Trys pagyvenusios draugės našlės beveik visą savo likusį gyvenimą skiria mirusių vyrų kapų priežiūrai. Vienai iš jų - tai iš tiesų gyvenimo prasmė. Kitai – būtinybė, pareiga ir netrukdo svajoti apie kitas gyvenimo galimybes. O viena našlė dar iki dabar negali susitaikyti su neteisybe: ji mylėjo, o jis - nebuvo ištikimas.
Ir tarp priderančio našlės gedulo vis prasiveržia prieštaraujančios mirčiai naujų pažinčių ieškojimų kalbos. Bet visos - draugiškai gedi, draugiškai apkalbinėja kaimynes, našles, našlius, aptarinėja orą...
Iki ašarų galima juoktis iš jų kalbų, pastabų, iš jų elgesio. Bet tas juokas toks trapus...Žiūrėk, juokingai šneka, bet situacijoje matome tų pasenusių moterų bejėgiškumą. Ir jau nebesinori juoktis iš jų. Kulminacija ir posūkis į dramatizmą įvyksta per pasiruošimą dar vienos našlės vestuvėms. Ir čia herojės imasi ir intrigų, ir paslapčių. Vardan ko? Tiesiog...Taip moterys kartais elgiasi - ar dėl noro pirmauti, ar dėl noro neprarasti savo „trijulės“ draugių? Nelogiška, bet taip moteriška...
Sugraudina jau šį kartą nebejuokingas, stipresnis už moteris „amžino moteriškumo“ siekimas. Pasipuošti, patikti, surasti gyvenimo draugą. Ar tai juokinga? Bet juk tai taip suprantama!
Režisierius meistriškai veda liniją iki kulminacijos. Tai trijų draugių scena. Skamba juokas, ištraukiami iš rankinių vestuviniai skanėstai, dar tebetęsiama šventė. Dar šokama, diskutuojama. Bet neilgai. Išaiškėja paslaptis, skaudžiai trumpam apsinuogina sielos. Kas bus toliau? Ogi nieko. Draugės privalo prisipažinti ir atleisti.
Kulminacijos įtampai didinti režisierius įpina daug priemonių. Šokio muzika forte - fortissimo garsumu, viskas vyksta greitai, kryptingai, gyvenimiškai ryškiai. Kapų migla - praeityje. Dabar – gyvenimas! Bet aistros aprimsta, ir toliau rutuliojasi kasdienis gyvenimas su savo ramia išmintimi, ritmu. Ir... Po triukšmingų įspūdžių iš vestuvių - povestuvinės pagirios; senatviški maži žingsneliai; susikūprinusios nugaros; drebančios rankos; judesiai, parodantys silpnumą...Kas toliau? Mirtis. Dar viena išėjo.
Ir jau žiūrovai sėdi rimti, kai kas sunkiai tramdydami ašaras. O gyvenimas tęsiasi. Dar viena senukų pora atrado vienas kitą, kai kam lieka tik kapų priežiūra ir prisiminimai, prisiminimai...
Šį įsimintiną spektaklį režisavo Algirdas Latėnas pagal Ivan Menchell kūrinį. Rašytojas Ivan Menchell yra žinomas šiuolaikinis amerikiečių holivudinis scenaristas. Šis veikalas „Kapinių klubas“ išgarsėjo po to paties pavadinimo filmo pasirodymo. Pagrindinius trijų našlių vaidmenis atlieka aktorės Eglė Gabrėnaitė, Nijolė Narmontaitė ir Elvyra Piškinaitė.
Dar iš to paties „kapinių klubo“ matome mažiau reikšmingus našlius, kuriuos vaidina Jaunimo teatro aktoriai Kristina Andrejauskaitė ir Vytautas Taukinaitis. Dar reikėtų paminėti keletą pavardžių. Kompozitorius - Faustas Latėnas; scenografas - Gintaras Markevičius; kostiumai - Sandros Straukaitės; choreografija - Jurijaus Smorigino. Jie taip pat prisidėjo prie bendro puikaus spektaklio rezultato.
Spektaklyje daug gero humoro, tikslių žmogaus elgesio pastebėjimų, psichologinių niuansų. Puikus spektaklis! Nuostabūs aktoriai, režisierius, visas kolektyvas! Ilgai prisiminsiu šį spektaklį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nori pasidalinti įspūdžiais iš spektaklio su visais DELFI skaitytojais? Siųsk rezenciją pilieciai@delfi.lt