Anglija padovanojo man tik vienatvę. Kaip ir dauguma jaunų žmonių, pasiryžau sėsti į lėktuvą kupina vilčių, kad Anglijoje rasiu laimę, juk visi palieka gimtą kraštą skubėdami čia jos ieškoti. Tikėjausi susirasti gerai apmokamą darbą, daug perspektyvų ir galbūt gyvenimo meilę.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

O ką radau? Paskendau vienatvėje. Atvykau į miestą, kur esu visiškai viena, nieko nepažįstu ir net nenumanydama, kas manęs čia laukia, bet su didele viltimi, kad man pasiseks!

Iš pradžių šeima ir draugai domisi, kaip man sekasi, bet su kiekviena diena „Facebook'e“ randu vis mažiau žinučių, kartais prisijungusi iš viso nieko neberandu. Paskambinu retkarčiais mobiliuoju artimiesiems ir jaučiu lyg pasakočiau apie save žmonėms, kurie net neįsivaizduoja, kaip aš gyvenu šioj svečioj šaly ir jiems net nerūpi. Kelias minutes pakalbėjusi ir girdėdama abejinga „aišku“, suvokiu, kad kalbėt toliau neverta. Tad neaušinusi burnos ir negaišdama brangaus jų laiko pasakau, kad man viskas gerai ir atsisveikinu.

Jaučiu, kaip su kiekviena diena vis labiau tolstu nuo artimųjų, draugų, tolstu nuo Lietuvos. Gyvenimas gimtinėj man tampa svetimas, nes aš pasineriu į Anglijos gyvenimo šurmulį. Aš tampu dar viena eiline emigrante, mano jausmai tampa nebesvarbūs ir yra vertinama tik mano darbo jėga.

Ar susiradau darbą, kokio tikėjausi? Ne! Dirbu per agentūrą su viltimi, kad nebeilgai, bet tas neilgai jau tikrai užtruko. Darbas nėra pastovus, priklauso nuo to, ar jo yra. Žinoma, agentūra pirmiausia siunčia greičiausius darbuotojus, kurie plėšosi dėl to minimalaus uždarbio. Iš pradžių darbe buvau reta viešnia, o dabar, kai darbdavys pamatė, kad darbo vietoj išmokau pamiršti, kad esu moteris ir dirbu greit bei atiduodama visas jėgas, bent kelios dienos į savaitę po 12 darbo valandų man garantuotos.

Tas sunkus fizinis darbas, kurio dauguma net nedirbtų, man tapo puiki vieta, kur galiu atiduoti visą save, kur galiu išvargti taip, kad net nebeturėčiau jėgų galvoti, kad grįžus namo manęs net katinas nelaukia.

Bet vis tiek atsiranda dienų, kai nėra darbo ir visą dieną leidžiu savo kambary, už kurį atiduodu daugiau nei puse savo uždirbtų pinigų. Tame kambaryje pastoviai jaučiuosi šlykščiai, nes lieku visiškai viena su savo mintimis. Žinoma, tos mintys neigiamos. Jos mane traukia į neviltį, kartais norisi verkti, bet ašara išspaudžiu tik visiškai palūžusi.

Išmokau būti šalta ir abejinga. Kartais taip mažiau skauda. Aš neskandinu liūdesio vyno taurėj, nes žinau, kad alkoholis tikrai – ne išeitis. Man nieko nelieka tik pasinerti į darbą, kad bent kelioms valandoms užmerkčiau akis prieš tą vienatvę, kuri verčia mane jaustis tokia nelaiminga. Gal kiti ir susigyvena su ja, bet aš negaliu...

Šį straipsnį rašau, nes vis daugėja nuomonių apie Anglija ir gyvenimą joje. Visų situacijos skirtingos, todėl atsiranda daug nuomonių, ne veltui lyg šiol populiarus posakis: „kiek žmonių, tiek nuomonių“.

Aš išsakiau savo poziciją. Kol kas gyvenimas Didžiojoje Britanijoj man nekelia pasitenkinimo, nes esu nuolat smaugiama vienišumo jausmo. Deja, šiuo metu neturiu pasirinkimo, negaliu visko mesti ir grįžti nuėjusi tokį kančių kelią. Visada reikia kažką aukot norint išlošt, nors aš ir aukoju per daug, tikiuosi, kad ateity fortūna atsigręš ir į mane.

Viltis.. Tik ji lieka tada, kai nebelieka nieko. Esu dvidešimtmetė mergina, turėčiau dabar graužti studentišką duoną, bet vargstu už daugybės tūkstančių kilometrų nuo vietos, kurią vadinau namais dėl geresnio rytojaus. Suvokiu, kad visai ne tokio gyvenimo tikėjausi vaikystėje, nekantraudama užaugti.

Dabar atiduočiau viską, kad sugrįžčiau į tas dienas ir bent truputį pabūčiau su žmonėmis, kurie kažkada vertė mane jaustis tokia reikalinga ir laiminga, gaila, to neįvertinau laiku. Labai liūdna, kad žodis meilė, kuris man ankščiau buvo pats gražiausias, dabar tapo toks nesuprantamas.

Nebemoku mylėti net savęs, gal tai ir yra didžiausia mano problema, kodėl likau visiškai viena. Bėgau nuo savo šeimos, nuo namų, bėgau nuo savęs tokios, kokia esu, nes visada troškau būti tokia, kokia nesu, bėgau nuo savo prigimties ir dabar ne tik visiškai pasiklydau, bet ir įstrigau nepažįstamoje šalyje.

Žinoma, daug bus sakančių: jei jautiesi vieniša, susirask ką nors, jei tau nepatinka tavo gyvenimas, pakeisk jį arba grįžk į Lietuvą. Ach, kad būtų taip lengva, tuomet visi puikiai valdytume savo gyvenimus. O galbūt aš tiesiog pati prisistatau kliūčių, nes nerandu savyje daugiau stiprybės ir ryžto dar kartą pasipriešinti likimui.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikinas per darbo pokalbį pasijuto įžeistas: bijau dabar kitur beeiti (83)

Noriu pranešti, kad dalyvavau darbo pokalbyje, mane išklausinėjo ir t. t.

Pasipiktinusi vilnietė dėl mįslingai dingusios žalios rodyklės keikia Šimašių (71)

Taip, žinom, kad po truputį mieste bus naikinamos papildomos žalios rodyklės, kurios degant...

Į Santaros klinikas vežioja sunkų ligonį – mokestis už automobilio stovėjimą iškėlė moralinę dilemą (63)

Artimam žmogui diagnozavus sunkią ligą – buvome nukreipti į Santaros klinikas. Lankytis tenka...

Sulaukė įtartino skambučio: supratau, kad toks balsas pasirinktas neatsitiktinai (39)

Noriu pasidalinti man nutikusia istorija. Vėlyvą vakarą ramybę sudrumstė netikėtas skambutis....

Priėjo prie negailestingos išvados: merginomis skundžiasi tik nevykėliai (188)

Merginomis skundžiasi tik nevykėliai – tokią išvadą padariau, ir tuoj paaiškinsiu, kaip....

Top naujienos

Lenkijos Senato maršalkos atsakas prieš Lietuvą užsimojusiai Cytackai: ponia, to nebus (190)

Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei Renatai...

Apie emigrantus romaną parašęs ukrainietis turi patarimą išvažiuojantiems iš Lietuvos (5)

Asimiliuotis taip, kad niekas nesuprastų tavo kilmės, ar integruotis išliekant lietuviu? Užsienyje...

Streikus išprovokavusios žydų reformos: ar tai gresia visos Europos krepšiniui? (12)

„Eurolyga virsta monstru“, – Krepšinis.lt pareiškė Nikola Vujčičius. Tokiais žodžiais...

Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune (57)

Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst....

Atšauktas susitikimas su Kim Jong Unu: pasakė, kas nutiko iš tikrųjų (27)

Likus savaitei, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė atsisakyti susitikimo...

Rūta Vainienė. Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie! (39)

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos...

„Nevėžio“ krepšininkai grasina nežaisti su „Žalgiriu“ (12)

Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkai prieš galimai paskutines savo sezono rungtynes organizuoja...

Seksualine prievarta kaltinamas prodiuseris Weinsteinas pasidavė Niujorko policijai (2)

Holivudo magnatas Harvey Weinsteinas penktadienį atvyko į Niujorko policijos nuovadą...

Naujausia statistika: kuriose įmonėse algos skiriasi labiausiai (68)

Tarp didžiausių darbdavių daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų darbuotojų atlyginimai...

Dingusios trijų vaikų mamos istorija darosi vis keistesnė: moters kortele atsiskaityta parduotuvėje papildyta (63)

Dingusi vilnietė 36 metų Viktorija Šestelinskaja iki šiol nerasta. Iš namų ji išėjo...