Artėjant Lukiškių aikštės atidarymui po rekonstrukcijos, žiniasklaidoje netyla diskusijos ką ir kaip statyti vietoj 1991 m. nugriauto Lenino paminklo.
Lukiškių aikštės rekonstravimas
© DELFI / Domantas Pipas

2017 m. vasarą Kultūros ministerija organizavo idėjų konkursą, tačiau jis buvo skirtas tik menininkams. Mat 2017 m. paskelbtame kvietime buvo aiškiai parašyta: „Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru kviečia menininkus ir jų kolektyvus [pabraukta mano] dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje idėjoms plėtoti“.

Neaišku, ar pagal konkurso nuostatus turėjau teisę teikti idėjos eskizą Lukiškių aikštės memorialo kūrybinėms dirbtuvėms. Vis dėlto, kadangi dar 2013 m. naujienų portale Lzinios.lt, straipsnyje „Nauja – tai gerai užmiršta sena!“, esu paskelbęs idėją, kokio centrinio paminklo reikėtų Lukiškių aikštei, savo siūlymą su atnaujintais komentarais 2017 m. liepos 20 d. nusiunčiau Kultūros ministerijai, kuri persiuntė ŠMC kūrybinių dirbtuvių ekspertų komisijai. Ar ta mano pasiūlyta idėja Lukiškių memorialo kūrybinėse dirbtuvėse svarstoma buvo, nežinau. Formaliai ji net galėjo būti nesvarstoma, nes neturiu menininko statuso.

Dabar toliau apie pačią idėją. Esu istorikas, dėl to dirbdamas su istorine mokomąja literatūra atkreipiau dėmesį, kad gerų paminklinių idėjų galima rasti ir praeityje. Viena iš mane sudominusių grafinių idėjų yra paimta iš Juozo Jurginio 1958 m. „Lietuvos TSR istorijos skaitinių“ viršelio. Tai dailininko V. Banio iliustracija (1 pav.).

Istorikas A. Vyšniauskas. Ką statysime vietoj nugriauto Lenino?
© 1 pav.
1 pav. Dailininko V. Banio iliustracija „Lietuvos TSR istorijos skaitinių“ (1958 m.) viršeliui.

Jos idėja galėtų būti panaudota pretenzingo paminklo koncepcijai. Mano siūlymas būtų įamžinti Lietuvos karžygio ir Tamsos riterio kovą – dinamiška kompozicija, kurioje dominuoja šviesusis baltas ginkluotas raitelis (jei norite – Vytis), įveikiantis tamsųjį priešą. Lietuvos karžygį galima būtų traktuoti ir kaip raitą Leitį / Lietį, pažymint, kad leičių / liečių koncepcija istoriografijoje pastaraisiais dešimtmečiais bandoma pagrįsti ir patį Lietuvos vardo atsiradimą. „Lietos vyras“ yra sutinkamas Simono Daukanto 1845 m. išleistoje knygoje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Pirmasis lietuviškai rašęs istorikas rėmėsi istorijos šaltiniais ir senosiomis liaudies karo dainomis. Daugiskaita „lietos vyrai“ yra vartojęs ir vyskupas Motiejus Valančius. O kunigas Aleksandras Burba savo 1889 m. paskelbtoje poemoje „Senkaus Jurgis“ rašė: Ir auginkit lietos vyrus tautą kas suglaustų / Kad Lietuva koźno szirdyj karsztą meilę jaustu. Paminklas simbolizuotų ne tik kovą dėl Lietuvos laisvės, bet ir kovą dėl Lietuvos valstybės sukūrimo ir atkūrimo apskritai.

Šviesųjį ginkluotą raitelį būtų galima padaryti iš balto marmuro, sidabro ar sidabruoto metalo, o tamsųjį iš tamsintos bronzos ar kitos medžiagos. Čia reikėtų konsultuotis su specialistais. Dailininko V. Banio iliustracija atspindi XX a. 6-ojo dešimtmečio grafinio dizaino supratimą, dėl to nebūtina jį kartoti, o paėmus bendrąją idėją kurti naujo dizaino kompoziciją. Lietuvių raitelis galėtų turėti, mano supratimu, senuosius išskirtinius ženklus, pavyzdžiui, Gediminaičių stulpus ir t. t. kaip aprangos ir ginkluotės elementus. Tamsusis raitelis, simbolizuojantis Lietuvos priešus, nebūtinai turi atrodyti kaip kryžiuotis, kas ideologiškai ir politiškai buvo aktualu sovietmečiu, kai minėta viršelio iliustracija buvo sukurta. Galimas dalykas, kad perspektyvią pagrindinę idėją dailinkui suteikė pats skaitinių autorius istorikas Juozas Jurginis, turėjęs tada, žinoma, savų užmačių Lietuvos valstybingumo istorinio interpretavimo prasme.

Paminklinė kompozicija būtų labai pretenzinga, kurią realizuoti meniškai ir techniškai būtų nelengva. Vis dėlto jei yra galimas vieno Vyčio paminklinis projektas, tai dviejų ginkluotų raitelių kompozicija būtų irgi įmanoma. Be to, turėtų gerai žiūrėtis iš visų pusių apeinant. Tad kam mums kartoti kitus, jei turime iš anksčiau visai neblogų originalių idėjų? Tereikia jas atgaivinti!

Vien ginkluoto raitelio ar valdovo ant žirgo monumentas nepasižymėtų originalumu. Pavyzdžiui, Uzbekijos sostinėje Taškente nuvertus paminklą Karlui Marksui 1993 m. buvo pastatytas paminklas Amirui Temurui (2 pav.).

Istorikas A. Vyšniauskas. Ką statysime vietoj nugriauto Lenino?
© 2 pav.
2 pav. 1993 m. Taškente pastatytas paminklas Amirui Temurui vietoj nuversto paminklo Karlui Marksui (Karl Marx).

Prisiminkime ir „varinį raitelį“ – iš tamsintos bronzos išlietą Rusijos caro Petro I ant žirgo paminklą Sankt Peterburge (3 pav.).

Istorikas A. Vyšniauskas. Ką statysime vietoj nugriauto Lenino?
© 3 pav.
3 pav. Petro I paminklas, pastatytas Jekaterinos II užsakymu Sankt Peterburge, atidengtas 1782 m.

O Lenino gimtajame mieste, kuris anksčiau vadinosi Simbirsku, o dabar Uljanovsku, Lenino gimimo šimtmečio jubiliejui skirtoje aikštėje, valdžia 2008 m. pastatė paminklą miesto įkūrėjui Bogdanui Chitrovo, kuris žvelgia į tolį, sėdėdamas ant žirgo (4 pav.).

Istorikas A. Vyšniauskas. Ką statysime vietoj nugriauto Lenino?
© 4 pav.
4 pav. 2008 m. pastatytas paminklas Bogdanui Chitrovo Rusijos mieste Uljanovske.

Rusijos Sovietinės Federacinės Socialistinės Respublikos sudėtyje buvusios autonominės respublikos taip pat stengiasi neatsilikti, kai kurios sugebėjo jau anksčiau pasistatyti reprezentacinį raitą ginkluotą didvyrį. Antai, Čiuvašijoje, Čeboksarų mieste, dar 1960 m. buvo pastatytas paminklas iš gipso komunistų išaukštintam Rusijos pilietinio karo herojui Vasilijui Čiapajevui, iškėlusiam geležinį kardą. 1984 m. šis paminklas kapitališkai restauruotas, visą jį išliejant iš bronzos.

Istorikas A. Vyšniauskas. Ką statysime vietoj nugriauto Lenino?
© 5 pav.
5 pav. Paminklas Vasilijui Čiapajevui Čeboksarų mieste.

O RSFSR Baškirijos autonominės respublikos sostinėje Ufoje dar 1967 m. buvo pastatytas paminklas XVIII a. baškirų herojui Salavatui Julajevui. Turime įdomų atvejį, nes paminklo stilizuotas atvaizdas dabar yra į Rusijos Federaciją įeinančios Baškortostano Respublikos valstybinio herbo centre. Ko gero taip yra lengviau padaryti – paminklą perkelti į herbą, o ne atvirkščiai, t. y. paminklą daryti iš plokštuminio herbinio atvaizdo.

Istorikas A. Vyšniauskas. Ką statysime vietoj nugriauto Lenino?
© 6 pav.
6 pav. Paminklas Salavatui Julajevui Ufoje.

Kam nepatinka klasikinio realistinio stiliaus raitelis – vyras ant žirgo, gali nukeliauti į Gruziją, Svanetijos regiono sostinę Mestiją, pasižiūrėti 2012 m. oficialiai atidengto paminklo Gruzijos valdovei Tamarai, mirusiai XIII a. pradžioje. Nors jis atrodo labai jau neįprastai, sukėlė nemažai kontroversijų, tačiau kaip skelbiama, skulptoriaus buvo sukurtas pagal senoviškus eskizus.

Istorikas A. Vyšniauskas. Ką statysime vietoj nugriauto Lenino?
© 7 pav.
7 pav. Paminklas Gruzijos valdovei Tamarai.
Įvertink šį straipsnį
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į Santaros klinikas vežioja sunkų ligonį – mokestis už parkavimą iškėlė moralinę dilemą (30)

Artimam žmogui diagnozavus sunkią ligą – buvome nukreipti į Santaros klinikas. Lankytis tenka...

Sulaukė įtartino skambučio: supratau, kad toks balsas pasirinktas neatsitiktinai (29)

Noriu pasidalinti man nutikusia istorija. Vėlyvą vakarą ramybę sudrumstė netikėtas skambutis....

Priėjo prie negailestingos išvados: merginomis skundžiasi tik nevykėliai (140)

Merginomis skundžiasi tik nevykėliai – tokią išvadą padariau, ir tuoj paaiškinsiu, kaip....

Užkliuvo profesoriaus Lazutkos mintys: vargu, ar pavyks visiems civilizuotai susikalbėti (11)

Esu Edvinas iš Vilniaus. Permečiau akimis profesoriaus Lazutkos komentarą apie pensijų reformą...

Aplankė Palangoje dirbančias drauges – pasibaisėjo gyvenimo sąlygomis (38)

DELFI tekstas apie vis darbuotojų nerandančius pajūrio verslininkus sukrėtė DELFI skaitytojus...

Top naujienos

Opozicijos reakcija į Skvernelio pagalbos šauksmą premjero nenudžiugins (96)

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai kol...

Naujos detalės dėl lietuvių vilkiko avarijos Italijoje: užkardas buvo pakeltas? (110)

Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienio naktį Italijoje į tragišką avariją pateko vilkikas iš...

30 metų slaugytoja dirbanti Vida: vaikų auklėjimas pasikeitė kardinaliai – keturmečiai vis dar su sauskelnėmis (10)

Kaip per tris dešimtmečius gali pasikeisti vaikų auklėjimo būdai ir požiūris į medikus? Anot...

Šiaurės Korėjoje – sprogimai: skelbiama, kad sunaikintas branduolinių bandymų poligonas papildyta 14.25 (21)

Šiaurės Korėja žengė, kaip skelbia šalies atstovai, svarbų žingsnį – buvo sunaikintas...

Sudraskyto „Žalgirio“ tikėjęsis Tarakanovas abejoja, ar Jasikevičius suvaldytų CSKA (12)

Olimpinis čempionas ir legendinis Maskvos CSKA žaidėjas Sergejus Tarakanovas Eurolygos finalo...

ES nusprendė nebausti „Gazprom“ už aukštas dujų kainas (69)

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ , naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir...

„AgroBalt“ parodoje nauja lietuviška žirgų veislė, bet vieno tradicinio gyvūno nėra

Tradicinėje „Agrobalt“ parodoje, skirtoje žemės ūkiui, vienas paviljonas skirtas gyvūnams.

Tyrėjai: MH17 lėktuvas virš Ukrainos numuštas rusų kariškių raketa pagal unikalias „Buk“ savybes atsektas tikslus kelias (415)

Malaizijos oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą tiriantys...

Simo Jasaičio advokatas neigia, kad Oksanos Pikul paviešintas skandalingas žinutes rašė Simas: kartojasi ta pati klaida (6)

Oksanos Pikul ir Simo Jasaičio šeimos skyrybų istorijoje aiškėja naujos detalės. Krepšininko S....

Norėdami apsaugoti vaikus nuo purvo, darote jiems meškos paslaugą

Vaikystė – purvinas reikalas. Jei nepabūsi laisvai ir nevaržomai išsitepęs vaikystėje, tai...