Viešbutį mums rekomendavo mano kolegė (beje, tikrai buvo fainas), kuri tuo pačiu pakuždėjo, kad suvenyrus ar kokius skanėstus geriau pirkti paėjus apie pusę kilometro pakrante į gretimą kaimelį – daug pigiau.
Pasakyta – padaryta! Bėda ta, kad nepklausiau, į kurią pusę tas kaimelis. Ką gi, pasukinėjome galvom į abi puses ir aš nutariau eiti dešinėn.
Ten ir čiabuvių nameliai ne taip jau toli matėsi, ir žmonių daugiau vaikščiojo – matyt, ne vien mes tokie protingi! Mes, manėme, greit – tik ten ir atgal.
Ha! Grįžome... Vakare, su taksi ir nusitrynę kojas. Pasirodo, mūsų kelias ėjo vingiais per įlanką, tad didesnės jo dalies net nematėme ir žalio supratimo neturėjome, kiek iš tikrųjų teks nueiti, kad ir nameliai atrodė arti... Ėjome ir ėjome (paskui jau gaila buvo sukti atgal tiek nupėdinus), saulė degino nenumaldomai, mat buvo pats vidurdienis, kol pagaliau pamatėme pirmą barą pakrantėje (su savim net vandens nebuvome pasiėmę).
Puolėme atsigerti, o tada vyras paklausė barmeno: „Koks tai miestelis?“ „Balchik“, – atsakė.
„0 kiek nuo čia iki Albenos?“ – pasitikslinom.
„10 kilometrų“, – linktelėjo.
Finita! Apie 3 valandas „regeneravomės“ pavėsyje, paskui visgi apsipirkom, na, ir grižtom su taksi.
Po šio nuotykio man tapo aišku: šalia vyras, už kurio kaip už mūro ir kuris palaikys mane, kad ir ką nuspręsčiau. O vyrui tapo aišku (cituoju jo žodžius), kad su manim nebus nuobodu ir galima eiti ar tai 10 kilometrų per smėlynus, ar tai „arklių vogt“ :).
Atsiuntę 100 ar daugiau žodžių pasakojimą dalyvausite „East Island SPA“ ir „Delfi“ organizuojamame konkurse Mano neužmirštamos atostogos. Pasakojimus iki spalio 10 dienos siųskite adresu pilieciai@delfi.lt Pagrindinis konkurso prizas – net 200 eurų vertės nuostabias procedūras ir malonumus dovanosiantis „East Island SPA“ dovanų čekis. Kur jį išleisti galite pasižiūrėti štai čia.
