gali net ir kavos atsisakymas (30)

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Sterlingė sako, kad nuovargis – vienas dažniausių...

Dar vieną karjeros rekordą pagerinęs Sabonis buvo arti trigubo dublio (28)

Domantas Sabonis buvo per plauką nuo pirmo karjeroje trigubo dublio. Indianos „Pacers“...

Dizainerė parodė, kaip turi atrodyti šiuolaikiškas lofto interjeras (3)

Jauna pora pageidavo jaukių namų su polėkiu. Interjero dizainerė Indrė Dorofėjūtė 85 kv. m...

Žala papasakojo, ką vežasi į Dakarą: neėmė atsarginio variklio, bet įsidėjo lašinių (5)

Lapkričio 22-23 dienomis Prancūzijos uostamiestis Havras taps Dakaro ralio sostine. Čia 2019 m....

Šakalienė: jaučiuosi kaip košmariškame sapne (1792)

Seimo narė Dovilė Šakalienė viešai nekomentavo jai metamų kaltinimų, esą ji už Norvegijos...