aA
Alkūnėmis atsirėmęs į palangę žvalgiausi pro langą. Didelės senos obelys atrodė susikibusios šakomis, nes taip šilčiau. Kažkoks paukštelis, o paskui dar vienas ir dar keli atsirado taip spėriai, lyg iš niekur ir ėmė strikinėti toje šakų raizgalynėje lęsiodami kelis nenukritusius rudenį obuolius. Purūs sniego pabarstai nugulė kaip švarios paklodės, tarsi užklojusios mieguistus laukus, užšąlusius ežerus ir tą kalvelę su nedideliu kryžiumi prie krūmo.
Kaimas, apie kokį retai kalbama: gyventojo įspūdžiai
© DELFI / Valdas Kopūstas

Prisiminiau vasarą. Tą rytą tėvai ilgai nesikėlė, o mane pažadino ir nebeleido užmigti šilta šviesos srovė, besiveržianti pro langą. Tame sraute tarsi mailius ežere, lyg gyvos skrajojo dulkelės, pakeisdamos kryptį nuo menkiausio kvėptelėjimo ar rankos judesio. Atsikėliau. Nusliūkinau link tėvų kambario. Prie durų įsiklausiau. Tyla. Miega. Pasijutau labai savarankiškas. Prieangyje stovėjo maišas su lesalu vištoms. Prisėmiau beveik pilną dubenį.

Pravėręs duris, pajutau šilumos pliūpsnį. Visai dar žemai esanti saulė jau siuntė savo jaukų spindulių bučinį visiems sutiktiems. Žemiau nei namas esančios vištidės pusėje kudakavo vištos. „Matyt, jau padėjo kiaušinius“, – pagalvojau. Supratau besąs alkanas. Matyt, ir vištos norėtų užkąsti. Išbėriau palei vištidę lesalą, išleidau vištas. Tos puolė leisti lyg būtų badavusios savaitę. Vakare pats jas lesalu įviliojau į aptvarą, kad naktį neatitektų lapei, kaip kad anądien nutiko Raibei, iš kurios teliko plunksnų su oda ir galva skudurėlis. Sesė net apsiverkė, kai pamatė. Kodėl ji verkė? Ji juk jau didelė.

Įlindau į vištidę. Ant šieno gulėjo keletas dar šiltų kiaušinių. Trys. O vištų pirkom dešimt. Minus lapės pusryčiai. Devynios. Kur dar šeši kiaušiniai? Išmokau skaičiuoti iki šimto, padavinėdamas tėčiui vinis, kai jis taisė stogą. Dėžutėje buvo šimtas penkiasdešimt vinių. Vienas, penki ir nulis – taip buvo parašyta labai gražioje etiketėje, lyg ne ant vinių dėžutės, o ant žaislo.

Skaičiavau vinis, paduodamas tėčiui, nes jis pasakė, kad baigsim darbą ir eisim pasiirstyti, kai sukalsim šimtą vinių. Vis pamiršdavau, kiek jau padaviau, tai reikėdavo vėl ir vėl perskaičiuoti, kiek dar liko iki darbo pabaigos. Apsidairiau. Kai akys apsiprato su prietema, pastebėjau, kad vienoje vietoje vištų smarkiau kapstyta nei kitur. Atidžiau apžiūrėjęs pasijutau tikru pėdsekiu, radusiu pradangintą lobį. Vištos iškapstė nedidelę duobutę ir taip pateko po vištidės grindimis. Pasilenkęs aptikau dabar jau tikrą lobį – tie kvaili padarai dėjo kiaušinius po grindimis vietoj patogios lentynos su nuolat keičiamu šienu!

Šiaip ne taip įkišęs ranką išgraibiau visus kiaušinius iš po grindų. Sudėjau į dubenį, atsineštą su pašaru. Dvidešimt septyni! Kiaušiniai gulėjo žemėje. Visai šalti. Gal nebus sugedę. Pasilenkęs apžiūrėti, ar neliko daugiau kiaušinių, atskleidžiau dar vieną mįslę. Patekusios po grindimis, vištos galėjo laisvai pakliūti už aptvaro. Raibė, matyt, pirmoji atrado tokią galimybę, o lapė savo laimės jau nepaleido iš nasrų.

Atsiminiau, kad esu alkanas. Nutariau trumpu keliu nukakti į šiltnamį. Kelią pastojo dilgėlynas, per kurį prasiskyniau kaip kokiu kardu mosuodamas pagaliu. Šiltnamyje buvo tvanku, net karšta. Nuo aprasojusios polietileno plėvelės kapsėjo šilti lašai – tiesiai man už apykaklės. Nusiraškiau patį didžiausią pomidorą. Jis buvo toks didelis, kad man reikėjo paieškoti vietos, nuo kurios jį kąsti. Čia buvo ta rūšis, kurioje daugiau minkštimo nei sulčių. Gaivus skonis užpildė visą gomurį. Skanumėlis! Vos sudorojau visą. Vinuku, rastu ant šiltnamio lentynos, prakrapščiau kiaušinį; išrinkau vieną iš tų, šiandien padėtų, šiltesnį. Vieną jo galą atvėriau labiau, o kitą, kad tik būtų skylutė. Pamakalavau, kad šiek tiek susiplaktų. Išgėriau. Pasijutau sotus... Lukštą padėjau į maišelį. Bus trąšoms. Gerai.

Šulinyje įsijungė siurblys. Matyt, tėvai atsikėlė ir įjungė vandenį. Eisiu, pasigirsiu trofėjais. Na, iš kur gi jie mokės vištas auginti. Miestiečiai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gyvenimas provincijoje – apipintas mitais. Vieni tikina, kad Lietuvos kaimuose likę į gyvenimą dažniausiai žiūri per butelio kaklelį, kiti sako, kad gamta ir ramybė išugdo kūrybiškus žmones, kurie provincijoje slepiasi nuo miesto šurmulio, dirbdami ne prastesnį darbą nei sostinėje.

Po tragedijos Savaičių kaime, kai tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus, vėl atgijo diskusija – kokia yra ta Lietuvos provincija ir ar jai skiriama pakankamai dėmesio? Kreipiamės į tuos, kurie gyvena ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ar dažnai lankosi Lietuvos kaimuose ar miesteliuose. Pasidalykite, kaip gyvenama už didžiųjų Lietuvos miestų ribų.

Gal pavargusiems nuo miesto ritmo verta keltis į kaimą ar miestelį ir bijoti nėra ko? O gal jūs – iš tų, kurie gyvenę provincijoje pabėgote iš ten bijodami tokio gyvenimo, kurį pamatėte? Prašome Jūsų – papasakokite, kaip yra iš tikrųjų, kitiems.

Vienam, atsiuntusiam savo istoriją, įteiksime prizą – 6 mėnesių pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumeratą. Savo pasakojimą/nuomonę galite siųsti čia.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Po 3 vairavimo egzamino mergina prabilo apie patirtį „Regitroje“: nesu kokia idiotė (152)

Apie tai, kaip sunku išlaikyti vairavimo egzaminą, sklando tikros legendos: nuo tyčinio kitų...

Vilkiko vairuotojas įvardijo algos pokyčių problemą: paskaičiuokite patys, kas dabar bus (131)

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas „Delfi“ laidoje papasakoj...

Didžiulį skausmą kentusiam pacientui odontologas parodė duris: prasilenkia su etika (71)

Rašau šį laišką bemiegę naktį, kurios, tikėtina, buvo galima išvengti. Skausmas sukelia...

Po 10 meilės metų žmona man smogė naujienomis. Dabar pasakysiu – velniop tokia laimė (471)

Pagaliau išaušo ta diena, kai aš tapau laisvas. Tapau laisvas nuo visokių nereikalingų...

Važiuodama į šarvojimo salę kaunietė pasibaisėjo taksisto elgesiu: lieki pažemintas (68)

Antradienį dar vieną kartą pasijutau bjauriai, važiuodama taksi. Nežinau nė kaip pasakyti apie...

Top naujienos

Nerimas dėl koronaviruso pavojaus auga: kai kuriuose skyriuose – pacientų apgultis (170)

Ar Lietuva pasiruošusi, jeigu mūsų šalyje būtų nustatytas koronavirusas ? Laidoje „ Delfi...

Po kruvino incidento – slaptas tyrimas dėl „pupytės“ vyro: aiškėja naujos aplinkybės (4)

Po kruvino incidento Alytaus pataisos namuose , kai, įtariama, buvo sužalotas bausmę dėl didelio...

Karantinui uždarytame viešbutyje Tenerifėje – trys Lietuvos piliečiai

Vasario 24 dieną pietinėje Tenerifės dalyje esančiame viešbutyje „ H10 Costa Adeje Palace “...

Kaune blogai pasijutus iš Italijos grįžusiam vilkiko vairuotojui, iškviesti medikai koronavirusas įtariamas jonaviškiui (291)

Antradienio rytą į Kaune įsikūrusius muitinės sandėlius iš Šiaurės Italijos grįžęs vilkiko...

Susirūpinkite, jei po automobiliu liko bent lašas tepalų – bauda gali gerai patuštinti kišenę (10)

Akylesnis praeivis nesunkiai pastebės, kad stovėjimo aikštelėse, ant kelio, šaligatvių, kur bent...

TS-LKD paskelbė preliminarų vienmandatininkų sąrašą: jame ir Landsbergis, ir Šimonytė papildyta 18:29 val. (187)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė preliminarų kandidatų...

Bakas: informacija, kurią aš pateikiau teisėsaugai, susijusi su teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (4)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK ) pirmininkas Dainius Gaižauskas po...

Medicininės kaukės Lietuvoje baigiasi: likusias parduoda 10 kartų brangiau, perpardavinėtojai užrašinėja į eiles (267)

Dėl koronaviruso sukelto nerimo Lietuvos vaistinėse nebeliko medicininių kaukių, nors...

Ramūnas Bogdanas. Lietuvą gelbėja skaitymas? pamąstymas po Vilniaus knygų mugės

Vilniaus knygų mugė vyksta jau 21-erius metus, ir galo nesimato. Nuo kelių LITEXPO salių ji...

|Maža didelių žinių kaina