aA
Esu vienuoliktokas, mokausi gimnazijoje. Mėgstu eiti į mokyklą, nei mokslo kokybe, nei akademiniais rezultatais nesiskundžiu. Mane papiktino internete perskaityti aštuntokės ir dešimtoko laiškai apie tai, kaip jie nieko nespėja, ir kaip šiuolaikiniam mokiniui sunku mokyktis mokykloje.
© DELFI / Tomas Vinickas

Galiu pasakyti, kad pati didžiausia problema slypi pačiame mokinių požiūryje. Kai kasdien atėjęs į mokyklą girdi, kad dalis bendraklasių čia dėl to, kad gautų atestatą ir galėtų emigruoti į Angliją ar Norvegiją, kai tik nuskambės paskutinis skambutis, apima toks beviltiškumo jausmas, nors sprok. Atrodo, kad šiais laikais mokykloje blogai mokytis ir į viską nusispjauti yra kažkokia vertybė, iškelianti tave aukščiau už kitus.

Nemanau, kad mokytis gerai yra taip sunku. Mokiniai tiesiog per daug dejuoja, kad jiems viskas per sunku, net nesuprasdami, kas jų laukia ateityje. Mano klasė – ne išimtis. Šiemet dvi klasės buvo sujungtos į vieną, todėl natūralu, kad ant visko „dėjusių“ ir zyziančių kiekis gerokai išaugo. Ir nors atrodo, kad vienuoliktoje klasėje mokiniai jau rimtai ruošiasi egzaminams bei skiria daugiau laiko mokslui, pasirodo, kad viskas vyksta priešingai. Pateiksiu keletą situacijų.

Pirmasis kontrolinis darbas šiais mokslo metais buvo per istorijos pamoką. Labai mėgstu šį dalyką, todėl atsiskaitymui pasiruošti problemų nekilo. Nuskambėjo skambutis, visi susėdome po vieną, mokytojas išdalino užduotis. Tikriausiai galvojate, kad klasėje tvyro mirtina tyla ir visi rašo kontrolinį. Norėtumėt. Vos po poros minučių iš klasės visu greičiu išsliūkina 8 iš 12 mokinių. Jų lapai – visiškai tušti. Per kitas 10 minučių iš klasės išėjo ir kiti 3 mokiniai, taigi rašyti likau vienas.

Kontrolinį darbą parašiau gerai, todėl ramiai jį atidaviau ir išėjau namo. Tačiau kitą dieną pasirodė, kas įvyko iš tikro – 10 iš 12 darbų buvo įvertinti neigiamais balais. O čia gi išplėstinio kurso grupė ir šitie žmonės nori laikyti istorijos egzaminą, nors kai kurie čia eina, nes „Neužteko valandų“.

Keliaujam toliau. Savaitę laiko sirgau ir negalėjau eiti į mokyklą. Sekmadienio vakarą jau guliu lovoje, nes ryt jau buvau suplanavęs eiti į pamokas. Staiga suvibravo telefonas. Pamatau, kad draugė klausia, ar parašiau rašinį praėjusių metų valstybinio brandos egzamino tema. Tiesa, buvau neparašęs. Vis dėlto, greitai išsiklausinėjau reikalingus rašytojus ir kūrinius, o mano sąsiuvinio lapai vis pilnėjo. Staiga vėl suvibravo telefonas. Bendraklasiai, gaunantys prastesnius pažymius lietuvių kalbos pamokose bei einantys į silpnesnę grupę pradėjo didžiuotis tuo, kad jie savo klasėje nieko neveikia ir per pamokas „varto vyrišką lytinį organą“. Pažiūrėsiu, kaip pavartys egzamine.

Taigi pirmadienis, lietuvių kalbos pamoka. Mokytoja (beje, puiki specialistė, o su lietuvių kalbos mokytojais man išvis sekasi) pasakė, kad rašinių nevertins, bet prieš klasę juos vis tiek reiks paskaityti. Be abejo, atsirado tokių, kurie galvojo, kad „paeis“ ir galės išnešti savo kailį sausą. Nepaėjo. O mano rašinys patiko ir visai klasei, ir mokytojai.

Na, ir trečioji situacija. Penktadienis – kultūrinė diena. Susidarė tokia situacija, kad abi lietuvių kalbos grupės buvo susodintos vienoje klasėje. Per pamoką žiūrėjome filmą. Mokytoja mūsų grupei pasakė, kad filmą aprašytume kultūrinių įspūdžių sąsiuvinyje. Suprantu, kad tokį sąsiuvinį prašo turėti nedaug mokytojų, tačiau būrelio būsimų emigrantų ir šiaip ateities neturinčių žmonių mane gerokai šokiravo. Skambėjo maždaug taip: „Kas b**t per sąsiuvinis? Tai jūs gal dar ir atskirus namų darbams turit? Moksliukai k***a!“ Nemanau, kad šie žodžiai turėjo patikti bet kuriam mokiniui, kuris nori kažko pasiekti. O tuo labiau šios frazės nesuteikia savigarbos jas ištarusiems mokiniams (vienas iš jų labai didžiuojasi, kad yra paliktas kartoti kursą). Aišku, jeigu jie jos dar turi. Turbūt bus labai smagu pažiūrėti į jų veidus po egzamino, kuriame jie net nežinojo, kuo remtis, nes neturėjo būtent kultūrinių įspūdžių sąsiuvinio.

Baigiant noriu pasakyti, kad reikia keisti požiūrį ir nustoti dejuoti. Nieko nėra neįmanomo. Greičiausiai laiškų autoriai, pasipiktinę švietimu, nėra itin geri mokiniai, o tik zyziantys tinginiai. Patys sako, kad niekam nelieka laiko, o rašo ilgiausius tekstus. Baisu pagalvoti, kad jau po kelių metų tokie žmonės galės balsuoti ir suteiks šansą valstybę valdyti kvailiems populistinių partijų veikėjams, išrinktiems dar kvailesnių rinkėjų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Mokiniai, norite paprieštarauti? Pasidalinkite savo nuomone! Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Visuomenės kiršinimo kampanija: kam naudinga, kad Lietuvoje nebūtų ginami vaikai? (30)

Prastuomenę mes patys ir auginame. Viskas skiepijama nuo mažens. Visos vertybės ir požiūriai...

Eurovizijos atrankoje pastebėjo keistą sprendimą: ar taip gali būti? (22)

Kodėl gi mums taip svarbu Eurovizija , kad tiek skiriame tam energijos ir brangaus eterio laiko, juk...

Verslininkas pasakė, kokias klaidas daro į Lietuvą grįžtantys emigrantai (153)

Iki „Brexit“ liko 46 dienos ir vis daugiau lietuvių emigrantų galvoja apie sugrįžimą į...

Keturi dalykai, kurie man sukelia gėdą už Verygą (24)

Esu gydytojas. Lietuvoje dirbu 31-erius metus. Man gėda dėl Sveikatos apsaugos ministro gydytojo...

Įskaudintas vaikinas: džiaugiausi merginos buvimu šalia, bet sekse ji norėjo išbandyti viską (22)

Šiais laikais tikrų laiškų niekas neberašo. O kam? Viskas pasiekiama keliais mygtukų...

Top naujienos

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (39)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (45)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Kramerio šou įkvėptas „Rytas“ pakeliui į finalą parbloškė „Neptūną“ (216)

Kaip ir pirmajame, taip ir antrajame „Kiddy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalyje sirgaliai...

Paltanavičius: sniegas sugrįš (4)

Lietuvoje jau persiritome antron vasario pusėn. Vis drąsiau žvelgiame į horizontą, iš už kurio...

Miunchene – vienas už kitą įžūlesni Lavrovo pareiškimai papildyta (608)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio...

Pasauliui einant iš proto dėl sveikos mitybos, investuotojai nusitaikė į lašišą (23)

Pasauliui siekiant vis sveikesnės mitybos, vienas rizikos draudimo fondas Australijoje energingai...

Avite šiuos batus kasdien, tačiau neįtariate, kaip tai atsiliepia sveikatai

Žmogus vidutiniškai per metus nueina 245-292 km. Štai todėl labai svarbu rasti tobulus batus,...

Vilniaus Gedimino prospekte suliepsnojo 70 laužų (18)

Vasario 16 -ąją Vilniaus Gedimino prospekte suliepsnojo 70 laisvės laužų. Vilnius...

Šią ligą anksčiau vadindavo baisesne už raupus: šiuo metu ji plinta Lietuvoje, o vaistų nėra medikės įspėja apie didėjančią grėsmę (202)

Susirgimų tymais skaičius kopia į seniai regėtas aukštumas. Per pastaruosius 2 metus tymais...

Verslininkas apie tai, kaip išgyventi, kai tenka išmesti tūkstančius tonų produkcijos (11)

Jau trisdešimt metų ūkininkaujantis Edas Sasnauskas savo veiklą pradėjo nuo nedidelio 15...