Taigi klausimas – kodėl Lietuvoje, norėdama nukakti, tarkim, iš Vilniaus į Kauną, niekuomet net NESVARSTAU galimybės važiuoti traukiniu. Galbūt Lietuvoje benzinas pigus, o už kelius mokėti nereikia, todėl kelionė traukiniu atsieina daugiau...

Argumentas Nr.1. KAINA

Gal iš tikrųjų geležinkelis yra tiesiog „užmirštasis transportas“ Lietuvoje? Šiek tiek pasiknisusi internete atrandu geležinkeliečių svetainėje tokius skaičius – virš 50 mln. tonų krovinių ir 5 mln. keleivių per metus.

Tuo tarpu autobusais pervežama net 70 kartų daugiau keleivių!!! Na, galbūt traukiniai nevyksta į pačius atkampiausius miestus ir miestelius, bet juk didžiausias judėjimas, mano galva, vyksta būtent tarp didžiųjų miestų Vilniaus-Kauno, Kauno-Klaipėdos ir t.t.

Taigi nesuprantama, kodėl tūlas lietuvis vietoj tokios ekologiškos transporto priemonės kaip traukinys renkasi brangesnę kelionę automobiliu ar labiau teršiančią – autobusu.

Juk paskaičiuokime – tarkime, vidutinis automobilis 100 kilometrų (Vilnius-Kaunas) įveikti sunaudoja vidutiniškai 7 litrus degalų, o tas sudaro beveik 27 litus. Kelionė pirmyn atgal vien greitkeliu kainuoja 52 litus. Dar kokius 10 litų sudegini nesibaigiančiuose kamščiuose. Taigi, iš viso 62. Kelionė trunka nuo 40 min. iki 1 val. (čia tai „sveikajai“ visuomenės daliai, kuri nerizikuoja gyvybe dėl 10 minučių).

O traukinio bilietas į vieną pusę – 12 litų!! Pirmyn atgal – 24 litai. Ir jokių kamščių. Kelionė trunka panašiai – apie 1 valandą. Daugiau nei 2 kartus pigiau nei automobiliu!!!

1:0 TRAUKINIŲ NAUDAI.

Argumentas Nr. 2. PATOGUMAS

Na, šioje vietoje neturiu ypatingų argumentų – traukiniai Lietuvoje tikrai nėra labai patogūs ar ypatingai greiti. Bent jau kol kas. Jie nėra ir tokie modernūs kaip Vakaruose. Vis dėlto, kaip sakoma, šviesa tunelio gale yra, bent jau asmeniškai viliuosi.

Ji užsižiebė, kai buvo suremontuota apšiurusi Vilniaus geležinkelių stotis (atleiskite, kaip kituose miestuose - nežinau), atsirado visokios švieslentės pranešančios traukinių atvykimą ir išvykimą. Ir jei neklystu požeminėse perėjose tapo kiek švariau. Kas, šiuolaikiniam žmogui, yra išties svarbu. Bendrai paėmus – buvo nuoširdžiai pablizgintas fasadas.

Tiesa, dar kurį laiką traukiniai buvo labai pavojingi keliautojo ausiai, kai, tikrąja to žodžio prasme, „dudut dudut dudut dundėdavo“, o geležinkelio bėgiai primindavo aplūžusias ir apipuvusias kopėčias ant griūnančio namo stogo. Kiek teko domėtis bėgiai buvo pakeisti naujais - situacija ir šioje vietoje pasikeitė, vėl ačiū tetai Europos Sąjungai.

Ir nors visi šie pokyčiai, kainavę, jei neklystu, beveik 150 mln. litų, yra kone nepastebimi greitai iš taško A į tašką B norinčiam nukeliauti tūlam lietuviui, jie pamažu sumuojasi ir veda mus į šviesų rytojų.

O tas šviesus rytojus man, ekologiškai nusiteikusiai taupiai vartotojai – greitasis traukinys iš Vilniaus į Kauną ir Klaipėdą (svajoju Klaipėdą pasiekti per 2 val!), tarptautinis maršrutas (reikia alternatyvos lėktuvams!), nugabenantis, jei ne iki Paryžiaus, tai bent iki Berlyno per 5 val.

Deja, deja, bent jau kol kas: 0:1 NUOSAVO TRANSPORTO NAUDAI.

Rezultatas 1:1.

Nors šiuo metu jaučiuosi priversta rinktis tarp kainos ir kelionės patogumo, labai norėtųsi tikėtis, kad netrukus šios nemalonios alternatyvos neliks.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!