aA
Neatsiejama piliečio priedermė – prieraišumas savo tautai. Piliečio ir tautos santykis neretai išreiškiamas patriotiškumo terminu, kurį kiekvienas iš mūsų suprantame ir interpretuojame skirtingai. Ar keldami įvarius klausimus ir pateikdami subjektyvius argumentus visuomet galime save vadinti tikrais patriotais? Subjektyvumas dingsta aiškinant ir trumpai apibrėžiant šį terminą.
Kad patriotiškumas ne rusentų, o liepsnotų
© DELFI / Orestas Gurevičius

Remiantis daugeliu terminus aiškinančių žodynų, „patriotas – tai žmogus, atsidavęs savo tautai, tėvynei, pasiryžęs savo interesus paaukoti jos labui“. Pastaruoju metu tenka pastebėti, kad daugeliui mūsų visuomenės atstovų dingsta noras garsiai tarti žodį patriotas. Tariame lyg bijodami, lyg gėdydamiesi, o kartais net bandydami nutylėti ar ieškodami, kuo šį terminą pakeisti.

Tenka pastebėti patriotiškumo termino pakaitalą – pilietiškas, tačiau pilietiškas visai ne tas pat kas patriotiškas. Ar mūsų visuomenės įsitikinimai, kurie atvedė tautą į laisvę, kinta? Gal pamatinės tautos vertybės ima keistis ir praranda savo prasmę? O gal turima laisvė užgožė patriotiškumą, kuris yra laisvės pagrindas, ir be jo nebūtų laisvės? Daugybė klausimų ir kartais tiek mažai atsakymų, kuriuos norėtum išgirsti ir įvertinti.

Kalbant apie patriotiškumą ir laisvę, taip ir skamba filme „Knygnešys“ nuskambėjęs sakinys, kurį ištaria knygnešys kalbėdamasis su kitu veikėju: „Lietuva yra širdyse, o ne rankose <......> knyga neša žinią, žinia neša meilę tėvynei, meilė tėvynei neša laisvę.“ Žodžiai, kurie taip tiksliai įvardija ir šių dienų realijas, nors ištarti žodžiai ir atliekami veiksmai siejami su XIX–XX a. įvykiais, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje ir knygnešiai nešė lietuvišką žodį „maišais“ į Lietuvą.

Knygnešių maišuose Lietuvą pasiekė ir pirmieji mūsų patriarchų inicijuoti laikraščiai, kurie neleido tautai skęsti tamsybės liūne. Su pirmaisiais laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“ pabudome ir kilome ėjimui į laisvę. Pažadinti „Aušros“ ir padrąsinti „Varpo“ nebijojome priešintis.

Skelbti mūsų laisvei lietuviško žodžio užteko. Tą įrodė 1918 m. vasario 16 d. bei 1990 m. kovo 11 d. Reikėjo imtis realių veiksmų, kad tariami žodžiai virstų realybe, kurios laukėme metų metais, būdami okupacinės valdžios priespaudoje. Areštai, tremtis ir kitos įvairios represijos nepalaužė idėjos, kad turime eiti į laisvę, kovoti ir iškovoti. Ėjome drąsiai: kartu su Estija ir Latvija susikibę rankomis stojome Baltijos kelyje.

Visam pasauliui pasakėme apie save Kovo 11–ąją atkurdami Nepriklausomybę. Praėjus mažiau nei metams apgynėme laisvę tą skaudžią Sausio 13–osios naktį, laisvę palaistydami savo tėvynainių krauju. Žmonės, dainos, maldos ir barikados padėjo apsaugoti mūsų laisvę, į kurią taip ėjome.

Atgavus laisvę kylanti patriotizmo banga kilo vis aukščiau ir aukščiau. Kartu kilo koplytstulpiai, atminimo ženklai ir paminklai mūsų laisvės kovotojams, kurie okupacijos metu nesusitaikė su neteisybe ir okupacija. Atrodo, kad liepsnojanti laisvės ugnis neužges niekada. Banga silpo, idėjos blėso, o nauja karta ar perėmė tą idėją ir bangos kėlimą? Gal kartu su išardytomis barikadomis išardėme ir idėjas bei pasiryžimą? Gal suabejojome tuo, kuo tikėjome ir į ką ėjome? Gal tiesiog nusivylėme politiniais vėjais sakydami „ne to tikėjomės?“ O ko galima tikėtis iš jaunos, naujam gyvenimui kylančios valstybės? Reikia imti ir daryti. Daryti už save ir už kitus, jei kiti to nesiima.

Ar matome šių dienų patriotinį jaunimą? Jaunimą, kuris užaugo naujoje santvarkoje ir laisvoje Lietuvoje, nebijo iš naujo pažvelgti į patriotiškumą. Daugelis šių dienų jaunimo nebijo imti, daryti, veikti ir organizuoti, sakydami, kad esame patriotiški ir mylintys savo kraštą bei tėvynę, tą mažą gintaro kampelį prie Baltijos jūros.

Valstybinės šventės, atmintinų datų renginiai ne visuomet susilaukia jaunimo „anšlago“, kada koncertuojama ir deklamuojamos eilės, bet tai nereiškia, kad jaunimas nemyli Lietuvos. Gal tuo metu jis namuose garsiai klauso lietuviškos muzikos, gal dalyvauja kitame jaunimo renginyje, kuriame pasipuošęs valstybinės simbolikos atributika žino, kiek svarbi trispalvė jo tautai ir jam pačiam.

Gal negali dalyvauti miestelio renginyje, kadangi vakar jis dalyvavo universiteto ar mokyklos renginyje ir garsiai giedojo himną laikydamas draugo ranką ir žvelgdamas į trispalvę. O kur dar masiniai žygiai ar bėgimai, kurie taip sparčiai populiarėja tarp jaunimo. Ar tai ne būdas išreikšti patriotiškumą? O ar mes kiekvienas padarėme ir darome tai, kad jaunimui ir augančiai kartai meilė tėvynei būtų kasdienybė?

Neatsiribokime ir skatinkime jaunimą, kad naujai kylanti jaunimo patriotiškumo banga ne kristų, o augtų ir stabiliai laikytųsi. Priimkime jaunimo norą kitaip švęsti valstybės šventes ir savaip didžiuotis tautos didvyriais. Bendras visų mūsų darbas „vardan tos Lietuvos“ ir patriotiškumo skatinimas gali virsti ne rusenančiu, o liepsnojančiu patriotiškumu mūsų tautai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Troleibuso keleivis buvo pasipuošęs ir išgėręs – nustebino vairuotojos elgesys su juo (18)

Tai nutiko prieš kelis metus. Buvo išeiginės, berods šeštadienis.

Pasikeitęs žmonos elgesys vyrą baugina: blogiausia, kai man išeinant ji pasidažo (133)

Aprašysiu savo situaciją, o jūs jau pasakykite, kur čia šuo pakastas. Negera nuojauta manęs...

Pamačiusi, kaip su katėmis elgiamasi Kanaruose, lietuvė apstulbo – sunku net palyginti (60)

Jau ne pirmus metus nuo žiemos šalčių bent savaitei pabėgu į saulėtuosius Kanarus, o tiksliau...

Kaip vairuotojas savo kabinoje Užgavėnes šventė: dvi gudrybės, kad blynai būtų ypatingi (21)

Iš Lietuvos žiema kol kas pasitraukusi. O Užgavėnių receptais dalinuosi, kad ji ir negrįžtų!

Po 3 vairavimo egzamino mergina prabilo apie patirtį „Regitroje“: nesu kokia idiotė (181)

Apie tai, kaip sunku išlaikyti vairavimo egzaminą, sklando tikros legendos: nuo tyčinio kitų...

Top naujienos

Dėl koronaviruso rizikingomis skelbiamos naujos šalys keliautojų prašo užpildyti anketą (2)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į tai, kad daugėja koronaviruso (COVID-19)...

Lietuvos įstaigos ruošiasi virusui: duodami griežti nurodymai, perspėjama, kaip galima greitai apsikrėsti (120)

Vilniaus oro uoste kasdien leidžiasi bent po vieną lėktuvą iš šiaurės Italijos miestų. Būtent...

Belgijos pareigūnai sulaikė 13 lietuviškų vilkikų: vairuotojai laukia, kas juos parveš (102)

Vasario 23 dieną Belgijos pareigūnai sulaikė 13 vienoje stovėjimo aikštelėje buvusių įmonės...

VSAT vadas: pareigūnai budi pasienyje su Lenkija, stabdomi atsitiktinai pasirenkami automobiliai (7)

Daugėjant nustatytų koronaviruso atvejų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas...

Viruso įsibaiminę lietuviai šluoja parduotuvių lentynas: prekybos tinklai ramina – prekių nepritrūks papildyta (480)

Panašu, kad pastaruoju metu apie koronaviruso plitimą Europoje girdimos naujienos kai kuriuos...

Prancūzija ruošiasi koronaviruso atvejų šuoliui, Graikijoje atšaukiami renginiai Macronas: tai tik pradžia (27)

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis ruošiasi...

Naujoje knygoje išklojo apie viešumoje nematomas milijardieriaus Marko Zuckerbergo keistenybes

„Facebook“ komunikacijų komandoje yra darbuotojų, kurie fenu išdžiovina Marko Zuckerbergo...

Paskutinę minutę užsisakę nakvynę atsidūrė karališkame dvare: jautėmės lyg išvydę avį penkiomis kojomis (6)

Tą kartą Britanijos žemę su savo ištikimuoju parner in crime , pasiekėme vos aušrai...