Kokią asmenybę ugdo visi šie XXI a. reiškiniai ir ar tikrai informacinių ir komunikacinių technologijų inovacijos reiškia tik pažangą? Galbūt mes atimame iš vaikų tikrosios vaikystės džiaugsmus, o juos pamažu paverčiame vartotojiškos sistemos dresiruotais šuniukais?
Šiuolaikinis žmogus vis daugiau susiduria su informacijos pertekliumi, dauguma kanalų, kuriais ji yra skleidžiama, nėra „švarūs“, atstovauja tam tikriems interesams, siekia manipuliuoti ir auginti kapitalizmo sistemai naudingą žmogų. Informacijos pateikimo procese neapsieinama be reklamos ir propagandos priemonių, dėl kurių mums atsiranda papildomų problemų, norint perfiltruoti informaciją ir atsirinkti (ar bent jau pastebėti), tai, kas yra tiesa ir gali būti naudinga, o kas mus tiesiog, kartais net nepastebimai, bukina.
Šis „smegenų plovimo“ krūvis yra žalingiausias vaikams, nes jie dar neturi tinkamos informacijos vertinimo nuovokos ir įgūdžių, o „marketingistus“ šiandien yra mokoma, kad reklama yra efektyviausia, kai ji nukreipiama į jautriausią mūsų visuomenės dalį – vaikus, kurie gali manipuliuoti tėvų pirkimo sprendimais.
1989 m. panašią problemą jau įžvelgė Ričardas Gavelis: „Vien tam ir skirti vaikų darželiai, mokykla, universitetas. Pirmuosius žingsnius šia linkme reikia atlikti jau lopšelyje. Teisingą ideologiją ir vertybių skalę vaikas privalo įsisavinti refleksų lygyje“.
Deja, visai to nesuvokdami, mes trukdome jiems suprasti, kaip atskirti gera nuo blogo. Vaikas atsiduria ambivalentiškoje situacijoje: mes nuolat kartojame, kaip svarbu draugiškas elgesys, tačiau leidžiame jiems žiūrėti tokius filmukus, iš pirmo žvilgsnio visai nekaltus ir mūsų pačių pamėgtus kaip „Tomas ir Džeris“. O ką iš tikrųjų vaikas mato kiekvienoje serijoje? Linksmi ir šmaikštūs herojai nuolat pykstasi, tačiau jei susitaiko, tai tik tam, kad įgavę pasitikėjimą vienas kitu vėl galėtų pakenkti.
Kalbant apie literatūrą, mes mažai skiriame dėmesio tam, ką vaikas skaito (jei išvis skaito): neturime laiko atrinkti, surasti vertingos, kokybiškos literatūros ar bent pažvelgti į knygelių turinį. Dažnai tiesiog nuperkame tai, ko užsigeidžia vaikas, net nepagalvodami, kad šie norai kyla tik dėl efektyvios ir subtilios reklamos.
Tačiau nereiškia, kad rinkoje egzistuoja tik neigiamą poveikį turinti populiariosios kultūros produktų pasiūla, mums tereikia valdyti informacijos srautus, kurie pasiekia mūsų vaiką, kad jis netaptų vartotojiškos sistemos marionete. Juk vaikystė vistik nėra atsiejama nuo paprastumo, nuoširdumo, naivumo, kuris yra užgožiamas rinkos diktuojamų vertybių ir madų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!