aA
Neatsiejama piliečio priedermė – prieraišumas savo tautai. Piliečio ir tautos santykis neretai išreiškiamas patriotiškumo terminu, kurį kiekvienas iš mūsų suprantame ir interpretuojame skirtingai. Ar keldami įvarius klausimus ir pateikdami subjektyvius argumentus visuomet galime save vadinti tikrais patriotais? Subjektyvumas dingsta aiškinant ir trumpai apibrėžiant šį terminą.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Remiantis daugeliu terminus aiškinančių žodynų, „patriotas – tai žmogus, atsidavęs savo tautai, tėvynei, pasiryžęs savo interesus paaukoti jos labui“. Pastaruoju metu tenka pastebėti, kad daugeliui mūsų visuomenės atstovų dingsta noras garsiai tarti žodį patriotas. Tariame lyg bijodami, lyg gėdydamiesi, o kartais net bandydami nutylėti ar ieškodami, kuo šį terminą pakeisti.

Tenka pastebėti patriotiškumo termino pakaitalą – pilietiškas, tačiau pilietiškas visai ne tas pat kas patriotiškas. Ar mūsų visuomenės įsitikinimai, kurie atvedė tautą į laisvę, kinta? Gal pamatinės tautos vertybės ima keistis ir praranda savo prasmę? O gal turima laisvė užgožė patriotiškumą, kuris yra laisvės pagrindas, ir be jo nebūtų laisvės? Daugybė klausimų ir kartais tiek mažai atsakymų, kuriuos norėtum išgirsti ir įvertinti.

Kalbant apie patriotiškumą ir laisvę, taip ir skamba filme „Knygnešys“ nuskambėjęs sakinys, kurį ištaria knygnešys kalbėdamasis su kitu veikėju: „Lietuva yra širdyse, o ne rankose <......> knyga neša žinią, žinia neša meilę tėvynei, meilė tėvynei neša laisvę.“ Žodžiai, kurie taip tiksliai įvardija ir šių dienų realijas, nors ištarti žodžiai ir atliekami veiksmai siejami su XIX–XX a. įvykiais, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje ir knygnešiai nešė lietuvišką žodį „maišais“ į Lietuvą.

Knygnešių maišuose Lietuvą pasiekė ir pirmieji mūsų patriarchų inicijuoti laikraščiai, kurie neleido tautai skęsti tamsybės liūne. Su pirmaisiais laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“ pabudome ir kilome ėjimui į laisvę. Pažadinti „Aušros“ ir padrąsinti „Varpo“ nebijojome priešintis.

Skelbti mūsų laisvei lietuviško žodžio užteko. Tą įrodė 1918 m. vasario 16 d. bei 1990 m. kovo 11 d. Reikėjo imtis realių veiksmų, kad tariami žodžiai virstų realybe, kurios laukėme metų metais, būdami okupacinės valdžios priespaudoje. Areštai, tremtis ir kitos įvairios represijos nepalaužė idėjos, kad turime eiti į laisvę, kovoti ir iškovoti. Ėjome drąsiai: kartu su Estija ir Latvija susikibę rankomis stojome Baltijos kelyje.

Visam pasauliui pasakėme apie save Kovo 11–ąją atkurdami Nepriklausomybę. Praėjus mažiau nei metams apgynėme laisvę tą skaudžią Sausio 13–osios naktį, laisvę palaistydami savo tėvynainių krauju. Žmonės, dainos, maldos ir barikados padėjo apsaugoti mūsų laisvę, į kurią taip ėjome.

Atgavus laisvę kylanti patriotizmo banga kilo vis aukščiau ir aukščiau. Kartu kilo koplytstulpiai, atminimo ženklai ir paminklai mūsų laisvės kovotojams, kurie okupacijos metu nesusitaikė su neteisybe ir okupacija. Atrodo, kad liepsnojanti laisvės ugnis neužges niekada. Banga silpo, idėjos blėso, o nauja karta ar perėmė tą idėją ir bangos kėlimą? Gal kartu su išardytomis barikadomis išardėme ir idėjas bei pasiryžimą? Gal suabejojome tuo, kuo tikėjome ir į ką ėjome? Gal tiesiog nusivylėme politiniais vėjais sakydami „ne to tikėjomės?“ O ko galima tikėtis iš jaunos, naujam gyvenimui kylančios valstybės? Reikia imti ir daryti. Daryti už save ir už kitus, jei kiti to nesiima.

Ar matome šių dienų patriotinį jaunimą? Jaunimą, kuris užaugo naujoje santvarkoje ir laisvoje Lietuvoje, nebijo iš naujo pažvelgti į patriotiškumą. Daugelis šių dienų jaunimo nebijo imti, daryti, veikti ir organizuoti, sakydami, kad esame patriotiški ir mylintys savo kraštą bei tėvynę, tą mažą gintaro kampelį prie Baltijos jūros.

Valstybinės šventės, atmintinų datų renginiai ne visuomet susilaukia jaunimo „anšlago“, kada koncertuojama ir deklamuojamos eilės, bet tai nereiškia, kad jaunimas nemyli Lietuvos. Gal tuo metu jis namuose garsiai klauso lietuviškos muzikos, gal dalyvauja kitame jaunimo renginyje, kuriame pasipuošęs valstybinės simbolikos atributika žino, kiek svarbi trispalvė jo tautai ir jam pačiam.

Gal negali dalyvauti miestelio renginyje, kadangi vakar jis dalyvavo universiteto ar mokyklos renginyje ir garsiai giedojo himną laikydamas draugo ranką ir žvelgdamas į trispalvę. O kur dar masiniai žygiai ar bėgimai, kurie taip sparčiai populiarėja tarp jaunimo. Ar tai ne būdas išreikšti patriotiškumą? O ar mes kiekvienas padarėme ir darome tai, kad jaunimui ir augančiai kartai meilė tėvynei būtų kasdienybė?

Neatsiribokime ir skatinkime jaunimą, kad naujai kylanti jaunimo patriotiškumo banga ne kristų, o augtų ir stabiliai laikytųsi. Priimkime jaunimo norą kitaip švęsti valstybės šventes ir savaip didžiuotis tautos didvyriais. Bendras visų mūsų darbas „vardan tos Lietuvos“ ir patriotiškumo skatinimas gali virsti ne rusenančiu, o liepsnojančiu patriotiškumu mūsų tautai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Emigrantai pradeda suprasti vieną dalyką – ekonominė šalies padėtis nebėra svarbiausia (6)

Pasaulis keičiasi neįtikėtinu greičiu. Kultūrinis šokas , įvairūs politiniai sukrėtimai,...

Tarptautinę tolerancijos dieną sugadino gautas lankstinukas (17)

Būkime tolerantiški vieni kitiems. Būtent taip mane Tolerancijos dieną pasitiko vaikų darželio...

Nepasitikėjimas kaimynais pasiekė kritinę ribą: vakarais užtraukiame užuolaidas ir raminame vaikus (139)

Neseniai mano langai buvo atviri kaimynams ir visi džiaugėmės nauju savo namu . Daug kas...

Susirgus vaikui griebėsi už galvos: kada sveikatos sistema tarnaus mokesčių mokėtojams? (58)

Esame įprasta šeima – du suaugę, du vaikai. Vyresnysis vaikas neseniai pradėjo lankyti...

Mano penktokas informuotas, kad mokytojų atlyginimai maži ir valdžia juos skriaudžia. Ar čia normalu? (313)

Esu penktoko, kurio mokykla streikuoja jau visą savaitę, mama. Kadangi aš nuoširdžiai rūpinuosi...

Top naujienos

Skvernelio reitingo paslaptis: surastas priešas ir galandami nauji ginklai (123)

Spalis Lietuvos Vyriausybei buvo tikrai karštas, bet ne dėl to, kad šiemet mūsų šalyje...

Kad pavakarieniautų, vienu ypu perka 200 kiaušinių: mūsų gaili, lyg būtume nukankinti tėvai

„Kai turi vieną vaiką, supranti, koks sunkus tavo gyvenimas. Viską sureikšmini, stengiesi, kad...

Gyvai / DELFI Diena. Aktorių prisiminimai apie anapilin iškeliavusį režisierių Nekrošių ir kiek kainuoja būsto paskola? (12)

Ko neteko Lietuvos teatras ir jo gerbėjai? „DELFI Dienoje“ prisiminimai apie anapilin išėjusį...

Petrauskienė žada 40 proc. didesnes algas dėstytojams ir mokslininkams (51)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų...

(Ne)Grįžtu. Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos (291)

Nuosavas namas, atostogos egzotiškuose kraštuose, daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas savas...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (129)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Turkijos žiniasklaidoje – šiurpus paskutinių nužudyto žurnalisto gyvenimo akimirkų aprašymas (27)

Turkijos naujienų portalas publikuoja citatas ir viešina tapatybes asmenų, kurių balsai skamba...

Trakų pilies grožį užgožę lauko tualetai kelia pasipiktinimą: gėda prieš užsieniečius (26)

Trakų pilies lankytojus papiktino pilies saloje pastatyta eilė kilnojamų tualetų. Lankytojų...

Kelerius metus su ketvirta vėžio stadija gyvenanti Rasa: be proto noriu gyventi (32)

Ketvirtos stadijos vėžio diagnozę prieš ketverius metus sužinojusi Rasa Vaitekūnienė savo...

Ministras rėžė: gal kas valandą ugniagesiams reikia kitos uniformos? (87)

Iš gaisro grįžę ugniagesiai dažnai net neturi antros uniformos, kurią galėtų persirengti, LRT...