Vieną dieną šuo tapo vangus – gerai, gal pavargo, perkaito saulėje. Stebėjome toliau, bet būklė vis prastėjo ir kitos dienos ryte vežėme pas veterinarą. Darėme kraujo tyrimą – babeziozė – erkės įkandimas. Be panikos! Viskas bus gerai, gavome vaistų, keliaujame namo, tikimės geriausio, šuniui negerėja, o tik dar labiau blogėja. Vėl kitos dienos rytas, važiuojame vėl, šį kartą šuo į mašiną neįlipa, bet jau įnešti reikia, mintyse kartoji viskas bus gerai – deja!
Šuo pradeda vemti krauju (vadinasi, išvėmė savo kepenis), panika didžiausia, ašaros. Tikrini burną visą geltoną, liežuvis geltonas – inkstams viskas. Gauname vėl vaistų, grįžtame namo. Ir per valandą laiko šuo miršta tavo akyse, sukaupęs visas jėgas pakėlė galvą į viršų, davė leteną, sukaukė kaip vilkas – atsisveikinimas. Ašarų buvo pilni namai!
Erkės tikrai pasiutusios, suėdė sveiką jauną kalytę! Saugokite savo gyvūnus!