O ir kiti mūsų savaitės Gdanske pastebėjimai – lenkų naudai.

Didingas bažnyčias ir katedras šis uostamiestis paveldėjo iš praeities, kuri, kaip ir lietuviškai Klaipėdai, Gdanskui negailėjo sukrėtimų, nelaimių. O ir dabar lenkai turi aibes problemų, tačiau kultūrinis ir socialinis fonas mums pasirodė kur kas malonesnis.

Neteko matyti nė vieno girto, nors alkoholio pardavimas nėra ribojamas. Miesto pakraštyje, kur nuomavome butą, pastebėjome keletą alkoholio mėgėjų, bet jie niekam neužkliuvo. Ramiai žingsniavo į savo butus su buteliais alaus rankose.

Vakarais apeidavome netoliese esantį ežerą, apaugusį medžiais ir krūmais. Nors vieta atkampi, nematėme, kad tuose krūmuose ar ant naujai nudažytų suolelių koks girtuoklis vartaliotųsi, ar kad kas gertų, triukšmautų, kabinėtųsi, kaip tai dažnai nutinka pas mus. Aukštesnė kultūra krenta į akis.

Žmonės mums pasirodė itin paslaugūs, geranoriški. Jauni vyrukai, paklausti kelio, nuoširdžiai mums – vyresnio amžiaus žmonėms – bandė padėti: ieškojo mūsų objektų savo mobiliajame, net palydėdavo.

Nustebino ir mokinukai. Ankstyvą vasarą vyksta jų ekskursijos, todėl teko sutikti ištisas klases ne tik traukiniuose, laivuose, bet ir žymiausioje Olivos katedroje koncertuose. Nors koncertai – rimtosios muzikos, pradinių moksleiviai sėdėjo tyliai, ramiai, susikaupę klausėsi muzikos. Matėme juos po to ir prie senų medžių nuostabiajame Olivos parke. Tuose medžiuose paliktos drevės, į kurias parko darbuotojai kasdien paberia riešutų voverytėms. Jų čia galybės. Kaip ir paukščių.

Kaip puiku, kad moksleiviai gali stebėti gamtą, ja grožėtis ir tokiu būdu ugdyti savyje empatiją. Juk jeigu vaikui per galvą tik „bumčikai“ kalė, o aplinkui jis tik betoną tematė, iš kur tada toks turės subtilumo, meilė gamtai ir žmogui?

Mums pasirodė, kad Lenkijoje mažiau agresyvumo, žmonės kur kas linksmesni. Pagalvojome, gal mums tik taip pasirodė. Grįžę patikrinome kriminalines suvestines. Pasirodo, neklydome. Tyčinių žmogžudysčių Lietuvoje, pagal Eurostato duomenis, apie 5 (!) kartus daugiau negu Lenkijoje. Taigi, turime labai rimtai susirūpinti didžiuliu agresijos, smurto potencialu Lietuvoje.

Reikia ne kasdien rodyti per TV kraupius nusikaltimus, o daugiau kalbėti apie agresyvumo slopinimą, smurto prevenciją. Keisti mokymo programas, daugiau vietos skirti ne tik „ekonomikos proveržiams“, bet ir dorovei. Kupini agresijos įdomūs pasauliui nebūsime.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.