aA
Š.m. balandžio 5 d. savaitraštyje „Atgimimas“ buvo išspausdintas mano pokalbis su redakcijos darbuotoju p. Stanislovu Kairiu, pavadintas „Žvaigždinė sostinė ar linijinis dvipolis?“. Šio pokalbio tekstą persispausdino portalas DELFI ir suteikė galimybę savo skaitytojams komentuoti, diskutuoti, pareikšti nuomonę labiausiai minimo dvimiesčio adresu.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Iš gausaus gautų atsiliepimų matyti, kad didžioji jų autorių dalis, tikriausiai, dėl neinformuotumo, nesupratimo, labai švelniai tariant, netaiklūs.

Esu ilgametis šios idėjos šalininkas ir puoselėtojas. Dvimiesčio tema parašiau dešimtis straipsnių, išleidau knygą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: idėja, samprata, vizija“, už dvimiesčio pagrindimą 2005 m. gavau Nacionalinę premiją. 2002 metais bendrame Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų savivaldybių tarybų posėdyje tarpumiesčio viduryje Elektrėnuose buvau išrinktas dipolio rėmėjų draugijos pirmininku.

Lietuvai siūlomas urbanistinis naujadaras – tai anaiptol ne mokslininkų kabinete gimęs utopinis prasimanymas. Nuo seno pastebėtą miestų potencialų sanglaudos tendenciją, švytuoklinius susisiekimo ryšius tarpumiestyje ir kitas sinergetines* „suremtų pečių“ miestų teigiamybes įteisino 2002 m. LR Seime patvirtintas Lietuvos teritorijos Bendrasis planas – krašto perspektyvų „partitūra“.

Ją kelis metus sudarinėjo didelis pajėgiausių teritorinio planavimo specialistų, mokslininkų kolektyvas. Buvo sudarytos 6 Lietuvos urbanizavimo alternatyvos, po kruopščios jų analizės pasirinktas moderniausias miesto teorijas ir pažangiausią Vakarų teritorinio planavimo praktiką, svarbiausia - Baltijos jūros regiono urbanistinės sistemos griaučius labiausiai atitinkantis modelis. Jo esmę sudarytų metropolinio centro, oficialiai pripažinto Europos miesto - Euro City (deja, ligšiol Lietuvoje dar nepribrendusio) formavimas. Prieš patvirtinimą Bendrąjį planą privalomąja tvarka svarstė, koregavo, aprobavo visos suinteresuotos LR ministerijos.

Štai punktas, kuriame išdėstyta imperatyvi kryptingo Lietuvos urbanizavimo perspektyva:

„...Vilnius ir Kaunas<...> turi pakankamą potencialą, tačiau atskirai paėmus kiekvienam trūksta ir trūks ateityje potencialo (ypač demografinio), kad būtų pripažinti europinio masto (Euro City) centrais. Tokio centro buvimas svarbus šaliai integruojantis į ES. Bendrasis planas numato formuoti europinio lygmens centrą kaip Vilniaus–Kauno urbanistinį dipolį, sujungiant dabar esamus šių metropolinių centrų potencialus. Tai sudarytų pagrindą atsirasti europinių institucijų ir kitų darinių šioje apie milijoną gyventojų turinčioje jungtinėje zonoje bei tiesiogiai prisijungti prie plėtojamo Europos urbanistinio karkaso.“

Europinio rango miestai – tai Baltijos jūros regiono miestų elitas. Jų dešimt: Berlynas, Hamburgas, Helsinkis, Kopenhaga, Minskas, Oslo, Stokholmas, St. Peterburgas, Ryga, Varšuva.

Profesorius Jurgis Vanagas. Stanislovo Kairio nuotrauka
Profesorius Jurgis Vanagas. Stanislovo Kairio nuotrauka
© "Atgimimas"

Kaip matome, tokio miesto Lietuva neturi. BJR strategų žemėlapiuose Lietuvą dengia trijų aplinkinių Euro miestų įtakos zonų skrituliai. Be savo atstovo šiame ešelone esame ES pakraštys, gūdi provincija, „pilkoji zona“.

Iš minėtų 10-ties Euro miestų net 7 – jūrų uostai. Baltijos jūra – tai regiono sąveikos, informacijos, keleivių, krovinių apytakos „laukas“. Vilnius ne tik nutolęs nuo krašto „vartų į Europą“ (ir tuo pačiu – į pasaulį), bet dar ir labai ekscentriškai įsikūręs krašto teritorijoje. Tai – didelis trūkumas. Ne viena valstybė pasistatė naujas sostines teritorijų centre. Pradžią tam padarė brazilai: jie nepagailėjo savo gražuolio Rio de Žaneiro. Pirmieji statybininkų desantai tirštose džiunglėse mačetėmis prakirto teritoriją ir ten pasistatė pačią moderniausią pasaulio sostinę – Braziliją. Kazachai, panašiai, savo sostinę perkėlė į Astaną, Nigerijos sostine tapo dykumose išaugusi Abudža.

Taigi, ar galima abejoti, kiek svarbi ir prasminga krašto „svorio centro“ slinktis į vakarus, į Kauną (su svarbiausių regiono tarptautinių traktų šiaurė-pietūs ir rytai-vakarai sankirta) į Baltijos jūrą? Vilnius ir liks karūnuota Lietuvos sostine. Taip, kaip ir olandų Haga su karalių , parlamento rezidencijomis, perleidusi šalies judriosios ūkinės, verslų, gamybos funkcijas Amsterdamui. Ar nukentėtų Vilnius, irgi panašiai perkėlęs dalį jam nebūdingų utilitariųjų funkcijų, grąžinęs bent dalį savo „skolos“ pokario donorui – mano gimtajam Kaunui? Ar intelektualusis Vilnius su versliuoju Kaunu – ne vykusi simbiozė?

Niekas nekalba apie teritorinį abiejų miestų sulipdymą. Dvimiestis – tai grandinėlė nedidelių, švarių, jaukių Vilniaus ir Kauno „palydovų“ , Stokholmo pavyzdžiu sunertų ant greitojo geležinkelio (ar perspektyviausio antžeminio transporto rūšies - vienbėgio ekspreso su magnetine pagalve). Čia galėtų plėstis abu miestai, didindami gyvenamąjį fondą (o jis, skaičiuojant naudingu plotu vienam gyventojui, smarkiai atsilieka nuo Baltijos regiono miestų). Į čia jokiu būdu nereiktų absorbuoti demografinio potencialo iš visos Lietuvos. Euro miestui pageidautina „kritinė masė“- milijonas gyventojų dvimiesčio ruože gyvena jau šiandien.

Tie, kas dvimiestį įsivaizduoja kaip „miestą – koridorių“ palei greitkelį – labai klysta. Jis niekad neturėtų ir tikrai netaps „ilgiausia pasaulio gatve“!

Ir pabaigai: šiandieninis mokslas klesti ten, kur jis teritoriškai telkiasi, koncentruojasi. Kuriasi „mokslo slėniai“, iš kurių garsiausias JAV „Silicio slėnis“ (angl. Silicon Valley). Ar dvimiestis negalėtų tapti lietuviškuoju „Silicio slėniu“? Ar tai ne magnetas susigrąžinti nutekėjusius protus atgal į Tėvynę? Manau, tikiu - taip.

Manau, kad dėl nepakankamo informuotumo, urbanistinio neišprusimo, savo asmeninės nuomonės laikymo viršesne ir elementarios diskusinės kultūros stokos ankstesni didžiosios dalies autorių komentarai apie mano atsakymus į „Atgimimo“ savaitraščio korespondento klausimus buvo skaudžiai aštrūs, užgaulūs, žeminantys ir nekultūringi.

Tikiuos, kad po aukščiau išsakytos esmės, kad dvimiestis šiandien – jau oficiali, nekvestionuojama programa, oponentai ir skeptikai supras savo pareikštų komentarų ydas, o įžeidinėtojai – dar ir nederamą toną.

* Sinergija (čia) – tai dviejų nepriklausomų elementų sąveika, kai jos efektas praauga atskirą sumarinę abiejų elementų galią.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamiršti buvusį mylimąjį padėjo tik vienas dalykas (10)

Mano skruostu riedanti ašara lėtai sustoja ties virpančia šypsena , kurią sukelia seni ir...

Visuomenės kiršinimo kampanija: kam naudinga, kad Lietuvoje nebūtų ginami vaikai? (36)

Prastuomenę mes patys ir auginame. Viskas skiepijama nuo mažens. Visos vertybės ir požiūriai...

Eurovizijos atrankoje pastebėjo keistą sprendimą: ar taip gali būti? (25)

Kodėl gi mums taip svarbu Eurovizija , kad tiek skiriame tam energijos ir brangaus eterio laiko, juk...

Verslininkas pasakė, kokias klaidas daro į Lietuvą grįžtantys emigrantai (157)

Iki „Brexit“ liko 46 dienos ir vis daugiau lietuvių emigrantų galvoja apie sugrįžimą į...

Keturi dalykai, kurie man sukelia gėdą už Verygą (24)

Esu gydytojas. Lietuvoje dirbu 31-erius metus. Man gėda dėl Sveikatos apsaugos ministro gydytojo...

Top naujienos

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (354)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Gyvenimą religijai paskyręs vienuolis: nuo minčių apie šeimą nepabėgsi

„Ką, aš durnas ar ką?“ – taip į draugų klausimą ar netaps kunigu prieš daugelį metų...

Baiminantis skyrybų, į vilkikus jau sėda šeimos (101)

Tarp tolimųjų reisų vairuotojų sklando oficialiai nepatvirtinta statistika, kad dėl ilgų reisų...

5 metus bandžiau atsiauginti savo pažeistus plaukus ir štai, kas man padėjo (1)

„Bright Side“ rašanti autorė dalinasi, kaip jai pavyko atsiauginti kasas ir atgaivinti savo...

Svajonių darbas ar pragaras: nemokamai keliaujantys žmonės papasakojo, kaip atrodo jų kasdienybė

Sėkmingi keliautojai atskleidė geras ir ne tokias geras savo pavydėtino darbo – nuo keliavimo...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje džiaugėsi tik 4 dalyviai: paaiškėjo visi finalistai rezultatai sutapo su DELFI skaitytojų nuomone (591)

Vasario 16-osios vakarą suskambo antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši...

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą (94)

Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (480)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Sveiki užkandžiai, kuriais tikrai gali mėgautis net metantys svorį (7)

Net tada, kai svarbu nepriaugti papildomų kilogramų ar net sumažinti kūno apimtis, galima valgyti...

3 Zodiako ženklai, kurie yra pamišę dėl savo vaikų (6)

Žvaigždės veikia visas gyvenimo sferas, taip pat ir elgesį su vaikais. Vienų Zodiako ženklų...