Š.m. balandžio 5 d. savaitraštyje „Atgimimas“ buvo išspausdintas mano pokalbis su redakcijos darbuotoju p. Stanislovu Kairiu, pavadintas „Žvaigždinė sostinė ar linijinis dvipolis?“. Šio pokalbio tekstą persispausdino portalas DELFI ir suteikė galimybę savo skaitytojams komentuoti, diskutuoti, pareikšti nuomonę labiausiai minimo dvimiesčio adresu.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Iš gausaus gautų atsiliepimų matyti, kad didžioji jų autorių dalis, tikriausiai, dėl neinformuotumo, nesupratimo, labai švelniai tariant, netaiklūs.

Esu ilgametis šios idėjos šalininkas ir puoselėtojas. Dvimiesčio tema parašiau dešimtis straipsnių, išleidau knygą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: idėja, samprata, vizija“, už dvimiesčio pagrindimą 2005 m. gavau Nacionalinę premiją. 2002 metais bendrame Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų savivaldybių tarybų posėdyje tarpumiesčio viduryje Elektrėnuose buvau išrinktas dipolio rėmėjų draugijos pirmininku.

Lietuvai siūlomas urbanistinis naujadaras – tai anaiptol ne mokslininkų kabinete gimęs utopinis prasimanymas. Nuo seno pastebėtą miestų potencialų sanglaudos tendenciją, švytuoklinius susisiekimo ryšius tarpumiestyje ir kitas sinergetines* „suremtų pečių“ miestų teigiamybes įteisino 2002 m. LR Seime patvirtintas Lietuvos teritorijos Bendrasis planas – krašto perspektyvų „partitūra“.

Ją kelis metus sudarinėjo didelis pajėgiausių teritorinio planavimo specialistų, mokslininkų kolektyvas. Buvo sudarytos 6 Lietuvos urbanizavimo alternatyvos, po kruopščios jų analizės pasirinktas moderniausias miesto teorijas ir pažangiausią Vakarų teritorinio planavimo praktiką, svarbiausia - Baltijos jūros regiono urbanistinės sistemos griaučius labiausiai atitinkantis modelis. Jo esmę sudarytų metropolinio centro, oficialiai pripažinto Europos miesto - Euro City (deja, ligšiol Lietuvoje dar nepribrendusio) formavimas. Prieš patvirtinimą Bendrąjį planą privalomąja tvarka svarstė, koregavo, aprobavo visos suinteresuotos LR ministerijos.

Štai punktas, kuriame išdėstyta imperatyvi kryptingo Lietuvos urbanizavimo perspektyva:

„...Vilnius ir Kaunas<...> turi pakankamą potencialą, tačiau atskirai paėmus kiekvienam trūksta ir trūks ateityje potencialo (ypač demografinio), kad būtų pripažinti europinio masto (Euro City) centrais. Tokio centro buvimas svarbus šaliai integruojantis į ES. Bendrasis planas numato formuoti europinio lygmens centrą kaip Vilniaus–Kauno urbanistinį dipolį, sujungiant dabar esamus šių metropolinių centrų potencialus. Tai sudarytų pagrindą atsirasti europinių institucijų ir kitų darinių šioje apie milijoną gyventojų turinčioje jungtinėje zonoje bei tiesiogiai prisijungti prie plėtojamo Europos urbanistinio karkaso.“

Europinio rango miestai – tai Baltijos jūros regiono miestų elitas. Jų dešimt: Berlynas, Hamburgas, Helsinkis, Kopenhaga, Minskas, Oslo, Stokholmas, St. Peterburgas, Ryga, Varšuva.

Profesorius Jurgis Vanagas. Stanislovo Kairio nuotrauka
Profesorius Jurgis Vanagas. Stanislovo Kairio nuotrauka
© "Atgimimas"

Kaip matome, tokio miesto Lietuva neturi. BJR strategų žemėlapiuose Lietuvą dengia trijų aplinkinių Euro miestų įtakos zonų skrituliai. Be savo atstovo šiame ešelone esame ES pakraštys, gūdi provincija, „pilkoji zona“.

Iš minėtų 10-ties Euro miestų net 7 – jūrų uostai. Baltijos jūra – tai regiono sąveikos, informacijos, keleivių, krovinių apytakos „laukas“. Vilnius ne tik nutolęs nuo krašto „vartų į Europą“ (ir tuo pačiu – į pasaulį), bet dar ir labai ekscentriškai įsikūręs krašto teritorijoje. Tai – didelis trūkumas. Ne viena valstybė pasistatė naujas sostines teritorijų centre. Pradžią tam padarė brazilai: jie nepagailėjo savo gražuolio Rio de Žaneiro. Pirmieji statybininkų desantai tirštose džiunglėse mačetėmis prakirto teritoriją ir ten pasistatė pačią moderniausią pasaulio sostinę – Braziliją. Kazachai, panašiai, savo sostinę perkėlė į Astaną, Nigerijos sostine tapo dykumose išaugusi Abudža.

Taigi, ar galima abejoti, kiek svarbi ir prasminga krašto „svorio centro“ slinktis į vakarus, į Kauną (su svarbiausių regiono tarptautinių traktų šiaurė-pietūs ir rytai-vakarai sankirta) į Baltijos jūrą? Vilnius ir liks karūnuota Lietuvos sostine. Taip, kaip ir olandų Haga su karalių , parlamento rezidencijomis, perleidusi šalies judriosios ūkinės, verslų, gamybos funkcijas Amsterdamui. Ar nukentėtų Vilnius, irgi panašiai perkėlęs dalį jam nebūdingų utilitariųjų funkcijų, grąžinęs bent dalį savo „skolos“ pokario donorui – mano gimtajam Kaunui? Ar intelektualusis Vilnius su versliuoju Kaunu – ne vykusi simbiozė?

Niekas nekalba apie teritorinį abiejų miestų sulipdymą. Dvimiestis – tai grandinėlė nedidelių, švarių, jaukių Vilniaus ir Kauno „palydovų“ , Stokholmo pavyzdžiu sunertų ant greitojo geležinkelio (ar perspektyviausio antžeminio transporto rūšies - vienbėgio ekspreso su magnetine pagalve). Čia galėtų plėstis abu miestai, didindami gyvenamąjį fondą (o jis, skaičiuojant naudingu plotu vienam gyventojui, smarkiai atsilieka nuo Baltijos regiono miestų). Į čia jokiu būdu nereiktų absorbuoti demografinio potencialo iš visos Lietuvos. Euro miestui pageidautina „kritinė masė“- milijonas gyventojų dvimiesčio ruože gyvena jau šiandien.

Tie, kas dvimiestį įsivaizduoja kaip „miestą – koridorių“ palei greitkelį – labai klysta. Jis niekad neturėtų ir tikrai netaps „ilgiausia pasaulio gatve“!

Ir pabaigai: šiandieninis mokslas klesti ten, kur jis teritoriškai telkiasi, koncentruojasi. Kuriasi „mokslo slėniai“, iš kurių garsiausias JAV „Silicio slėnis“ (angl. Silicon Valley). Ar dvimiestis negalėtų tapti lietuviškuoju „Silicio slėniu“? Ar tai ne magnetas susigrąžinti nutekėjusius protus atgal į Tėvynę? Manau, tikiu - taip.

Manau, kad dėl nepakankamo informuotumo, urbanistinio neišprusimo, savo asmeninės nuomonės laikymo viršesne ir elementarios diskusinės kultūros stokos ankstesni didžiosios dalies autorių komentarai apie mano atsakymus į „Atgimimo“ savaitraščio korespondento klausimus buvo skaudžiai aštrūs, užgaulūs, žeminantys ir nekultūringi.

Tikiuos, kad po aukščiau išsakytos esmės, kad dvimiestis šiandien – jau oficiali, nekvestionuojama programa, oponentai ir skeptikai supras savo pareikštų komentarų ydas, o įžeidinėtojai – dar ir nederamą toną.

* Sinergija (čia) – tai dviejų nepriklausomų elementų sąveika, kai jos efektas praauga atskirą sumarinę abiejų elementų galią.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laiškas Skverneliui ir Kukuraičiui: apie jūsų pensijų projektėlį, kurio, regis, patys nesuprantate (5)

Vakar valdžios atstovai paskelbė apie savo planus keisti pensijų sistemą. Na, „planus“ galbūt...

Antrą mėnesį gyvena be jokių pajamų – kaltina Seimo narius dėl susidariusios situacijos (48)

Noriu palinkėti Seimo nariams tokių pat linksmų švenčių, kokios šiemet jos bus man....

Iškelta galva išėjo pas jaunesnę meilužę – po trijų mėnesių susivokė padaręs didžiausią kvailystę (245)

Suteikti – nesuteikti... Gali svarstyti šaltu protu kiek tik nori, bet juk esame mokomi klausytis...

Kauniečių pasipūtimas patyrė fiasko: ginčas „kieno eglutė gražesnė“ nėra pagrindinė problema (89)

Visvaldai, kur diržas? Tavo komanda užmigo ant laurų! Taip, kreipiuosi familiariai, bet ar ne taip...

Mamą papiktino traukinio bilietų pirkimo tvarka vaikams: nepirkau iš principo (130)

Teko savaitgalį keliauti su dviem vaikais pas senelius. Visada važiuodavome mašina, bet dabar...

Top naujienos

Sociologė siūlo pamiršti mitą apie emigracijos sustabdymą (43)

Idėjos Lietuvai diskusijų maratonas tęsiasi – ketvirtoji diskusija įvyko Utenoje. „Emigracijos...

Vilnių kausto milžiniškos spūstys (105)

Artėjančios šventės, ką tik iškritęs sniegas ir kelio darbai sostinės gatves pavertė viena...

Pergalės šūksniu „Royal“ areną sudrebinęs Rapšys: auksas – Lietuvai, rezultatas – man specialiai DELFI iš Kopenhagos (13)

„Ragas buvo. Palaikykite mane biškį “, – iš karto po triumfo 200 m plaukimo laisvu stiliumi...

Skelbiama 30 atrinktų idėjų Lietuvai (7)

Iniciatyva „ Idėja Lietuvai “ pasiekė dar vieną svarbų etapą: iš visų visuomenės...

Įvertino darbo lankstumą Lietuvoje: įtakos turi atleidimai (3)

Laisvosios rinkos institutas su užsienio partneriais parengė 2018 metų Darbo lankstumo indeksą....

Patvirtintas naujas Ekonomikos komiteto pirmininkas (11)

Parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininku Seimas patvirtino socialdemokratų darbo frakcijos narį,...

Policija kreipėsi net į JAV: dėl pedofilijai išnaudotų Lietuvos vaikų – įtarimai auklėtojui (97)

Net septynerius metus įvairiose vaikų vasaros stovyklose auklėtoju dirbęs vilnietis įkliuvo...

Parodė, kaip atrodys milijonus kainuosianti aikštė Kaune (354)

Baseinai su tilteliais, iš grindinio trykštantys fontanai bei futuristiniai pastatai. Taip jau po...

Rokiškyje Laisvės gatvėje sprogo automobilis (8)

Ketvirtadienio pavakarę rokiškėnus išgąsdino netikėtas automobilio sprogimas. „Rokiškio...

Bitkoiną vadina purvina valiuta (20)

Bitkoinus, kaip atsiskaitymo priemonę, naudoja gal tik vienas kitas, tačiau už poveikį aplinkai,...