aA
Kiek to, kas vyko iki Krymo okupacijos, buvo suorganizuota Rusijos, sunku pasakyti, bet akivaizdu, jog planas Krymui buvo paruoštas jau seniai. Įdomu, įdomu ar tame pačiame „folderyje“ rastume ir planą Lietuvai? Juk karinė plano dalis galbūt net paprastesnė nei Ukrainoje, nes lietuviai savo budrumą seniai yra užmigdę pasisakymais apie ES ir NATO.
© Reuters/Scanpix

Be abejo, Lietuvos saugumo prasme, tai labai naudingos organizacijos, o gilesnė integracija jį dar padidina (taip didieji „patriotai“, aš čia apie eurą), bet atrodo, jog mūsų politikai pamiršo rūpintis krašto saugumu, tik nurimus euforijai po įstojimo. Krašto apsaugai skirtas biudžetas mažiausias regione, atsisakyta neprofesionalios kariuomenės, lyg mums kariuomenė būtų reikalinga pirmiausia karštų taškų zonose kažkur vidurio Azijoje ar anti-piratinėse misijose prie Somalio krantų. O apie ne karines gynybos priemones irgi nelabai girdėti.

Deja, dabartiniai įvykiai Ukrainoje tik dar labiau paryškina faktą, kurio daugelis iki šiol nenorėjo pastebėti: Rusija nesivysto į politiškai šiuolaikišką valstybę, civilizuotai siekiančia gerovės savo piliečiams ir diplomatiškai sprendžiančia konfliktus. Atvirkščiai, Sovietų Sąjungos teisių perėmėjas grubia taktika paremtos imperinės ambicijos auga su kiekvienu doleriu už barelį. Ir terpė tam palanki. Valdančiajam elitui lengviau nukreipti sovietų laikus vis dar menančios liaudies dėmesį gąsdinimais apie amerikiečius ir puolamus tautiečius nei išaiškinti, kodėl „liaudis biedna, o valdžia turtinga“.

Pačiam Putinui, trečią kadenciją nuobodžiaujančiam prezidento kėdėje, irgi įdomiau surengti žaidynes ir sužaisti karą, negu išspręsti kokią gilesnę problemą, pavyzdžiui, priklausomybę nuo gamtos išteklių, biudžeto išlaidų ir maisto importo. Pažvelkime į ne seną praeitį. Išsipainiojusi iš komunistinių gniaužtų, Rusija vien jėga vėl prisirišo Moldovą, Čėčėniją (kuri po pirmojo karo su Rusija jau buvo „de facto“ nepriklausoma respublika), Gruziją, o dabar ir Ukrainą. Netiesiogiai į komandą dar būtų galima priimti ir Armėniją, nors su šia šalimi buvo sužaista gudriau.

Siekiai, kaip ir priemonės, atžagariai paprasti – ilgainiui pajungti aplinkines teritorijas. Atrodo, Rusijai net nesvarbu, jog nauda menka ir panašūs troškimai kitų stipriųjų valstybių buvo nurašyti dar praėjusio amžiaus viduryje. Bet argi įsakysi savimeilei, pažeistai pralaimėto šaltojo karo?

Žvelgiant į ankstesnius pavyzdžius, nesunku suprasti, jog ambicingoji kaimynė tikriausiai turi planų ir Lietuvai. Ir ne tik „draugiškų”, kaip antai, darytį įtaką per verslo struktūras, skleisti informacinę propagandą, paremti vieną kitą referendumo idėją, bet, atėjus laikui, primti mus atgal į „šeimą“…Net ir su „taikos palaikymo“ pajėgomis. Paprastai, įvairūs „broniai“ tai atmeta, „argumentuodami“, jog „landsberginiai“ dar gyvena praeitimi. Dar dažnai siūlo draugauti, prekiauti ir nepykdyti ar net pasimokyti. Bet, jei tokių planų nėra, tai kam didžioji kaimynė švaisto pinigus politinei įtakai, informacinėms atakoms ar naftotiekio „remontui“?

Juk nepanašu, kad Lietuva keltų kam nors grėsmę, o per dešimt narystės ES ir NATO metų būtų tapusi amerikiečių placdarmu (vieta, kur renkama kariuomenei – DELFI) atakai į Rytus. Atvirkščiai, vos pavyko išsiprašyti keleto lėktuvų oro erdvės apsaugai. Pastarosios dvi organizacijos stipriai užmigdė daugumos Lietuvių budrumą ir stipriai prigesino savisaugos jausmą.

Žvelgiant šiandienos akimis, daugumai sunkoka sau įsivaizduoti scenarijus, jog pora tūkstančių labai išsiskiriančių kareivių be skiriamųjų ženklų marširuotų Vilniaus gatvėmis norėdami užtikrinti saugumą, o mūsų partneriai nedarytų nieko. Aišku, tikimybė maža, bet užtat yra didelė tikimybė, jog Europa konflikto Baltijos šalyse atveju susiburtų ir kaip vienas kumštis, po keleto savaičių intensyvių ginčų, paskelbtų pranešimą, apie gilų susirūpinimą keliančią situaciją. Taip pat didėlė tikimybė, kad minėtieji kareiviai išsilaipintų iš nepažymėtų prancūziškųjų „Mistral“, o dujos tuo metu draugiškai „Nord stream“ tekėtų į Vokietiją be mažiausio sutrikimo.

Greičiausiai bus tokių, kurie vis tiek sakys nesąmonė, nes mes turim sutartis, patvirtinančias saugumą su savo partneriais, vien tai atgraso nuo bet kokiu ketinimų. Bet ar sąmonė būtų pulti valstybę, turinčią per 6 tūkstančius tankų, pusantro tūkstančių karinių lėktuvų, kelis šimtus karinių laivų bei keletą tūkstančių taktinių raketų galinčiomis nešti trečią pagal dydi pasaulyje branduolinį arsenalą?

Be viso to, ta valstybė turi patvirtintas sutartį su JAV, Didžiąją Britanija ir Rusija, užtikrinančia jos saugumą. Tikrai būtų nesąmonė, bet praėjo tik 20 metų, arsenalas surūdijo arba buvo išardytas, o Ukrainą, dėka dosnaus sovietų palikimo, kažkada buvusią vieną kariškai pajėgiausių Europos valstybių, kone okupavo be šūvio! Kol kas dar tik dalį, tikėkimės.

Šventvagiška, bet Ukrainos puolimas turi ir šviesiąją pusę. Tai yra signalas mums. Signalas kažką nuveikti, rūpintis savo saugumu, peržiūrėti savo karines strategijas. Nes praeis šiek tiek laiko ir visus vėl apims saugumo jausmas, o kitas signalas jau galime būti ir mes patys!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kodėl Greta Thunberg neatvyks į Vilnių: atsakykite, koks tokio pokyčio tikslas? (6)

Gyvename Vilniuje (ne rajone) , turime namą, nuo kurio iki stoties važiuojame 8 min, iki Rotušės...

Kelionė iš Egipto į Izraelį galėjo baigtis pasienyje: patarė, kaip nesutrikti (31)

Egipte viešėjau ne pirmą kartą ir į daugelį ekskursijų tiek iš Hurgados, tiek iš Šarmo el...

Emigrantas pasidalino įžvalgomis: nematau rimtų argumentų tokio mokesčio naudai nei Olandijoje, nei Lietuvoje (37)

Šiomis dienomis spaudoje galų gale paskelbtas ruošiamo automobilių mokesčio projektas. Projektas...

Pasiūlė, kaip kovoti su patyčiomis mokyklose: tėvams skirtų daugiaženkles baudas (61)

Ar žmogus darys ar nedarys nusikalstamą veiką – tai jo asmeninis pasirinkimas. Pagrindinė...

Pasibaisėjo įrašais uždaroje feisbuko grupėje: gaila veganų, kurie dar sugeba logiškai mąstyti (83)

Visais laikais buvę beteisiai ar mažai teisių turintys žmonės dabar atsiima su dideliu kaupu....

Top naujienos

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (89)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

Gyvai / Pirmosios pergalės paieškos: „Žalgiris“ – „Real“ po dviejų kėlinių 38:34 (76)

Šiame sezone pergalės skonio Eurolygoje dar neragavęs Kauno „Žalgiris“ (0/2) trečiame ture...

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu (5)

Seime registruoti siūlymai įvesti bankų turto ir prekybos tinklų apyvartos mokesčius....

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (3)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (10)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

Pirmasis Nausėdos išbandymas tarp ES vilkų: kaip nenublankti prieš Grybauskaitę ir laimėti svarbiausią kovą (109)

2021–2017 m. daugiametė finansinė programa (MFF), arba paprasčiau ES biudžetas, o dar...

Neįprastoje Vilniaus vietoje įsikūręs restoranas pasikeitė neatpažįstamai, bet visos įdomybės prasideda atsivertus meniu (15)

Jau kuris laikas keliaudama iš ar į prekybos centrą „ Ozas ”, DELFI sporto centrą ar...

Netikėtas Seimo valdybos posėdis – kaip viskas vyko iš tikrųjų (265)

Seimui ketvirtadienį panirus į teisinę krizę dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, panašu,...

ES lyderiai vienbalsiai pritarė „Brexit“ susitarimui trys galimi „Brexit“ scenarijai (35)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vienbalsiai pritarė „Brexit“ susitarimui, tad dabar...

„Go Vilnius” vadovė Inga Romanovskienė: reikia suprasti, kad tam tikri sprendimai gali patikti ne visiems (4)

Išgirdę žodžius „Vilnius – G spot of Europe“ netrunkame prisiminti šią ne tik lietuvių,...