aA
Kiekvieną dieną žiniasklaida praneša apie naujus išradimus ir technologijas. Vis primena, kad gyvename iššūkių pasaulyje, kuris keičiasi greičiau nei įmanoma pastebėti.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Neabejoju, apie laukiančius iššūkius išgirsiu ir Rugsėjo 1-ąją. Vaikai į klases grįš per vasarą atradę kažką naujo, ką mes, pedagogai, galbūt būsime praleidę pro akis. Tokia šiuolaikinė realybė. Mokiniai kartais žino daugiau nei mokytojai. Pavyzdžiui, apie neįtikėtinas mobiliųjų įrenginių galimybes ar 3D spausdintuvų naujoves.

Kaip spėti su naujovėms itin imliais mokiniais? Kaip nepasimesti technologijų gausoje? Kaip jas pažaboti mokantis?

Atsakymas paprastas – reikia nuolat tobulėti patiems. Neužsisėdėti, nuolat ieškoti kažko naujo, susipažinti ir bendrauti su kitais pedagogais. Net keletas dienų kitoje aplinkoje su kitaip dirbančiais pedagogais gali atverti akis ir paskatinti naujai pažiūrėti į savo darbą.

Tai dar kartą supratau vieną savaitę praleidusi Didžiojoje Britanijoje. Ugdymo plėtotės centro, įgyvendinančio projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“, finansuojamą Europos socialinio fondo, organizuotų stažuočių metu pamačiau, kad „pasivyti“ vis tobulėjantį pasaulį – ne taip ir sunku.

Per kitoje šalyje praleistas dienas spėjome aplankyti kelias mokyklas ir institucijas. Pavyzdžiui, Valstybinį STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) centrą, Mokslo muziejų bei Kembridžo universitetą. Teko proga dalyvauti ir dideliame Londono festivalyje „Science on Stage“, į kurį suvažiavo daugiau nei 300 mokytojų iš Europos ir Kanados.

Įsivaizduokite: į vieną vietą susirenka žmonės, kurie dega panašiomis idėjomis, kurie dirba toje pačioje srityje ir susiduria su tomis pačiomis problemomis – kaip spėti su tobulėjančiomis technologijomis ir kaip jas pritaikyti pamokų metu.

Renginys man įrodė, kad kartais nereikia įmantrių prietaisų, erdvių laboratorijų ar kompiuterių, jei mokiniams nori paaiškinti sudėtingus gamtos mokslų procesus ar fizikinius dėsnius. Pavyzdžiui, vienas mokytojas pademonstravo, kad mokslinius faktus galima iliustruoti pasitelkus pieštukus. Lietuvoje kartais padejuojame, kad neturime tinkamų priemonių, o štai čia – paprastas pieštukas. Kūrybiška, netikėta, kitaip.

Žinoma, ne visais atvejais pieštukas atstos laboratorinę įrangą, kompiuterinius robotus ar lazerius. Tuo įsitikinau apsilankius britiškose STEM pakraipos mokyklose. Labiausiai nustebino bazių ir laboratorijų dydis, jų aprūpinimas įrengimais. Mokiniai gali laisvai naudotis visais prietaisais bei migruoti iš vieno kabineto, kuriame atlieka tyrimą, į kitą, kuriame suveda rezultatus į kompiuterius. Čia verda aktyvus mokslinis gyvenimas.

Vizito metu lankantis įvairiose institucijose, nustebino pagalba, kuri teikiama mokytojams. Pavyzdžiui, nacionaliniame STEM centre veikia didelė laboratorija, kurioje pedagogai mokomi... kaip reikia mokyti. Jiems demonstruojami naujausi išradimai, bandymai, jie supažindinami su įdomiais eksperimentais, vedami įvairūs kursai, konsultacijos.

Įdomu ir tai, kad Didžiosios Britanijos STEM mokyklos glaudžiai dirba su įvairiomis laboratorijomis bei garsiomis kompanijomis, kuriose ateityje mokiniai turi galimybę patys įsidarbinti. Vaikai jose lankosi, atlieka tyrimus, naudojasi įranga. Egzistuoja visas naudingo bendradarbiavimo tinklas, kuris pas mus dar tik kuriamas.

Tačiau jau dabar su mūsų licėjaus direktoriumi dr. Dainiumi Žvirdausku, kuris visada ragino vykti į stažuotes ir suteikė tam palankias progas, bei kolegomis, kurie per vasarą dalyvavo kitose stažuotėse Olandijoje, diskutuojame, kaip STEM ugdymo programas būtų galima taikyti ir plėtoti mūsų licėjuje. Pasak jo, šiandien visapusiškas mokymasis mokiniams kur kas patrauklesnis, todėl būtina įvairių pamokų integracija, naujas požiūris į mokymąsi, su kuriuo ir įmanoma susipažinti įvairiose stažuotėse.

Stažuotės metu dar kartą įsitikinau, kad Lietuvoje, kur STEM mokslai vis dar vertinami kaip sunkūs ir neįdomūs, turėti mokymosi priemonėmis aprūpintas bazes – būtina. Tik tuomet mokiniai supras, kad gamtos ir tikslieji mokslai yra kur kas daugiau nei gali atrodyti. Kad juos galima plačiai pritaikyti kasdieniame gyvenime. Kad tai nėra tik sausas teorinis mokslas, o bandymų, nuotykių, iššūkių ir atradimų pasaulis.

Svarbu, kad į tuos nuotykius su mokiniais galėtume leistis koja kojon. Kolegiškai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Buvusi meilužė vis dar prisimena trumpalaikį romaną: ar žmona padarė tave laimingą? (78)

Ar perskaitysi mano laišką? Nežinau. Turbūt ne. Gyveni Amerikoje. Turi šeimą. Galbūt nutraukei...

Mergina nesupranta vaikino elgesio – atsiranda, kai jam patogu (57)

Valentino dienos išvakarės... Nori to ar ne, bet širdelės vitrinose netikėtai ima ir suvirpina...

Pamiršti buvusį mylimąjį padėjo tik vienas dalykas (12)

Mano skruostu riedanti ašara lėtai sustoja ties virpančia šypsena , kurią sukelia seni ir...

Visuomenės kiršinimo kampanija: kam naudinga, kad Lietuvoje nebūtų ginami vaikai? (40)

Prastuomenę mes patys ir auginame. Viskas skiepijama nuo mažens. Visos vertybės ir požiūriai...

Eurovizijos atrankoje pastebėjo keistą sprendimą: ar taip gali būti? (27)

Kodėl gi mums taip svarbu Eurovizija , kad tiek skiriame tam energijos ir brangaus eterio laiko, juk...

Top naujienos

Milda Dargužaitė apie darbą Skvernelio komandoje: tai tikrai viena didžiausių mano gyvenimo klaidų (296)

Vėl privačiame sektoriuje dirbanti, Danijos investicinei bendrovei „Northen Horizon“...

ESO veikla privedė iki ribos: energetikai žengia į atvirą kovą (78)

„ Energijos skirstymo operatoriaus “ investicijomis ir viešaisiais pirkimais nepatenkinta...

Po Trumpo pasiūlymo Europai atsiimti šimtus džihadistų – Berlyno reakcija (66)

Europai būtų „itin sunku“ priimti atgal šimtus Sirijoje nelaisvėn paimtų savo...

Bukumo viršūnė: meilę šventęs vyras pareigūnams pasiūlė kartu pavartoti narkotikų (11)

Vilniuje meilę ir muziką šventę vyrai linksmybes pratęsė areštinėje. Policijos pareigūnai pas...

Naujausiuose partijų reitinguose – nedideli pokyčiai: pirmaujanti TS-LKD šiek tiek pakrito, valstiečiai šiek tiek paaugo (121)

Pastarųjų šių metų apklausų duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą,...

Mokslininkai jau kalba apie autizmo epidemiją: įtakos gali turėti net tėvo intelektas

Autizmo atvejų daugėja ir jei iš pat pradžių daugėjimas nebuvo toks drastiškas, šiandien yra...

Į mišką išsiruošusiems vyrams teko neįprasta gelbėjimo operacija: vadavo apsvaigusią stirną (3)

Pasvalio rajone pašerti miško žvėrių važiavę vyrai nė neįtarė, kad jų kelionė virs...

Krepšinio zona. Kodėl „Žalgiris“ neteko karūnos ir ar šiemet jis gali likti nuogas? vyksta apklausa (15)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Pramonė regione keičiasi: lietuviai pirmieji Baltijos šalyse metalą skros lengviau nei sviestą (3)

Specialistų teigimu, Lietuva jau tapo šalimi, kurioje inžinerinės pramonės rinkai drąsiai...

Kaunietį įsiutino įžūlus „klevo“ manevras – nusprendė pasidaryti nelegalią eismo juostą (122)

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas užfiksavo pakankamai įžūlius klevo lapu pažymėtą...