Taigi, viskas buvo prieš 4 metus. Nežinojau tada, kodėl, bet per feisbuką gavau žinutę iš nepažįstamo asmens. Dažniausiai nepriimu į draugus nepažįstamų asmenų, bet kadangi žinutė buvo normali, nuotraukos – taip pat, aš atrašiau. Mergina man parašė, kad žino mane per kitus žmones, aš jai patinku, norėtų susitikti.
Dabar žinau, kodėl ji rašė būtent man. Žinojo, kad valdau nemažą verslą, o mano šeima pakankamai pasiturinti.
Taigi, susitarėme susitikti. Aš, neturėdamas jokių didelių tikslų, sėdau į darbinę kompanijos „Volkswagen Caddy“ ir nulėkiau.
Tik išlipęs pamačiau jos veide keistą sutrikimą. Pradėjome bendrauti, o ji vis lenkė kalbą apie mano gyvenimą – lyg bandė patikrinti ar tai, ką girdėjo, yra tiesa. Tą dieną atrodžiau labai paprastai, ką tik po pietų namuose, su baltais marškinėliais ir ta darbine mašina. Na, o aš niekada nesigiriu apie tai, ką turiu. Bet tada pajutau iš jos pusės kažkokį atstumą, nors manau, esu patrauklus vyras. Taip tą kartą po kavos puodelio ir išsiskirstėme.
Po kelių dienų važiavau pas draugą – jau asmenine mašina, savo „Range Rover“. Stabtelėjau prie prekybos centro, reikėjo nupirkti saldainių. Išeidamas sutikau ją. Ji, pamačiusi mane geriausioj formoj ir prie automobilio, pradėjo elgtis kaip sutikusi kitą žmogų. Buvo šlykštu, bet labai juokinga.
Aš esu labai kandus, todėl nutariau taip lengvai jos nepaleisti. Pasiūliau pasivažinėti. Važiuojant vis galvojau, ką čia iškrėtus, bet kad nebūtų labai žiauru. Kol kas nutariau nieko nedaryti, parvežiau ją namo. Paskui sulaukiau gal 5 žinučių: gyrė ir mano stilių, ir kvepalus, ir, aišku, kvietė susitikti.
Lioviausi galvoti, ką čia jai iškrėtus, nes supratau, kad tiesiog neturiu tokiems žmonėms laiko. Tiesiog neatrašinėjau. Vieną dieną, nežinau, kaip, bet ji rado, kur gyvenu. Išėjau iš namų, pasiūliau jai prasieiti. Nebeatlaikiau: vaikštant paklausiau, ar ji laiko mane idiotu, ar debilu. Ar aš panašus į kvailį, kuris savo noru leistų laiką su dvasios vargeta? Pasakiau, kad geriausia vieta, kur ji turėtų būti, yra Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas.
Ačiū, gražaus vakaro.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Pats blogiausias pasimatymas“. Savo pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt, nepamirškite temos laukelyje nurodyti konkurso pavadinimo. Visas sąlygas rasite paspaudę čia.
