aA
Alkūnėmis atsirėmęs į palangę žvalgiausi pro langą. Didelės senos obelys atrodė susikibusios šakomis, nes taip šilčiau. Kažkoks paukštelis, o paskui dar vienas ir dar keli atsirado taip spėriai, lyg iš niekur ir ėmė strikinėti toje šakų raizgalynėje lęsiodami kelis nenukritusius rudenį obuolius. Purūs sniego pabarstai nugulė kaip švarios paklodės, tarsi užklojusios mieguistus laukus, užšąlusius ežerus ir tą kalvelę su nedideliu kryžiumi prie krūmo.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Prisiminiau vasarą. Tą rytą tėvai ilgai nesikėlė, o mane pažadino ir nebeleido užmigti šilta šviesos srovė, besiveržianti pro langą. Tame sraute tarsi mailius ežere, lyg gyvos skrajojo dulkelės, pakeisdamos kryptį nuo menkiausio kvėptelėjimo ar rankos judesio. Atsikėliau. Nusliūkinau link tėvų kambario. Prie durų įsiklausiau. Tyla. Miega. Pasijutau labai savarankiškas. Prieangyje stovėjo maišas su lesalu vištoms. Prisėmiau beveik pilną dubenį.

Pravėręs duris, pajutau šilumos pliūpsnį. Visai dar žemai esanti saulė jau siuntė savo jaukų spindulių bučinį visiems sutiktiems. Žemiau nei namas esančios vištidės pusėje kudakavo vištos. „Matyt, jau padėjo kiaušinius“, – pagalvojau. Supratau besąs alkanas. Matyt, ir vištos norėtų užkąsti. Išbėriau palei vištidę lesalą, išleidau vištas. Tos puolė leisti lyg būtų badavusios savaitę. Vakare pats jas lesalu įviliojau į aptvarą, kad naktį neatitektų lapei, kaip kad anądien nutiko Raibei, iš kurios teliko plunksnų su oda ir galva skudurėlis. Sesė net apsiverkė, kai pamatė. Kodėl ji verkė? Ji juk jau didelė.

Įlindau į vištidę. Ant šieno gulėjo keletas dar šiltų kiaušinių. Trys. O vištų pirkom dešimt. Minus lapės pusryčiai. Devynios. Kur dar šeši kiaušiniai? Išmokau skaičiuoti iki šimto, padavinėdamas tėčiui vinis, kai jis taisė stogą. Dėžutėje buvo šimtas penkiasdešimt vinių. Vienas, penki ir nulis – taip buvo parašyta labai gražioje etiketėje, lyg ne ant vinių dėžutės, o ant žaislo.

Skaičiavau vinis, paduodamas tėčiui, nes jis pasakė, kad baigsim darbą ir eisim pasiirstyti, kai sukalsim šimtą vinių. Vis pamiršdavau, kiek jau padaviau, tai reikėdavo vėl ir vėl perskaičiuoti, kiek dar liko iki darbo pabaigos. Apsidairiau. Kai akys apsiprato su prietema, pastebėjau, kad vienoje vietoje vištų smarkiau kapstyta nei kitur. Atidžiau apžiūrėjęs pasijutau tikru pėdsekiu, radusiu pradangintą lobį. Vištos iškapstė nedidelę duobutę ir taip pateko po vištidės grindimis. Pasilenkęs aptikau dabar jau tikrą lobį – tie kvaili padarai dėjo kiaušinius po grindimis vietoj patogios lentynos su nuolat keičiamu šienu!

Šiaip ne taip įkišęs ranką išgraibiau visus kiaušinius iš po grindų. Sudėjau į dubenį, atsineštą su pašaru. Dvidešimt septyni! Kiaušiniai gulėjo žemėje. Visai šalti. Gal nebus sugedę. Pasilenkęs apžiūrėti, ar neliko daugiau kiaušinių, atskleidžiau dar vieną mįslę. Patekusios po grindimis, vištos galėjo laisvai pakliūti už aptvaro. Raibė, matyt, pirmoji atrado tokią galimybę, o lapė savo laimės jau nepaleido iš nasrų.

Atsiminiau, kad esu alkanas. Nutariau trumpu keliu nukakti į šiltnamį. Kelią pastojo dilgėlynas, per kurį prasiskyniau kaip kokiu kardu mosuodamas pagaliu. Šiltnamyje buvo tvanku, net karšta. Nuo aprasojusios polietileno plėvelės kapsėjo šilti lašai – tiesiai man už apykaklės. Nusiraškiau patį didžiausią pomidorą. Jis buvo toks didelis, kad man reikėjo paieškoti vietos, nuo kurios jį kąsti. Čia buvo ta rūšis, kurioje daugiau minkštimo nei sulčių. Gaivus skonis užpildė visą gomurį. Skanumėlis! Vos sudorojau visą. Vinuku, rastu ant šiltnamio lentynos, prakrapščiau kiaušinį; išrinkau vieną iš tų, šiandien padėtų, šiltesnį. Vieną jo galą atvėriau labiau, o kitą, kad tik būtų skylutė. Pamakalavau, kad šiek tiek susiplaktų. Išgėriau. Pasijutau sotus... Lukštą padėjau į maišelį. Bus trąšoms. Gerai.

Šulinyje įsijungė siurblys. Matyt, tėvai atsikėlė ir įjungė vandenį. Eisiu, pasigirsiu trofėjais. Na, iš kur gi jie mokės vištas auginti. Miestiečiai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gyvenimas provincijoje – apipintas mitais. Vieni tikina, kad Lietuvos kaimuose likę į gyvenimą dažniausiai žiūri per butelio kaklelį, kiti sako, kad gamta ir ramybė išugdo kūrybiškus žmones, kurie provincijoje slepiasi nuo miesto šurmulio, dirbdami ne prastesnį darbą nei sostinėje.

Po tragedijos Savaičių kaime, kai tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus, vėl atgijo diskusija – kokia yra ta Lietuvos provincija ir ar jai skiriama pakankamai dėmesio? Kreipiamės į tuos, kurie gyvena ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ar dažnai lankosi Lietuvos kaimuose ar miesteliuose. Pasidalykite, kaip gyvenama už didžiųjų Lietuvos miestų ribų.

Gal pavargusiems nuo miesto ritmo verta keltis į kaimą ar miestelį ir bijoti nėra ko? O gal jūs – iš tų, kurie gyvenę provincijoje pabėgote iš ten bijodami tokio gyvenimo, kurį pamatėte? Prašome Jūsų – papasakokite, kaip yra iš tikrųjų, kitiems.

Vienam, atsiuntusiam savo istoriją, įteiksime prizą – 6 mėnesių pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumeratą. Savo pasakojimą/nuomonę galite siųsti čia.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Žmonai sako, kad vyksta į medžioklę – melas prasidėjo gimus vaikams (35)

Noriu pasidalinti, kaip vyrai gali pasikeisti gimus vaikams. Deja, bet pažįstu du vyrus. Vienas –...

Darbo paieškų rezultatai nuvylė: darbdavių kultūra glumina (49)

Neseniai aš pradėjau darbo paieškas, rezultatai mane nustebino. Dauguma žmonių žino, kaip sunku...

Juokaudamas darbdaviui pasakė trokštamą atlyginimą – jo atsakymas pribloškė (98)

Dirbu vienoj reklamos įmonėje dizaineriu , gaunu aš tą 1000 Eur „į rankas“. Prieš tai...

Kol žmona rūpinosi namais, vyras ėjo pas meilužę: viską pakeitė gimtadienio vakarėlis (185)

Šventai tikėjau, kad galima išsaugoti šeimą . Ir jei ne atleisti už išdavystę, tai bent...

Top naujienos

Sirijoje žuvusio „Vagner“ samdinio artimieji: neleido net karsto atidaryti (71)

Šių metų balandžio viduryje į Rusijos miestą Čitą iš Sirijos buvo pargabentas privačioje...

Žemės ūkio turizmas Baltarusijoje: mitologija, „dalelė SSSR“ ir savininkai-pensininkai (6)

Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio turizmas dešimtmečiu vyresnis už Baltarusijos: ši verslo...

Prasidės tikrieji rudens nemalonumai: Lietuvą skandins lietus (7)

Anticiklonas savo pozicijas užleidžia labai nenoriai. Šiandien jis dar žada nepastoviai debesuotus...

Krepšinio aikštelėse – smurto proveržis: nokautai Lenkijoje ir Austrijoje epizodų įrašai (4)

Šeštadienio vakaras buvo neramus Europos krepšinio aikštelėse. Net dviejų šalių – Lenkijos...

Pasipiktinusi mama beda pirštu į savivaldybės apsukrumą: tai vaikų luošinimas (179)

„Neverkite, mamytės, jeigu jūsų vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje. Jums pasisekė“,...

Rapšys įspūdingai pagerino rekordą ir laimėjo auksą – visus varžovus pralenkė net 6 sek. (19)

Vroclave (Lenkija) vykstančiose XXIX Marka Petrusewicza atminimo plaukimo trumpajame (25 metrų)...

Į Lietuvą grįžusi ir mažą miestelį pamilusi lietuvė: atrodo, čia net vaikai gimsta kitokie (132)

Monika Peldavičiūtė gyvenimą kūrė milijonus gyventojų skaičiuojančiuose miestuose, tačiau...

Indijoje viešėjusi kaunietė: šią šalį rekomenduoju tiems, kurie pasiryžę daug ištverti (50)

„Oro uoste, Amsterdame, sutikau pasaugoti paryžiečio, skrendančio į Indiją, lagaminą. Kai jis...

Ispanijoje – skausminga Messio trauma, kuri užtemdė svarbią pergalę

Šeštadienio vakarą buvo žaidžiamos trejos Ispanijos „La Liga“ čempionato 9-tojo turo...

Apie modelių tragedijas ryžosi prabilti ir manekenė Radvilė Labutytė: pasinaudoti merginomis siekia ne vienas (121)

Iš Lietuvos kilusiam modeliui Radvilei Labutytei jau seniai ne naujiena darbotvarkė, kurioje –...