Kaip ir minėjau, mokyklos suole sėdžiu jau beveik dvylika metų ir man teko susitaikyti su daugybe Švietimo ministerijos reformų.

Jūsų nuostabai, esu vis dar gyva, ruošiuosi studijuoti universitete ir mano gyvenimas nesibaigė, kai 10-oje klasėje teko lankyti technologijų pamokas, o fizikos mokytojas mokslo metų gale įrašė pažymį, kuris ne į gerą pusę pakeitė mano metinį vidurkį.

Kodėl? Ogi todėl, kad mokykla ir joje dirbantys mokytojai nėra mano likimo kalviai. Savo ateitį gebu susikurti pati, ko, atrodo, jaunieji padaryti nebegali. Tada belieka kaltinti aplinką, bet tik ne save.

Pati esu baigusi muzikos mokyklą, būdama 16-os pradėjau dirbti, nes pati to norėjau. Ne, tai nebuvo sezoninis darbas, sėkmingai tai dariau besimokydama, o pažymių vidurkis mokykloje nenukentėjo. Ir viską spėjau.

Jau girdžiu, kaip murma moksleiviai, sakydami, kad tai neįmanoma, bet esu gyvas to pavyzdys, ir tokia esu ne vienintelė. Nežinau, mielieji, ką jūs veikiat, kad „nieko nespėjat“, gal vykdot pogrindinę veiklą?

Noras eiti lengviausiu keliu yra akivaizdus ir tai liūdina. Būdamas pamokose, laiko niekada nešvaistysi, ypač jei ant pečių nešioji ne puodynę. Jei ne pilietinis ugdymas, nemokėčiau Lietuvos Konstitucijos, kas, manau, yra svarbu, norint save vadinti visapusiškai išprususiu žmogumi. Viena geografijos pamoka per savaitę taip pat nėra problema. Jei klasė pamiršta, ką mokėsi prieš septynias dienas, siūlau skirti penkias minutes prieš pamoką vadovėlio paskaitymui. Jūsų nuostabai, ten būna informacijos. Ir gana neblogos.

Ir tos kelios minutės skaitymo neprives mokinio prie rūkymo. Labiausiai prajuokino dešimtoko pareiškimas, kad stresas, patiriamas mokyklose, vaikus priverčia griebtis cigaretės. Atsiprašau, bet jei taip yra, tai šiandien turėčiau rūkyti penktą pakelį.

Kalbant apie stresą, jo yra visur ir jis nedings, kai baigsite mokyklą. Nuvilsiu, bet teks palaukti pensijos. Jei norite visą gyvenimą minkštai ir jaukiai sėdėti komforto zonoje ir viską gauti ant sidabrinės lėkštutės, siūlau likti namie ir niekada nekišti nosies iš namų, nes netyčia dar užsinorėsi rūkyti.

Jaunieji kolegos, prašau jūsų, baikit liūdinti ir vietoje nuolatinių skundų geriau skaitykite knygas. Žinau, kad lengviausia kaltę yra suversti kitiems, tačiau gyvenimas nesibaigia ties mokykla. Kurkit savo ateitį patys.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Mokiniai, norite paprieštarauti? Pasidalinkite savo nuomone! Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: