aA
Nežinau kodėl, bet visą dieną iš galvos neišeina prisiminimai. Ir kuo sunkesnius išbandymus gyvenimas atsiunčia man, tuo aiškiau suvokiu, kad tai buvo ir kitiems. Tūkstančius. Milijonus kartų.
© Autoriaus nuotr.

Žmonės savo prisiminimus nusinešė į kapus. Dažnai tokius, apie kuriuos nėra pasaulyje sukurtas dar nei vienas siaubo filmas. Ir nebus. Nes kad sukurtum tai, ką jie patyrė, reikia tai išgyventi pačiam. O išgyvenus kurti filmų apie tai jau nebesinori.

Mano gimtasis Girkalnio miestelis. Mano senelių ir mamos tėviškė Trakučiai. 3 kilometrų lygumos ruožas tarp Girkalnio ir Kalnujų. Būtent čia prasidėjo garsioji Tauragės operacija, kuri perėjo į Karaliaučiaus – pirmosios vokiškos žemės po rusų čebato koja puolimą. 3 kilometrų lyguma, kur atgulė beveik 2 tūkstančiai rusų kareivukų. Vokiečiai suprato šio puolimo svarbą ir gynėsi kaip sužvėrėję. Kiek jų ten žuvo, niekas nežino. Tik iš senelio pasakojimų girdėjau, kad kai užėmė Kalnujus, vokiečių kareiviai gulėjo kaip malkos vienas ant kito. Iš karo strategijos žinau, kad sėkmingam puolimui reikalingas keturguba jėgų persvara. Galima tik spėti, kad trys kilometrai galėjo būti nuguldyti kokiu 10 tūkstančių lavonų. Niekas nežino. Kaip ir niekas nežino, kur tie vokiečių vaikinai palaidoti.

Artėjant frontui, seneliui su šeima pasitraukus, į jų trobą pataikė sviedinys. Keturi vaikai be pastogės. Senelis iš blindažų susitempė rastus ir susirentė apie 30 kvadratų trobukę su gonkų stogu, kur užaugino iki pilnametystės 5 vaikus. Toje trobukėje stovėti galėjo tik moteris. Vyrai iškart turėdavo sėstis. Turiu tėčio dėka (atvykęs statyti naujos trobos 1964 metais toje senoje trobukėje ir rado mano mamą) išlikusių šios trobelės nuotraukų. Dabar visi aikčioja – koks folkloras. Gražu, kai tame folklore gyventi nereikia.

Prisiminimai. 1975-ieji. Kasmet gegužės 9-ąją dūdorių ir vėliavų jūros lydimi eidavome į karių kapines. Sakydavome eiles, kurias mums liepė, patys, dešimtmečiai, dar mažai suprasdami, apie ką kalbame. Apie grįžtančias gulbes, apie pavasarį. Mums lyg ir gražu buvo. Tik visąlaik dvelkė šaltis nuo mus supusių beveik dviejų tūkstančių rusų kareiviukų kapų. Kontrastas, kurio mūsų vaikiškos galvelės tuomet dar suvokti nepajėgė.

Stovėdavo visa eilė medaliais iki apatinio skverno kampo nukabinėtų veteranų. Metai iš metų retėjanti. Kol galop beliko tik du ar trys. Buvo tarp jų toks Aukštiejus. Dažnai, bet saikingai išgeriantis ūsočius. Rūstus dėdė. Dabar jau seniausiai miręs. Ir į mitingą irgi visada ateidavo gerai „įkalęs“. Ta proga kartais norėdavo pasisakyti. Kartais jo tai padaryti paprašydavo. Keletą kartų tarstelėjo žodį, bet paskui, matyt, paaiškino, kad tu turi būti nebylys. Kietas dėdė Aukštiejus buvo. Kiek sutikdavai, visad atsakydavo į pasisveikinimą. Niekad nesivėlė į skandalus ar muštynes. Visad susimąstęs, taktiškas, rimtas. Ir įkalęs. Gerbiamas buvo.

Tai va... Įsikirto man atmintin tos Aukštiejaus kalbos karių kapinėse. Prieš praverdamas burną ilgai ir įdėmiai žiūrėdavo savo lengvai apsinešusiomis akimis į mus pionierius. Lyg analizuodamas. Lyg kažką suvokti ar pasakyti norėdamas. Ir dažniausiai tik trūkčiojančiu nuo ašarų balsu tepratardavo: „Vaikai... vaikai... vaikai...“ Ir lyg paspringdavo tuo, ką pasakyti norėtų. „Karas.... karas tai yra baisu...“.

Nesuvokdavome mes, ko tas ūsuotas ir toks solidus dėdė čia staiga apsižliumbė. Vienintelė vieta, kur galėdavai pamatyti Aukštiejaus ašarą. Nesuvokdavome, nes nežinojome, kad jis matė į saviškių nugaras įremtus savų kulkosvaidžius, patyrė NKVD išsivesto draugo netektį, matė žarnas, kojas, kareiviškais kastuvais talžomas galvas ir dar daug daug to, apie ką nėra ir niekad nebus sukurtas nei vienas siaubo filmas. To sukurti tiesiog neįmanoma. O pergyvenę nusineša tai į kapus. Daug. Milijonai. Visus iki vieno gyvenimo mums siųstus sunkumus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mergina nesupranta vaikino elgesio – atsiranda, kai jam patogu (42)

Valentino dienos išvakarės... Nori to ar ne, bet širdelės vitrinose netikėtai ima ir suvirpina...

Pamiršti buvusį mylimąjį padėjo tik vienas dalykas (12)

Mano skruostu riedanti ašara lėtai sustoja ties virpančia šypsena , kurią sukelia seni ir...

Visuomenės kiršinimo kampanija: kam naudinga, kad Lietuvoje nebūtų ginami vaikai? (37)

Prastuomenę mes patys ir auginame. Viskas skiepijama nuo mažens. Visos vertybės ir požiūriai...

Eurovizijos atrankoje pastebėjo keistą sprendimą: ar taip gali būti? (25)

Kodėl gi mums taip svarbu Eurovizija , kad tiek skiriame tam energijos ir brangaus eterio laiko, juk...

Verslininkas pasakė, kokias klaidas daro į Lietuvą grįžtantys emigrantai (159)

Iki „Brexit“ liko 46 dienos ir vis daugiau lietuvių emigrantų galvoja apie sugrįžimą į...

Top naujienos

Gyvai / Mūšis dėl pirmojo sezono trofėjaus: „Rytas“ – „Žalgiris“ tiesioginė vaizdo transliacija (51)

Kova, kuri tęsiasi per amžius. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ stoja į mūšį dėl...

Šveicarijos lietuvė: suvokti, kodėl čia kasininkės uždirba dešimtis tūkstančių, yra darbas (140)

Šveicarija – keista šalis. Smagi šalis. Spalvinga šalis. Kuria puse nepakreipsi, įdomi...

Rimvydas Valatka. Desakralizuoti Lietuvos pilietybę (2)

Politinis kalendorius pamėtėjo rinkimų . Karbauskis su Širinskiene – dar ir Konstitucijos...

Svaiginančią karjerą metusi lietuvė vaikų auginti išvyko į Balį: buvau kaltinama karjera per lovą (7)

Polinezijos salos Ramiajame vandenyne. Palmės, baltas smėlis, smaragdinio žydrumo vanduo ir...

Užkalnis: šią vietą išgelbėjo kiaušiniai (105)

Buvo laikai, kai Zoe’s Odminių gatvėje Vilniuje, su vaizdu į Katedrą buvo gero gyvenimo...

LKL snaiperio titulą laimėjęs Gecevičius prisipažino – kamuolio rankose nelaikė penkias dienas (5)

Vilniaus „Siemens“ arenoje vykstantį „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Asmik Grigorian atlikta jautri operacija: niekada nesupratau fakto, kodėl visi tai slepia (4)

Balandžio 29 d. bus paskelbti tarptautinių operos apdovanojimų laureatai. Operos solistė iš...

Įspėja dėl netikrų Europos draugų: tokio „egzorcizmo“ nesupras ir Baltijos šalys (195)

Kokį vaidmenį Europos Sąjungoje turėtų vaidinti nacionalinė valstybė? Ieškant atsakymo į šį...

Netyčinė „geltonųjų liemenių“ judėjimo auka: protestai sudavė smūgį žiniasklaidai (25)

„Geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijos naujienų transliuotojų sutinkami...