Nesvarbu, kad žmonės važiavo iš atostogų, kiti ruošėsi grįžti pas šeimas savaitei, kitų laukė operacija šį vakarą arba egzaminų sesija, prasidedanti nuo šiandien.
Visi žino, kad Anglijoje, Škotijoje, Airijoje siautė baisus vėjas, tačiau į skrydį, kurio registracija pasibaigė 21.20 val. susirinko visi važiuojantys. 21.50 val. turėjome kilti, informacinėje lentoje iki 21.50 val. nebuvo jokios informacijos apie skrydį, vartus ir pan., o 22 val. išgirdome pranešimą, kad skrydis atšauktas ir visi einame pasiimti bagažo - daryk, ką nori! Mūsų lėktuvas nutūpė Mančesteryje ir Doncasterio nepasiekė dėl oro sąlygų.
Po keliasdešimties minučių lenkai išgirdo tokias pat žinias apie savo reisą. Įsivaizduokite, dviejų pilnų lėktuvų keleiviai stovi ir laukia informacijos apie tai, kas vyksta ir ką daryti - iš dviejų langelių. Masinė panika, moterys verkia, vaikai klykia ir ore tvyro siaubinga nežinia.
Neištvėrus eilėje, nuėjau aiškintis pas moterį, kurios paprašiau tiesiog „Wizzair“ kompanijos atstovybės numerio, ji man padavė sutartį - latvių kalba - ir sako: pasirašyk, jei nori skaityti. Iškart pasakiau, kad negaus ji mano parašo už tai, ko aš net perskaityti negaliu latviškai (jie manė, jog mes - latviai, net akiplėšiškai pasakė: „o ką, ne ta pati kalba?“). Tai juk tas pats, kaip aš jai duočiau prancūzų kalba rašytą sutartį... (kitos kopijos buvo lenkų ir anglų kalba, tačiau dėl to, kad nesutikau pasirašyti, nieko iš jos nepešiau).
Tuo metu buvo skelbiami pasiūlymai - su laiku grąžinsime pinigus, 120 procentų. Bet kas man iš jų, jei bilietas, pirktas rugsėjį, kainavo 20 svarų sterlingų? Kitas variantas - skrydis sekmadienį. Juokinga, kai operacija - penktadienį.
Po 2 val. gavome numerį, kuriuo paskambinus registravome savo bilietus ir skrydį iš Londono Liutono oro uosto. Ačiū Dievui, lietuviai palaiko vieni kitus, bėdoje tikrai nepalieka. Taigi, du taksi automobiliai ir vienas nuosavas vidury nakties iš savo pajamų patraukė Liutono oro uosto link, laimės ieškoti, kadangi garantijų nebuvo jokių - gal ir ten nebus galima kilt?
Mes pabandėme, ir pagaliau po 18 val. (30 val. nemiegojus) aš esu namie, po visų važiavimų, laipinimų, ant ledo palikimų, keliavimo po Angliją savo jėgomis ir 5 val. laukimo Liutono oro uoste, aš ir mano pakeleiviai esame namie... Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje!
Ačiū Jums už „nuostabų“ laiką, palaikymą, juokus ir kad Jūs buvote. O tie, kurie liko laukti sekmadienio arba apsigyveno viešbutyje ir laukia stebuklo, arba sutiko laukti grąžinamų pinigų - linkiu sėkmės, kantrybės ir geležinių nervų.
Manau, kad oro kompanija, kuria tikrai nebuvau nusivylusi, turėtų labiau rūpintis savo nuolatiniais ir potencialiais klientais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!