Aplinkiniai į mane vis kreivai žiūrėdavo, tarsi klausdami, kodėl neturiu vyro. Jau seniai ne 22 metų amžiaus buvau. Net draugauti su vienu vaikinu pradėja, galima sakyti, kad užtiltų kalbos. Bet su juo laiminga nesijaučiau, o kažko bent kruopelyte panašaus į karštą naktį irgi nebuvo.
Tėvai, sužinoję, kad pagaliau turiu vaikiną, pasakė iki tol manę, kad aš – kitos orientacijos. Tai buvo pirmas mano vakinas ir naktys su juo ėjosi taip, kad pati pradėjau galvoti, jog tėvai teisūs. Nulis malonumo – kažkokia nesąmonė. Viskas, – pamaniau, – užteks apsimetinėti dėl kitų. Po metų išsiskyrėme.
Ėjo laikas, toliau buvau vieniša. Tos aplinkinių šnekos, kodėl neturiu vyro, vedė iš proto, tad vengdavau bendravmo ir tiesiog nuo visų atsiribojau. Iš tiesų net neturėjau su kuo bendrauti.
Sykį tėvai buvo susiplanavę kelionę, bet paskutinėmis dienomis mamai paaiškėjo, kad dėl darbo negalės į ją vykti. Iš pradžių galvojau, kad ne, tik ne su tėčiu... Paskui viską apsvarsčiau. Kipre dar nebuvau buvusi, o čia viskas pabodę ir su visais susipykusi. Varau!
Įsimečiau kelis daiktus, knygą ir išskridome. Pasakysiu tiesą. Jaučiausi kaip nevykėlė. Bet ramino mintis apie kitą šalį. Nuvykus pasitiko saulė, šiluma ir gražūs vaizdai – tai iš karto pakėlė nuotaiką.
Kadangi atskridome po pietų, tai tėtė nuėjo pailsėti, o aš su bikini ir knyga – tiesiai į paplūdimį. Ieškodama gulto pastebėjau, kad visi porom – na, pamaniau, vėl tos poros... Paskui deginausi, grįžusi šokau į baseiną atvėsti. Priguliau ant gulto, visa atsipalaidavusi snaudžiu... Pramerkiu akis, pamatau priešais save vaikiną. Net pašokau – paaiškėjo, kad sumaišiau gultus.
O jis atrodė kaip iš žurnalo. Įdegęs, pasportavęs... Ir pradėjo mane kalbinti.
Kaip bebūtų keista, kalba rutuliojosi sklandžiai, nors tokie vyrai mane visad gąsdino, išvaizda kaip mergišiaus... Kas buvo keista, kad va, bendravosi puikiai.
Jis paklausė, su kuo aš atvykau, ar pirmą kartą čia. Na, aš pasakiau pusiau tiesą – kad esu čia pirmą kartą, o atvykau viena... Jis man pasiūlė vakare aprodyti gražias vietas, kadangi Kipre atostogavo jau ne pirmą kartą.
Buvau nepasiėmusi nė vienos suknelės. Kai vaikinas nuėjo, greit susiradau viešbučio darbuotoją ir jis man papasakojo, kaip nueiti iki parduotuvės. Žinokit, nebūtų man taip – kainos toje parduotuvėje buvo kosminės. Suradau tikrai gražią suknelę, tokios brangios nesu net turėjusi. Aptempta, guli kaip nulieta, bet kaina – mano savaitės išlaidų suma. Sumąsčiau planą. Nusipirkti suknelę, paslėpti etiketę ir kitą dieną grąžinti į parduotuvę.
Grįžusi į viešbutį tėtei pasakiau, kad susitau seniai nematytą studijų laikų draugę ir kad vakarosiu su ja. Labai sunku nupasakoti, kaip jaučiausi, ruošdamasi į pasimatymą – realiai į antrą pasimatymą per visą savo gyvenimą...
Nuėjome pavakarieniauti netoli viešbučio. Prisėdom, rinkomės, ką valgyti, ir kaip tyčia pro šalį žingsniavo mano tėtis. Man kažkas susisuko, kad palindau po stalu! Vaikinas pasiteiravo, ar man viskas gerai. Tada aš pamelavau didžiausią nesąmonę – pasakiau, kad tas pilvotas vyras mane bando kabinti ir vis kalbina, o aš jo nenoriu matyti. Vaikinas jau norėjo eiti pasikalbėti su „tuo vyru“, kad nelįstų prie manęs, bet tėtė jau buvo nuėjęs. Bent tiek...
Pakilau iš po stalo, jaučiau, kaip žandai dega, gėda buvo viduje, kad tokį melą sugalvojau. Temą greitai stengiausi pakeisti. Ir vėl bendravom, juokiausi. Užsukom į kitą vietą, kur grojo muzika, gėrėm kokteilius, na, žinokit, buvo labai smagu... Šokom, kad ir kokia muzika grojo – atradom judesių... Galiausiai išėjom pasivaikščioti prie vandens.
Vaikščiojom pakrante, kalbėjom, daug juokėmės. Buvo karšta naktis ir jis pasiūlė išsimaudyti. Nežinau, jaučiu, kad ir kokteiliai, ir karštis suveikė – sutikau. Ir toliau, įsivaizduokit, jis padėjo man nusisegti suknelę. Ją atsegdamas pamatė etiketę ir ją nutraukė! Jei ne kokteiliai, būčiau apsiverkusi, nes juk turėjau ją grąžinti! Bet dabar tiesiog pradėjau juoktis. Jis mane pabučiavo ir man apsvaigo galva...
Paėmęs mane ant rankų pradėjo nešti į vandenį. Klykiau ir juokiausi. Ne tik lauke, bet ir manyje tvyrojo karštis – vanduo atvėsino... Jis pradėjo mane sukti ratu ir bučiuoti, jaučiausi tiesiog devintam danguj. Aš buvau kaip ne aš, tokia atsipalaidavusi, pasitikinti savimi ir laiminga.
Dabar jaučiausi tikrai žinanti, ką reiškia ta karšta naktis, kurios iki tol nebuvau patyrusi. Tai visiškai apvertė mano gyvenimą, patyriau tai, ko nesitikėjau patirti. Jaučiausi nerealiai.
Ir įsivaizduokit, jam kitą dieną – skrydis namo. Aš visa euforijoje atsisveikinau su juo, jau beveik norėdama važiuoti kartu... Ir ką jūs manot, mano telefonas tyli vieną dieną, kitą dieną, jokio skambučio ar žinučių... Man buvo tiesiog šokas. Dvejopi jausmai: ir džiaugsmas dėl to, ką patyriau, ir didelis nusivylimas. Pamaniau, viskas, daugiau taip nesielgsiu. Mergišius, kaip ir maniau. Niekuo nebepasitikėsiu – naivuolė...
Suknelės neleido grąžinti... Tai dėl tėčio bandžiau nerodyti, kad verkiu viduj... Bet saulė ir šiluma tą liūdesį tikrai sumažino. Atostogos tęsėsi taip, kaip ir prasidėjo. Kai grįžom į Lietuvą – vėl ta pati rutina. O ta naktis man kaip sapnas... Nors iš atminties pradėjo nykti.
Kad pravėdinčiau galvą, vieną vakarą nusprendžiau pabėgioti. Bėgau greitai, tiesiog norėjau pabėgti nuo visko. Gatvelėje buvo posūkis ir aš užkabinau vyrą, išmušiau jam iš rankų telefoną. Sustojau, galvoju, jetau, dar man bėdų maža?
Vyras pakėlė telefoną, pasakė, kad nesudužo, ir... Jūs nepatikėsite, ten buvo jis! Mano kelion4s vyrukas. Buvau tiesiog šokiruota. Visi prisiminimai akimirksniu sugrįžo. Jis mane atpažino, vėl pakėlė ant rankų, apsuko. Pasakė, kad blogai užsirašė mano telefono numerį, tada ieškojo per visus soc. tinklus, bet nerado... Ir prarado viltį mane sutikti.
Mes iki šiol esame kartu. Ir visi mano vakarai karšti. Esu tokia laiminga. Žinokit, jūs irgi patirsit karštus vakarus ir būsite devintame danguje, tereikia sulaukti tinkamo žmogaus! Net tokiam žmogui kaip aš, kurį jau vis buvo nurašę, atėjo didelė meilė ir laimė. Jei dar to neturit – turėsit ir būsit mylimi!
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano karščiausias vakaras“. Savo laiškus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
Vieno pasakojimo autorius laimės 600 eurų vertės prizą išskirtinės prabangos 5* viešbutyje „Amsterdam Plaza“, Palangoje.
