aA
Lietuva žiniasklaidos antraštėse žiba, tviska: „Vilniuje ką tik baigėsi Pasaulinis interneto valdymo forumas“. „Elektroninė vyriausybė“. „Į Lietuvą žengia IBM“. Lietuvos premjeras A.Kubilius skaitė paskaitas Jungtinių Amerikos Valstijų Stanfordo universitete ir Masačiusetso institute. Šalyje, kurios naujausių technologijų pramonė sudaro 40 proc. nuo pasaulinės! O šių metų birželio mėn. A.Kubiliaus atidžiai klausėsi ir ekonomikos mokslų pasauliniame centre - Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje.
Informacinių technologijų klampynė Lietuvoje eilinio piliečio akimis
© Corbis

Ten pristatyta Lietuvos vizija 2030 metams... jau dabar interneto ir informacinių technologijų rojus, o 2030 - aisiais... „Matau valstybę, kuri remiasi sumaniomis technologijomis ir protu“ (A.Kubilius).

Bet visos tos žinios brangiais Emporio Armani kostiumais vilkintiems ir tviskančiais automobiliais važinėjantiems ponams ir ponioms.
O ką mato gyvenime eiliniai Lietuvos piliečiai? Važinėjantys vidutiniškai 14,5 metų amžiaus automobiliais ir dėvintys Gariūnuose įsigytais irgi dažnai murzinomis „Armani“ etiketėmis pažymėtais, rūbeliais.

Dairausi ir nematau, kad mūsų valdininkai labai jau remtųsi „naujausiomis technologijomis ir protu“. Nors pinigų tam išleista begalės. Štai valstybės investicijų 2009 - 2011 m. programoje dviems (2009 - 2010) metams IT (informacinėms technologijoms) numatyta 570 milijonų litų. Sunkiau suskaičiuoti kiek toms IT išleista per paskutinius 10 metų, bet iš įvairių statistikos lentelių suskaičiavau apvalią sumelę - apie 2 mlrd. litų. Du milijardai tikrų tikriausių pinigėlių! Vien valdiškų lėšų.

O kaip pasikeitė per 10 metų eilinio piliečio aptarnavimo technologijos valdiškose įstaigose? Pateiksiu tik pora mažų pavyzdžių. Lietuvoje yra 1,4 milijonų vairuotojų. Tikslios statistikos niekas neveda, bet maždaug tiek nustatyta apklausomis. Aš vienas iš jų. Pagal kelių eismo taisykles ir kitokius teisinius aktus, privalau su savim vežiotis ir pateikti mane sustabdžiusiam pareigūnui nustatytą kiekį „popierių“. Pabandžiau palyginti tuos „popierius“ gūdžiais 2000 - aisiais ir dabar, kai mano aptarnavimo tobulinimui informacinėms technologijoms jau išleisti 2 milijardai.

Susiradau senus popierėlius, išsiėmiau iš kišenių naujus ir palyginau. 2000 metais vairuotojo teisės užėmė 79 cm² popieriaus, automobilio pasas 80cm², techninės apžiūros talonas 70 cm². Viskas - daugiau nieko nereikėjo vežiotis. Viso popierinių dokumentų plotas - 229 cm².

O dabar... išsiimu visus popierius: vairuotojo teisės 46 cm² popieriaus, automobilio pasas 215cm², techninės apžiūros talonas 609 cm² ir Privalomo Civilinės atsakomybės draudimo polisas be žalios kortos (prieš 10 metų vežiotis nereikėjo, draudimas buvo savanoriškas) 609 cm². Viso 1479 cm². Lengva suskaičiuoti, kad popierizmo padidėjimas 6,5 karto arba 650 proc. Negali būti! Kam tie milijardai išleisti? Kiek miško papildomai iškertama. Bet yra.

Ar visų tų popierių reikia ? Paimkime kad ir techninės apžiūros taloną, jo plotas padidėjo 870 proc. Ir ne kokio biurokrato užgaida, o liberalaus , išsimokslinusio magistro, jauno ministro E. Masiulio vadovaujamos Susisiekimo ministerijos iniciatyva. A4 formato lape užpildoma tik 1/10 popieriaus lapo, bet negali jo tuščios dalies nukirpti, nes parašas pačioje apačioje. O lape tai tik įprasti duomenys ir stabdžių parodymai ir jei buvo kokių pažeidimų nežymių...

Spaudoje buvo daug kritikos dėl to popieriaus, bet atsakyta kad „labai reikia“ tų duomenų pareigūnams. Privalomos civilinės atsakomybės draudimo polisas vėlgi, sako, labai reikalingas. Nors, jei jau „Privalomo“ - tai pagal logiką neapdrausta mašina turėtų skaitytis neeksplotuotina?

Beveik pusantro milijono vairuotojų ir vežiojasi pilnas kišenes popierių kaip ir seniau. Nors ne, prieš 10 metų jų reikėjo 6,5 karto mažiau... XXI amžiaus metamorfozė?

Klausiau pareigūno, kas čia darosi su tuo popierizmu? Atsakė: „jei aš turėčiau kelyje kompiuterį, tai panaršyčiau ir duomenų bazėse, surasčiau pagal valstybinį numerį ir ar apdraustas ir kaip praėjo techninę apžiūrą, o pagal vairuotojo asmens kodą - ar turi teisę vairuoti, ar baustas. Bet kompiuterio neturiu... na, dalis pareigūnų jau aprūpinti, bet sunku išmokti naudotis.“

Praeitą savaitgalį viešėjome pas bičiulius. Jų 10 metų anūkas savo mobiliajame telefone paspaudinėjo klavišus ir patikrino namuose palikto kompiuterio elektroninį paštą... na, kaip sakė pareigūnas, prisijungė „prie duomenų bazės“. Pagalvojau, kad vaikinuko mobilus telefonas labai jau brangus. Pasirodo ne - 200 litų. Dabar pasidomėjau internete, kiek kainuoja pigiausi telefonai su interneto naršyklėmis. Nustebau, kad tik 119 litų.

Išvada. Nepadės nei 2 milijardai, nei 10 - mečiai anūkai, nei mobilūs telefonai su naršyklėmis vos už 119 litų, nei liberalūs ministrai, nes kuo daugiau popierių, tuo didesnė tikimybė, kad galima rasti ką nors ne taip, žodžiu, „prisikabinti“.

Antras pavyzdys apima irgi panašų skaičių piliečių - 1,3 milijono. Tiek yra „SoDros“ klientų - dirbančiųjų... ir todėl galinčių gauti pašalpą ligos atveju. Prieš 10 metų sirgau gripu penkias dienas. Pirmą darbo dieną po ligos nunešiau gydytojo užpildytą biuletenį ir padaviau buhalteriui. Tam sugaišau 1,5 minutės. Su alga gavau ir pašalpą už sirgtas dienas, pervedė į mano banko sąskaitą.

Praėjo 10 metų. Mano aptarnavimo tobulinimui Informacinėms technologijoms išleista 2 milijardai. Kaip dabar tvarkomasi su biuleteniais? Pasirodo, pridiegta elektronikos priemonių apsčiai. Ir biuletenis jau kompiuteryje, EGAS sistemoje. Gydytojas prisijungia, užpildo biuletenį, „uždaro“ langelį ir ligonis, nuėjęs po ligos pirmą dieną, pasako buhalteriui, kad sirgo ir štai pasveiko. Buhalteris prisijungia prie EGAS, randa biuletenį ir jame užpildo, kad pašalpa priklauso ir kiek dienų ligonis nedirbo... Ir viskas? Ne! Pasveikęs ligonis turi atsiprašyti iš darbo pusdieniui mieste, o kaime - ir visai darbo dienai, pvz., iš Deglėnų gyvenvietės nuvykti į rajono centrą - Pasvalį - tiesioginio susisiekimo autobusais nėra. Kam? Tam, kad nuvyktų į „SoDros“ rajoninį ar miesto skyrių ir ten parašytų popierinį prašymą pašalpai gauti. Kas jam apmokės už tą kelionę į „SoDrą“, pusę ar visą dieną? Niekas.

„SoDroje“ paaiškina kritikams, kad kitaip negalima, nes neaišku kur pervesti pašalpą. Kad įmonės buhalteris, pildydamas elektroninę biuletenio formą, galėtų įrašyti ligonio sąskaitos banke numerį (jis ją žino, nes perveda kas mėnesį algas) kažkaip nenorima suprasti. Sako, sąskaita – uždara informacija. Bet juk ir EGAS - uždara sistema. Atkertama, kad galima prašymą atsiųsti, pasinaudojus internetine bankininkyste. Galima, bet bankinėmis interneto paslaugomis naudojasi apie 40 proc. sudariusių sutartis su bankais (mat turi po 2 - 3 sąskaitas ir sutartis). Lietuvoje tokių sutarčių apie 0,5 milijono, atskaičius studentus ir nedirbančius pensininkus, lieka apie 0,3 milijono. 40 proc. nuo jų , tai 0,12 mln., tai bus apie 10 proc. dirbančių „SoDros“ klientų... likusieji turi pėsčiomis, samdytu transportu, už savo lėšas, gaišti darbo laiką beprasmiškoms kelionėms į „SoDra“. Taigi, kam sugaišdavai prieš 10 metų 1,5 minutės, dabar reikia skirti 4 ar 8 valandas.

O gal tie milijardai IT sukišti ministerijų kompiuterizavimui? Pabandžiau Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje surasti melioracijos įrenginių statybos taisykles. Atidariau ŽŪM tinklalapį, teisinės informacijos naršyklėje įvedžiau numanomą taisyklių pavadinimą... neranda, prašo ministro įsakymo datos, numerio. Iš kur aš galiu žinoti? Gerai kad yra Amerika... „Google“ įvedžiau „melioracijos taisyklės“ ir surado bent keliose vietose Lietuvoje... Panašiai ieškojau pasikeitusių neįgaliųjų valdomo transporto statymo taisyklių. Socialinės apsaugos ministerijos naršyklė niekaip nerado, kaip bevadinčiau jas. O amerikietis „Google“ tik įvedus vieną žodį pateikė bent 3 adresus. Kam tada milijardus leidžiame, samdykime „Google“.

O viešieji pirkimai - kiek popierinių pažymų iš įvairių valstybės įstaigų turi pateikti kandidatai. Nors perkančioji organizacija galėtų IT priemonėmis pateikti sąrašą dalyvių su įmonių kodais ir per 10 minučių gauti atsakymą kas skolingas, teistas, bankrutavęs...

Kas tą klampynę Lietuvoje koordinuoja? Ir kas kontroliuoja visų ministerijų ir žinybų informacinių technologijų naudojimą? Ogi Susisiekimo ministerija! Ta pati, kuri sugebėjo 870 proc. padidinti popierizmą vien automobilio techninės apžiūros talono „modernizavimu“. Na, kad neįžeisčiau visų ministerijos valdininkų, tai konkretizuoju. Yra prie Susisiekimo ministerijos toks Informacinės visuomenės plėtros komitetas, vadovaujamas p. Valdo Kišono. Su didžiuliu biudžetu.

O tuo metu mūsų Premjeras tikriausiai ruošiasi eilinei paskaitai Paryžiaus Sorbonos ar Berlyno Humbolto universitetų (atrodo, ten dar nebuvo) šviesuomenei... ir, kaip vienoje reklamoje girdėjau: „ne visą laiką turi laiko“ pažiūrėti, kas Tėvynėje darosi.

Lauksime 2030-tųjų... o tada, o tada...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pirmąją darbo dieną padavėja išgirdo klausimą, dėl kurio labai sutriko: net neįsivaizdavau, kaip reaguoti

Pirmosios dienos darbe būna keistos, pilnos netikėtumų ir ne visada sėkmingos.

Norėjusi parduoti dviratį internetu moteris vos per plauką išvengė apgaulės: viską išdavė viena detalė (1)

Norėčiau, kad ši istorija būtų paviešinta ir apie ją sužinotų daugiau žmonių. Šiuometiniai...

Apie gėdingą nuotykį su kolega papasakojus moteris – nesitikėjo tokios pabaigos (1)

Yra posakis, kad nuo likimo nepabėgsi. Mano istorija patvirtina šį posakį, kad jeigu kas lemtas,...

Ištikus santykių krizei pora rado pikantišką išeitį: tai – ne nuodėmė, o malonumas (3)

Perskaičiau straipsnį, kaip vyko moters ir vyro pokalbis apie taip vadinamus " atvirus santykius"...

Apie atvirus santykius užsiminusi žmona pasigailėjo: girdint jo kalbas net bloga darėsi

Savaitgalį turėjau tokį keistą pokalbį. Su vyru buvome pasivaikščioti. Prieš tai skaitinėjau...

Top naujienos

Šimonytė – apie Seime laukiantį dar vieną išbandymą: niekas koalicijos partnerių pririštų prie kojos nelaiko

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai kelia nerimą tai, jog Vakaruose daugėja balsų,...

Dundulis apie prekių trūkumą ir kainas: kai kurie produktai pardavinėjami nuostolingai (1)

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis nevynioja žodžių į vatą ir sako,...

Nuo šios ligos miršta daugiausiai žmonių pasaulyje: sutrikus gyvybinėms funkcijoms, negrįžtami pokyčiai smegenyse prasideda po 3 min.

Pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, pasiglemžianti vis jaunesnio amžiaus žmones –...

Rusų karių siaubas – jų techniką niokojančios vakarietiškos raketos: naujausios bandymus amerikiečiai slėpė nuo rusų, priešui smogs kinetine jėga skrieja 5 kartus greičiau už garsą

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje , Vakarų pasaulis nors ir vėluodamas, tačiau susiviejino ir...

Kremliaus puolimas Ukrainoje pasiekė naują fazę: įspėja, kad nori viską sunaikinti

Ukraina sako, kad Rusijos puolimas pasiekė aktyviausią fazę. Rytuose tęsiasi bombardavimai...

Užkalnis. Namuose gyveno ukrainietė: nepasigailėjau (6)

Manęs seniai prašo: daugiau gerų naujienų, Andriau. Parašyk ką nors gero apie Lietuvą ir jos...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Sjeverodoneckas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ten sprendžiamas šalies likimas (1)

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Delfi PliusBrian Chappatta

Dėl Putino karo – garsus Soroso įspėjimas (2)

Milijardierius George‘as Sorosas Šveicarijoje vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF)...

Transliacija / Kaip pas žmones. Pasaulio nuo karo neapsaugojome – ar apsaugosime nuo bado?

Ekspertai vis garsiau kalba apie gresiantį masinį badą dėl Ukrainoje užstrigusių grūdų. Kaip...

Nekilnojamojo turto rinka – permainų sūkuryje: dalis gyventojų bus priversti palaukti

Nuosavas būstas lietuviams visuomet buvo savotiškas saugumo uostas. Praėjusiais metais aktyvumas...