aA
Čia istorija apie elektromobilį, spurgytes, barščius ir vyriškumą. Visa tai nutiko prieš pusę metų, bet ilgiau tylėti jau nebegaliu.
Vyras Shutterstock
Vyras Shutterstock

Esu visiškas žaliasis – musę ne pritrėškiu, o išvarau pro langą, nesu paspyręs ežiuko ir niekada neatimčiau iš varnos sūrio.

Ir vaikystėje kovojau už tvarų vystymąsi – skudurais užkimšdavau kaimyno automobilio duslintuvą. Automobilis neužsivesdavo, o kaimynas sėsdavo ant dviračio ir tvariai vėdindamas plaučius 10 kilometrų mindavo į darbą.

Prieš pusmetį pažvelgęs į savo „dyzelinio limuzino“ du smirdančius dujų išmetimo vamzdžius, pasmerkiau save ir puoliau taisyti padėtį – įsigyjau elektromobilį. Tiesa, ne visai naują ir garso izoliacijos segmente konkuruojantį su tuščia šprotų skardine. Bet viskas „ok“, žalieji didybės manija juk neserga.

O tas dyzelinis monstras iškeliavo į užsienį, kur naujasis savininkas su mintimi „tegul pratinasi“ žadėjo jį girdyti iš traktoriaus nupiltu dyzelinu.

Ir štai pirmoji ilgesnė kelionė iš sostinės į pajūrį. Vairą sukioju išdidžiai, o laukuose besiganančios karvės dėkingais žvilgsniais palydi mano elektromobiliuką. Tačiau euforijai nelemta ilgai trukti. Atrodo, kad velkuosi kaip nepagirdytas kuinas – pro mane švilpte prašvilpia ne tik kelių ereliai, bet netgi kelių apuokai.

Bandau padidinti greitį, bet imu visu kūnu jausti kaip sparčiai senka elektromobilio baterija, o iki įkrovimo stotelės dar toloka. Įspūdis kaip parduotuvėje prieš pat atlyginimą – prisikrauni maisto produktų ir nežinai, ar kortelė bus pajėgi už juos sumokėti.

Nusiraminimui bandau pažvelgti į nuo rankos judesio užsivedantį šveicarišką laikrodį. Kokia disharmonija! Pajuntu pirmuosius vyriškumo eižėjimo požymius – ant rankos beveik amžinas gaminys, o vairuoju dėžę, kurią kažkodėl taip dažnai su laidu reikia prijungti prie kitos dėžės.

Nuotaika praskaidrėja tik tada, kai laimingai pasiekiu įkrovimo stotelę. Ir nieko baisaus, kad eilėje laukia jau keletas automobilių. Pavyksta save apgauti, kad prie jūros visai neskubu – pietų metas ir kavinė čia pat.

Įsitaisau prie stalo taip, kad matyčiau įkrovimo eilėje laukiantį savo elektromobilį. Užsisakau barščių – bandysiu susigrąžinti vyriškumo pojūtį. Grubokame moliniame dubenėlyje randu ir mėsą, ir bulves, ir burokėlius supjaustytus stambiais gabalais. Puiku! Vyriška! Mano buvusi moteris tokių barščių valgymui paprašytų dar ir peilio bei šakutės. Ir netgi bandelių su juntamu česnakų kvapu gaunu. Esu girdėjęs.

Valgau ir jaučiu, kaip po kiekvieno šaukšto rankos tampa vis plaukuotesnės ir vyriškesnės. Barščiai fantastiški – vertinčiau šešiais ereliais iš šešių. Prie kavinės sustoja autobusas ir visas jo turinys pasipila į vidų.

Panašu, kad tai keliautojai, nes šaukia, klykia man nesuprantama kalba – tikriausiai labai alkani. Ir visai pamirštu apie elektromobilį. Jis man dabar kaip po kilimu pasislėpęs jau iškeliavusios į surinkimo vietą kalėdinės eglės spyglys.

Barščių šaukšto keliones sustabdo netikėtai išdygusi moteris. Jos rankose lėkštė su mažomis gausiai cukraus pudra nubarstytomis spurgytėmis. Vienintelė laisva vieta kavinėje – šalia manęs. O aplinkui triukšmas – keliauninkai emocingai komentuoja meniu.

Moteris nukreipia žvilgsnį į laisvą vietą. Aš vos pastebimai linkteliu. Spurgytės, kaip minkšti, balti ir nuodėmingi debesėliai, nusileidžia ant stalo. Bet dar minkščiau ir nuodėmingiau ant kėdės nusileidžia spurgyčių šeimininkė. Tik kelios minutės, tik kelios moteriškų dantukų paliestos spurgytės, o mes jau kalbamės žvilgsniu, šypsena ir mintimi. Ir nei vienam madingam santykių ekspertėliui to net nesuprasti.

Tą moterį geriu akimis: „Ant savo vonios kambario grindų mielai matyčiau tavo nukritusį plauką“. Ir tuoj pat moteriška šypsena atsiunčia atsakymą: „Manasis dantų šepetėlis norėtų palaikyti kompaniją tavajam“. Vyriška energija žengia pirmyn ir pajunta, kaip ją pasitinka, apkabina ir nebepaleidžia lipnus moteriškumas.

Keliautojų keliamas triukšmas nesiliauja, bet mes jaučiamės tarytum storasieniame burbule, kuris pripildytas žaibiškos abipusės traukos.

Paskutinis barščių šaukštas bei dvi spurgytės – tai liudininkai to, kas dabar vyksta. Net nepastebime kaip paliekame kavinę, bet pajuntame, kad stovime prieš tolimesnių santykių kryžkelę.

Mano elektromobilis dar nepasiruošęs tolimesnei kelionei, o jos benzininis sportinis kupė jau sumirksi lempomis pasitikdamas šeimininkę. Moteris su švelnia ir vos juntama ironija nužvelgia mano automobiliuką: „Gausi elektros – paskambink. Gal dar spėsime šiandien kartu į jūrą įbristi“.

Jos balsas švelnus, minkštas ir drėgnas kaip lūpdažis, kuriuo ji nupiešia savo telefono numerį ir širdelę ant mano elektromobilio priekinio stiklo. Vyriškumas vėl sušlūbuoja – dabar jau abiejomis kojomis. Bet lyg to dar būtų negana, ji pasiunčia oro bučinį, stipriai paspaudžia akseleratoriaus pedalą, apipila mane smulkiais pakelės akmenukais ir ima sparčiai tolti. O aš lieku stovėti visiškai žalias ir tvarus.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(149 žmonės įvertino)
4.1611

Išgirdusi apie naująją vyro draugę buvusi žmona pasiuto: jis tiesiog aklas (2)

Su savo pirmu vyru išsiskyriau prieš dvejus metus. Laiko, kaip skamba, praėjo pakankamai daug,...

Tūkstančiai dalijasi neįprastu pagalbos prašymu: mergaite, gal tavo vaikas panašus į manąjį?

Sausio pirmoje pusėje su Kaunu susijusiose ir nacionalinėse „Facebook“ grupėse plačiai...

Vyro sprendimas skirtis buvo lyg žaibas iš giedro dangaus – priežastį netyčia išaiškino dukra (2)

Mūsų santuoka truko ilgai ir, mano akimis žiūrint, buvo laiminga. Niekada nesitikėjau, kad ji...

Apsigyvenus kartu svajonių princas virto asilu: jo savaitgalio įprotis stebina (13)

Sveiki, labiausiai turbūt noriu tiesiog išsikalbėti. Kartais lengviau tą padaryti po kauke, be...

Keturiasdešimtmetė manė, kad taip gyvena ir jaučiasi visos, kol kojas pakirto nauji potyriai (8)

Artėjant keturiasdešimtmečiui tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad pilve dar gali skraidyti...

Top naujienos

Nerijus Povilaitis

Rusija atrado naujus priešus – šalyje kyla baisiausius prisiminimus žadinanti banga (1)

Pradėjus karą Ukrainoje , vienas Rusijos deklaruotų tikslų buvo užpultos šalies...

Verslas PliusVytautas Budzinauskas

Kaip išvengti probleminių skolų: nuo psichologinių pratimų iki įsirašymo į „stop“ sąrašą

Infliacijai slopinant gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, žmonėms gali kilti pagundų...

Rusijoje peržengta raudona linija: taikiniais taps ir Putino bendražygiai (18)

Totali visuomenės kontrolė, kai įskundžiama ir policijos sulaikoma kavinėje apie karą Ukrainoje...

„Žalgirio“ problemas išskyręs Maksvytis: kai nesiseka, tą ubagą ir su lazda visi muša (2)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (12-11) baigė antru pralaimėjimu bei penktadienį...

Kas nutekino informaciją Bartoševičiui: iškalbinga įvykių eiga (43)

Galimo slaptos informacijos nutekinimo detektyvas tęsiasi. Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei...

Savaitgaliui į Lietuvą užsuks žiema: šaltį dar labiau sustiprins žvarbus vėjas

Šeštadienio dieną orus lems anticiklono rytinis pakraštys. Diena bus debesuota, vietomis pasirodys...

Karas Ukrainoje. JAV patvirtino dar vieną karinės pagalbos paketą Ukrainai karo ekspertas: Putinas ruošia spąstus Ukrainai (12)

Rusijos okupantai dabar yra pasiekę tam tikrą etapą, kai Rusijos strateginis pralaimėjimas jau...

„Ignitis“ klientai sulaukė naujo laiško: bendrovė pakeitė sprendimą dėl nefiksuoto elektros plano

Dalis elektros vartotojų nustebo dėl naujų tiekėjo „ Ignitis “ laiškų, kuriuose šis...

„Žalgiris“ iš duobės neišlipo – Kaune triuškinančiai pralaimėjo „Partizan“ komandai (13)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (12-11) baigė antru pralaimėjimu. Kazio...