aA
Į Norvegiją emigravusio lietuvio istorija – skaudi: krizės metais praradęs verslą, į naująjį, prastai apmokamą darbą tėvynėje jis vaikščiodavo pėsčiomis, nes negalėdavo sau leisti įsigyti autobuso bilieto. Pasitaikius galimybei išvyko, ir nepaisant tėvynės ilgesio, grįžti neplanuoja. „Ne dėl prabangos, gero automobilio ar namo paežerėje emigravau, o dėl labai paprastos priežasties - norėjau bent jau badu nemirti“, - sako jis.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Amžina emigracijos tema vėl įgauna pagreitį DELFI. Vėl liejasi emocijos tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Emigrantai likusius vadina bailiais, likusieji - tėvynės išdavikais, tačiau noriu pastebėti, kad emigracijos priežastys įvairios - vieni dėl materialinių vertybių išvyksta, kiti - kad bet kokia kaina išgyventų šiuo nelengvu laikotarpiu, treti - savo malonumui bei pasaulio pažinimui. Taigi, nekariaukime mielieji, nes tai - kiekvieno asmeninis sprendimas.

Pradžia

Jei skaitote šias eilutes, vadinasi, mintimis aš vėl prisiverčiau grįžti į praeitį - tą praeitį, kurią jau keli metai stengiuosi užmiršti. Bet - tai mano praeitis, gyvenimo išbandymas, kurį turėjau pereiti...

2007-tieji, kai Lietuvoje viskas puiku. Puiku ir man - darbas (savas verslas), geras atlyginimas, tik monotonija neramina, norisi kažko naujo, dar geresnio. Na, žmogus taip ir sutvertas, kad nevertina gero, nori dar geriau, tad po neilgų svarstymų priimu sprendimą. Perėjęs kelis bankus, apsistoju viename, ir po kurio laiko jau turiu „paskolinį“ būstą sostinėje.

2008-tieji, kai pasaulis pajuto krizę. Lietuvos politikai tvirtino, kad būsime saugi sala, kurios nepalies šis baisus žodis, tačiau... Buvome tie, kuriems smogė kone skaudžiausiai... Tuo pačiu ir man - persikėlus nepavyko rasti darbo, bankas nebandė susitarti...

Socialinė pagalba

Padėtis sparčiai slydo iš rankų, netruko mano mokestiniai duomenys atsidurti ir ant antstolių stalo... Iš darbo biržos nebuvo jokios naudos - jokios pašalpos. Pasakiau apie situaciją, paprašiau kad kuo greičiau man duotų bet kokį darbą, bet specialistė tik garsiai nusijuokė. Ir štai tada aš pirmą kartą padariau sau neįtikėtiną dalyką - peržengiau savivaldybės slenkstį su gyvenimiškai paprastu klausimu - ar gali jie man kažkuo padėti?

Dialogas pribloškė - į klausimą, ar man moka darbo birža atsakius „ne“, sulaukiau atsakymo kad jie taip pat man nieko nepadės - pasirodo, mano nulinės pajamos yra daugiau nei darbo biržos pašalpa, esu kone milijonierius... „Tokie įstatymai“- pakomentavo, ir sulig tais žodžiais išgaravo visas mano pasitikėjimas Lietuvos įstatymais, socialine parama ir visu kitu...

Stengiausi kabintis, nepaisant pasipylusių problemų: štai laiškas, kad SODRA „ant kilimėlio“ kviečia, nes nesumokėjau mistiniu būdu atsiradusio PSD mokesčio atbuline data, štai minusinė pajamų deklaracija, likau valstybės skolininkas (o taip tikėjausi permoką už būsto paskolą atsiimti)... Nuo ryto iki vakaro ieškojau bet kokio darbo, bet klastinga liga netruko įveikti mane... Depresija... Kas nėra jos patyręs, nelinkiu to... Kai parą sėdi prie kompiuterio, kas 10 sekundžių sau kartoji tą pačią frazę - „reikia ieškoti darbo“, bet neįstengi net tinklalapio puslapių perversti, o po tokio pasėdėjimo jautiesi toks pavargęs, tarsi visą dieną būtum akmenis tampęs...

Vis dėlto radau šiokį tokį darbą, bet iš to nebuvo jokios naudos - alga maža, ir dar tą pačią reikėjo dalintis su antstoliais. Iš kuklaus likučio reikėjo mokėti paskolą, mokesčius, valgyti... Nieko nenustebinsiu pasakęs, kad per visą miestą į darbą vaikščiodavau pėsčias, nes 2 Lt autobuso bilietui buvo nereali prabanga, maistas - du kartus per dieną po du sumuštinius iš „Optima linija“ batono, margarino ir dešros. Iki šiol prisimenu tą man šlykštų prieskonį batone... Netruko nusidėvėti ir batai, tad ėjau kone basas, batai peršlapdavo paėjus 10 metrų nuo namų...

Sprendimas emigruoti

Lemtingas atsitiktinumas - draugo skambutis iš Norvegijos. „Atvažiuok, turiu darbo“- kone didžiausias stebuklas buvo išgirsti šiuos žodžius. Ir štai - aš, didžiausias pasaulio namisėda, tėvynės patriotas iki kaulų smegenų, kraunuosi lagaminus...

Į oro uostą vežė tėvai. Visą kelią vyravo nejauki tyla. Ir štai, atvykom. Formalumai sutvarkyti, eidamas pro vartus paskutinį kartą akimis susiradau savo mamą, ir šio vaizdo aš tikrai neužmiršiu visą gyvenimą - paėjusi toliau, nusisukusi ji šluostėsi ašaras. Mielos emigrantų mamos, patikėkite, puikiai suprantu, ką jums reikia išgyventi išlydint savo vaikus, stiprybės jums. Bet patikėkite, vaikams tokie išsiskyrimai ne ką lengvesni, prieš artimųjų skausmą nublanksta net pinigų spindesys - ko gero, paaukočiau viską, kad tik nebūtų tokių vaizdų. Emigruoja tikrai ne silpniausi, emigruoja stipriausi, kurie turi stiprybės išsiskirti su šeima, artimaisiais...

Kaip gyvenu dabar?

Kaip blogas sapnas baigia išsitrinti praeitis iš atminties. Turiu finansinį pagrindą, nereikia jaudintis kad rytoj neturėsiu pinigų net duonos kriaukšlei. Ne dėl prabangos, gero automobilio ar namo paežerėje emigravau, o dėl labai paprastos priežasties - norėjau bent jau badu nemirti, atsikratyti skolų. Argi tai tiek daug, kad tautiečių akyse tapau kone tėvynės išdaviku (paskaičius komentarus emigracijos temose)?

Tėvynės ilgesys? Taip, pirmus metus kankino skaudžiai - naktimis sapnuodavau Vilniaus gatves bei namus... Bet tai praėjo, tai praeina, pasveiksti kaip po ligos, praeina kaip ir vaikystė... Ar sugrįžčiau? Jei klausyčiau širdies, pėsčias pareičiau šiandien pat, o jei proto - ne, grįžimas nebūtų protingiausias sprendimas - Lietuva dar nepasiruošus susigrąžinti emigrantus...

Ne vien finansinę naudą čia radau. Skandinavai - ramūs, tvarkingi, neskubantys žmonės. Atvykau čia kaip degtukas - nuo menkiausios smulkmenos galėjau pratrūkti, o dabar visiškai „supanašėjau“ su vietiniais. Ramiai gyventi kur kas geriau, ir net grįžus į Lietuvą ima gąsdinti surūgę veidai, mandagumo stoka... Ne, ne priekaištas čia - tiesiog tokie jau mes esame.

Taigi, ši gyvenimo patirtis privertė mane pakeisti nuomonę apie emigrantus. Kiekvienas turi laisvą valią rinktis savo kelią, nes patriotizmu sotus tikrai nebūsi, o tėvynę laisvai galima mylėti ir nebūnant joje. Patys matote - rašau lietuviškai, vartau lietuvišką portalą, viskas, ką pakeičiau, - tai gyvenamoji vieta. Esame lietuviai, ir jais būsime, nesvarbu, kiek kilometrų nuo tėvynės.

Ir pabaigai

Nereikia piktų komentarų - taip, kai kurie poelgiai nebuvo protingiausi, daug ko buvo galima išvengti ar pakeisti naudinga linkme. Bet praeities nepakeisi, o ateitį - galima. Bet ar verta, nes pagaliau suradau sielos ramybę, finansinį stabilumą, tikrai įdomų ir neblogai apmokamą darbą, tik, deja, ne gimtinėje... O svarbiausia - pamačiau kur kas daugiau, nei Medvėgalio kalną.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Draugės palaikymą juto net ir po mirties – skeptikų kalbos neįdomios (24)

Tas buvo seniai, bet pamenu iki šiol. Manau, kad artimi žmonės nepalieka mūsų, stebi iš...

Ieškojo darbo valstybės tarnyboje – kilo daug nepatogių klausimų (73)

Galvojau, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, bet ji tikrai yra. Mano straipsnis gavo tam tikrą...

Benamės katės Dzūkijos gyventojai tapo galvos skausmu: kur besikreipi, grįžti į pradinį tašką (5)

Mūsų kaime, kuris yra Dzūkijoje , tarp miškų, prieš trejus metus kažkas atvežė ir išmetė...

Latvija švenčia šimtmetį – kiek tai svarbu Lietuvai (8)

Lapkričio 18-ą Nepriklausomybės šimtmečio renginiai vyks visoje Latvijoje. Išskirtinis...

Atsiliepkite! Negali pamiršti „Senukuose“ sutiktos merginos (185)

Esu Rokas ir trečiadienį sutikau moterį , kuri pirko daug lipnios juostos ir keletą popieriaus...

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (81)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (58)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Žaidėjus išteisinęs ir sirgaliams dėkojęs Jankauskas: tai jau kelia neviltį specialiai iš Ploješčio (20)

Tuščios tribūnos nesukliudė antrąkart rumunams įveikti Lietuvos, šįkart rungtynių scenarijus...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (560)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (11)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (327)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (69)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (154)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...

Kremliaus kėslai verčia sunerimti: visai šalia Lietuvos – pavojingi signalai (152)

Latvija švenčia šimtmetį . Tačiau Latvijos parlamentarai nespėjo įteikti dovanos šaliai –...