Ligoninės įspėjo, jog kelių dienų bėgyje baigsis visos priemonės sužeistiesiems gydyti. Elektros tiekimas nepastovus. Gaza neturi valstybinės armijos, oro pajėgų ar laivyno. Izraelis yra ketvirta pasaulyje valstybė pagal karinį pajėgumą, tyliai vagianti Palestinos žemes. Pagal tarptautinę teisę, pasipriešinimas okupacijai yra legalus. Okupacija, apsiaustis bei kolektyvinės bausmės – ne. Kaip turėtų reaguoti pasaulis? Kodėl žiauriu smurto proveržiu Artimuosius Rytus ir visą tarptautinę erdvę drebinantis konfliktas kol kas negauna atsako? Atrodo, jog kai karinė intervencija yra reikalinga, didžiosios valstybės lyg susitarę taiko nuolaidžiavimo politiką.

Iš tiesų, pasaulio lyderiai ir tautos yra pasidaliję į dvi stovyklas. Kol vieni Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahui klijuoja rasisto etiketę ir smerkia jau genocidu vadinamas žudynes Palestinoje, kiti keikia Hamas kontroliuojamos Gazos vykdytas raketų atakas ir tikina, jog Izraelis turi pilną teisę užtikrinti savo valstybės saugumą. Nesunku suprasti, jog abi kovojančios pusės lengvai nepasiduos, nes veikiama pirmenybę teikiant valstybiniam interesui, o ne, deja, žmonių gyvybėms. Izraelis tvirtina, jog Hamas yra teroristinė organizacija, mažai kuo besiskirianti nuo Hezbollah Libane ar Isis Irake, kuri, įsitvirtinusi Palestinos valdžioje kelia grėsmę Izraelio gyventojams.

Tuo tarpu Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas piktinasi šiuo Izraelio pretekstu. Anot jo, tai kova ne prieš Hamas, bet prieš visus Palestinos žmones, prieš visą tautą. M. Abbas ketinimai kreiptis į Tarptautinį Baudžiamąjį teismą dėl Izraelio vykdomų kolektyvinių bausmių ir nesiliaujančios agresijos kelia kone globalias diskusijas. Kaip pasielgti būtų protingiau? Įsiveržti are neįsiveržti? Štai kur klausimas.

Žvelgiant iš šalies, humanitarinė intervencija šiuo atveju yra būtina. Žuvo 81 žmogus, iš kurių 22 – vaikai, 400 sužeistųjų. Tai buvo anksčiau, šiandien skaičiai tik auga, kadangi Izraelis nežada sustoti. O kam stoti, kai JAV pritaria Izraelio veiksmams? Skaičiai ne tik piešia tragišką Palestinos realybės paveikslą bet ir skatina susimąstyti apie tarptautinę „Atsakomybė ginti“ normą (Responsibility to protect).

Izraelio-Palestinos konfliktas atitinka pagrindinius normos, pagrįstos tarptautine humanitarine teise, principus: Palestinoje vyksta etninis valymas arba, kitaip tariant, genocidas, o Palestinos valstybė pati nesugeba užtikrinti savo piliečių saugumo, todėl ši atsakomybė atitenka į tarptautinės bendruomenės rankas. Būtent todėl tai nebūtų tik tam tikros valstybės pretekstas įsiveržti siekiant asmeninės naudos, nes pagal šią normą individuali intervencija nėra legali. Pasaulis neturi asmeninės „policijos“, kuri reguliuotų „eismą“, todėl tarptautines jėgas vienyti būtina. Palestinos žmonės patys prašo pagalbos iš vakarų, kitaip tariant, kviečia įsiveržti. Bent šį kartą nevėluokime, kaip kad pavėlavome 2012 metais į svečius nuvykti į Siriją.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!