Kadangi mano specialybė – ergoterapeutas, tai darbo ieškoti ir pašaipių darbdavių duris varstyti teko maždaug pusmetį. Didieji miestai atsuko nugarą ir parodė sunkiąją šios profesijos pusę: nesveiki krūviai, jokio dėmesio pacientui kaip asmenybei, klientūra konvejerinė, atlyginimas toks, kad pakanka tik egzistavimui.
Tuomet kilo mintis laimės ieškoti už didžiųjų miestų ribos. Neretas ligoninės vadovas, išgirdęs mano profesiją, prunkšteldavo į delną, nesupratęs, kas tas ergoterapeutas. Neįsižeidžiau. Esama vadovų mažaraščių, nieko nepadarysi. Ir jie dažniausiai vadovauja valstybinėms įstaigoms.
Tačiau vienos ligoninės vadovas susidomėjo mano profesija ir jos galimybėmis provincijoje, pakvietė atvykti į pokalbį. Važiavau 200 km ir nežinojau, ko tikėtis: ar teks pradėti kalbėti apie mano profesiją nuo ABC, ar vis tik bendrausime profesionaliai?
Vadovas nustebino. Lietuvos pakraščio ligoninei vadovaujantis gydytojas buvo girdėjęs, kad tokie specialistai Lietuvoje ruošiami, tačiau nelabai suvokė skirtumo tarp jo ir kineziterapeuto. Pokalbis buvo gana produktyvus, įdomus bei profesionalus. Gavau pasiūlymą atvykti į provincijos miestą dirbti po maždaug 2 su puse valandų bendravimo.
Po pusmečio kolegos, sutikti Kaune, guodėsi krūviais, prastu požiūriu į juos, maža alga, didele buto nuomos kaina. O aš tegalėjau juos užjausti, kadangi turėjau asmeninį darbo kabinetą, protingus pacientus ir algą, didesnę nei didmiestyje. Be to, buto nuoma visiškai nekainavo. Mokesčiai –pakeliami. Pacientų pagarba – garantuota, nes skiri jiems ne 5 minutes, o valandą, kiek ir priklauso tokiam specialistui, dirbančiam Skandinavijoje.
Po keleto metų darbo, įstojau toliau mokytis, tęsiu darbą. Ir nei kiek nesigailiu, kad išvykau į tą dabartinių išlepėlių taip keiksnojamą provinciją. Darbo įrankius gavau pačius naujausius – iš Teidos ir Pirmo Žingsnio, ką išmaldauti didelėse miestų įstaigose tenka gana sunkiai.
Dabar, manau, kad tik laimėjau iš to, o ne degradavau, inkšdamas pridvisusiose klinikose, kur ne žmogumi laikytų, o kažkuo labai žemesniu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!