Esu mergina, kuri visą savo gyvenimą gyvenau ir gyvenu Vilniuje. Čia baigiau tiek mokyklą, tiek universitetą, čia ir dirbu. Dabar man – tarp 20-30 m.

Jau daug metų viena akimi stebiu, kas vyksta mūsų politikoje, tačiau niekuomet nereiškiau savo nuomonės šiuo klausimu, nes visuomet maniau, kad tai, kas sudėtinga, ne taip paprasta suprasti, jei vertinama tik iš vienos pozicijos (kadangi nesu politikos mokslų atstovė, politikė ar žurnalistė, vadinasi, mano gaunamos informacijos kiekis yra ribotas). Vis dėlto, stebėdama tam tikrus dalykus ir keletą metų priėjau prie šio taško – gana viešo nuomonės išreiškimo.

Nors Lietuvoje mes visi linkę skųstis ir kritikuoti viską aplinkui, tačiau aš, nors ir pati nesu tobuloje pozicijoje, visuomet stengiausi ieškoti teigiamų dalykų. Jei tekdavo bendrauti su mokslininkais ar asmenimis iš kitų valstybių, visuomet stengdavausi pabrėžti geruosius dalykus, kuriuos mes turime.

Tačiau tai, kas įvyko penktadienį, ir tai, kas vyksta dabar, mane pastūmėjo link ribos, kai nebegaliu tylėti. Žinau, kad greičiausiai nei politikai, nei jokie svarbūs valdžios atstovai nepamatys to, ką čia pasakysiu, bet įsivaizduokime, kad tai atviras laiškas, kuris labiau padės man nuraminti save ir galbūt tuo pačiu pasieks kitus Lietuvoje gyvenančius bendraminčius.

Prisipažinsiu sąžiningai: tai, kas įvyko ketvirtadienį, man priminė cirką. Tai iš pradžių kėlė juoką, vėliau vertė kraipyti galvą. Tačiau tai, kas įvyko penktadienį, mane nuoširdžiai privertė susimąstyti, kokio lygmens politikai šiuo metu yra valdžioje.

Policininkų neapdairumas bei pasikartojančios klaidos įvairiose skirtingose situacijose nėra pateisinami dalykai ir privalo būti išspręsti. Tačiau taip pat turi būti paminimas vienas mažas aspektėlis, kuris kažkodėl nutylimas. Juk per kelias valandas buvo sugebėta mobilizuoti didžiules policijos pajėgas! Šie policininkai žinojo, kad jie ieško nestabilios psichikos žmogaus, kuris yra ginkluotas ir gali būti nusiteikęs užmušti pirmą suteiktą žmogų ar pareigūną (ir taip, tai yra jų darbo dalis ir jie nėra didvyriai, kad dirbo savo darbą, tačiau, manau, tai vis tiek verta paminėti). Visuose darbuose, bet kokios specialybės atveju būna žmonių, kurie daro klaidas, tik vienų specialybių klaidos matomesnės ir turi didesnes pasekmes. Tad prašau mūsų tautiečių, nebūkime mes tokie kritiški visų pareigūnų atžvilgiu.

Tai tik pirmoji dalis to, ką norėjau pasakyti. Antroji dalis yra tikroji priežastį, kodėl aš nusprendžiau pateikti savo nuomonę kaip šios valstybės pilietė, „jaunimas“ bei žmogus, mylintis savo valstybę. Mieli politikai, o labiausiai gerb. prezidente Dalia Grybauskaite bei Seimo pirmininke L. Graužiniene, netinkamas politinis elgesys nėra priežastis išstumti asmenį iš jo užimamos pozicijos. Manau, kad nemandagus ar nekorektiškas Sauliaus Skvernelio pasisakymas nėra svari priežastis skatinti kompetetingo asmens pasitraukimą.

Įžeista savimeilė nėra valstybės interesų paisymas, o žmogaus neiškalbingumas politinėje arenoje nėra savybė, kuri turi nulemti žmogaus gebėjimą vykdyti vienus ar kitus dalykus. Nes būkime sąžiningi, su visa pagarba, L. Graužiniene, jūs esate asmuo, kuris geriausiai žinomas visoje Lietuvoje ne dėl savo pasiekimų politinėje srityje ar milžiniškų permainų įvedimo, o dėl to, kad dažnai kalbėdama viešai pasakote keisčiausių dalykų bei esate labai emocinga. Gerb. prezidente, jūs esate asmuo, kuriuo labiausiai tikėjau, net kai mano nuomonė ir nesutapdavo su kai kuriais jūsų sprendimais. Tačiau tai, kad jūsų vienintelis įvertinimas šioje situacijoje buvo susijęs su S. Skvernelio politinio elgesio (pasisakymų) netinkamumu, mane neįtikėtinai nuvylė. Nes tai parodė, kad prioritetų sąraše tikrasis žmonių saugumas ar tam tikros sistemos trūkumai buvo nustumti į antrąjį planą. Išsireiškimai ir žodžiai tapo pagrindiniu ir labiausiai diskutuojamu klausimu. Gėda... Tiesiog gėda...

Taip pat pasakysiu savo nuomone ir klausimu, susijusiu su pinigų švaistymu policijos operacijai. Jeigu jūs, Seimo pirmininke, išties visų pirma susirūpinote, kiek tai kainuos, tuomet pasakysiu, kad manau, kad ne tik kaip politikė, tačiau ir kaip paprasta pilietė bei paprastas žmogus jus turėtumėte susigėsti. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių susiklostė visa situacija (taip, jos svarbios ir nepateisinamos), tačiau jai jau esant, manau, kiekvienam sveiko proto asmeniui neturėjo kilti klausimų, ar situacija privalo būti išspręsta. Įsivaizduokite, mielieji politikai, (kurie, esu įsitikinusi, sėdėjo saugiose vietose ir galbūt su papildoma asmenine apsauga), kad būtumėt buvę eilinis žmogus gatvėje, keliaujantis namo po ilgos darbo dienos ir atsidūręs priešais nestabilios psichikos asmenį su užtaisytu ginklu. Kaip jaustumėtės tuomet? Arba jei tas asmuo būtų įėjęs į bet kokį Vilniaus barą ir tiesiog nusprendęs pasilinksminti? Ar tuomet jums būtų buvę kilę tie patys klausimai? O gal tuomet būtumėt skatinusi dar ir kitas pajėgas įjungti į to asmens gaudymą?

Mano kaip pilietės nuomone šis daug lėšų kainavęs įvykis pateisino kiekvieną išleistą centą. Ir ne, ne dėl to, kad pavojingas asmuo buvo sulaikytas ar buvo gera treniruotė, kaip suorganizuoti didelio masto pajėgų operaciją ir ją valdyti (kas yra labai svarbus dalykas), tačiau todėl, kad parodė, kaip kai kurie politiniai asmenys suvokia valstybės prioritetus bei kokie trūkumai egzistuoja tiek policijos sferoje, tiek politinėje. Kiekvieno žmogaus, paminėto šioje istorijoje, reakcija parodė, kas jam buvo svarbiausia (nesvarbu, kokiais žodžiais tai buvo išreikšta). Mano manymu, S. Skverneliui rūpėjo problemos sprendimas, Seimo pirmininkei rūpėjo politiniai žaidimai, o prezidentei – politinis stabilumas, kuris, nors ir svarbus, tačiau vis dėlto neturėtų būti iškeltas aukščiau dalykų, kurie svarbūs kiekvienam piliečiui.

Aš kaip jauna šios valstybės narė pirmą kartą nuoširdžiai galiu pasakyti, kad man liūdna dėl mūsų ateities...Tačiau giliai širdyje vis dar viliuosi, kad gerb. prezidentė prisimins tai, dėl ko ji yra prezidentė ir dėl ko žmonės ją išrinko – sugebėjimo žvelgti toliau nei paviršutiniški žodiniai konfliktai ar politikų ego sužeidimai.

Ir taip, tai, ką pasakiau, yra tik vieno asmens nuomonė, tačiau kadangi mūsų yra tiek nedaug, manau, kad kiekvienas iš mūsų turi vertę šioje valstybėje, net jei kai kurie politikų veiksmai ir bando ją sumažinti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Galbūt norite išsakyti savo nuomonę? Jūsų nuomonės laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: