aA
Esu gydytojo rezidento žmona ir negaliu ramiai reaguoti į pranešimus žiniasklaidoje apie tai, kad jaunus gydytojus specialistus reikia įpareigoti atidirbti už Lietuvoje įgytą išsilavinimą, nes tai tiesiogiai liečia ar ketina paliesti ir mūsų šeimos gyvenimą.
Gydytojo rezidento žmona: mokomės vokiečių, kad turėtume planą „B“
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Su anuomet dar būsimu vyru prieš keletą metų susipažinome studijuodami Vilniuje. Aš baigusi studijas (ne medicinos) gavau Vilniuje gerą darbą, susitaupėme pinigų, nusipirkome butą su paskola, laukiamės pirmojo vaiko.

Kurti šeimą visada dvejojom, nes iki pat šiol yra neaišku, ar vyras gaus darbo Vilniaus miesto ligoninėse, tačiau galvodami optimistiškai, kad viskas kaip nors bus gerai, pasiryžome tam žingsniui. Tokiu būdu su Vilniaus miestu susaistėme gana nemažą dalį savo gyvenimo ir tikrai nenorime išvažiuoti iš Lietuvos, nes čia mūsų šeimos, giminaičiai, draugai, mūsų gimtoji kalba, bet nenorim važiuoti ir į Lietuvos periferiją.

Mano vyras budi po mažiausiai 10 parų per mėnesį tam, kad būtų geras gydytojas ir galėtų gauti darbo vietą Vilniaus mieste. Jis nori operuoti, naudoti didžiųjų miestų ligoninėse esančią įrangą, sudėtingi atvejai jam yra iššūkis ir tuo pačiu džiaugsmas, niekaip jis to nepatirtų mažesnėje ligoninėje. Be to, mano galimybės susirasti darbą periferijoje irgi gana menkos – mano profesijos specialistų prikepta be skaičiaus, tad džiaugiuosi, kad turiu darbą apskritai. Sostinėje vienu ar kitu būdu jo visada turėsiu, nes čia man - daugiau galimybių darbą susirasti.

Apie tai, kad su vyru dirbtume atskiruose miestuose, negali būti nė kalbos, nes gyventi atskirai - tai ne mūsų šeimos modelis. Dėl vyro budėjimų skaičiaus ir taip bent dvi tris paras per savaitę jo nėra namuose. Dar sunkiau būtų, jei galėtume susimatyti, pavyzdžiui, tik savaitgalį. Be to, nors Lietuva ir maža, atstumai nedideli, tačiau jei jis po darbo dar turėtų ir parvairuoti namo daugybę kilometrų, tikrai būtų labai pavargęs ir nenorėtų skirti dėmesio šeimai. Galų gale kiek žinau mažų miestelių žmonių nuomonė yra tokia, kad dideliam mieste gydytojai yra profesionalesni ir tokie žmonės patys ieško galimybių atvykti gydytis į didžiuosius miestus, nepaisydami atstumo.

Kadangi nesame tikri dėl ateities, kasmet einame kartu į medikų karjeros muges, kur užsienio ligoninės siūlo patrauklias galimybes dirbti užsienyje, pavyzdžiui, nekalbant apie patrauklų darbo užmokestį viena įdarbinimo užsienio ligoninėse įmonė šiemet siūlė intensyvius pusės metų kalbos kursus visai šeimai Ispanijoje, o po to trejus metus dirbti Norvegijoje su galimybe surasti darbą ir antrajai pusei, nepaisant to, kad antra pusė nedirba medicinos srityje.

Kraujospūdis
Kraujospūdis
© Shutterstock nuotr.

Ar bet kuri periferijos ligoninė pasirūpintų, kad darbo miestelyje, į kurį būtume ištremti su vyru, gaučiau ir aš? Turbūt bent kol kas apie tai niekas net nepagalvoja, kad jau yra rezidentų, sukūrusių šeimas ir tam tikrais sprendimais būtų nulemti daugiau žmonių gyvenimų negu yra įsivaizduojama.

Aukščiau paminėjau, kad vyras vidutiniškai budi 10 parų per mėnesį. Po kiekvienos budėtos paros jis dar dirba iki vakaro kaip kad būtų normali darbo diena. Apie tai, kad toks darbo laikas viršija visus darbo kodekso reikalavimus niekam nė motais, visi užsimerkia. Nori kažko pasiekti, gauti darbo vietą? Tai dirbk daugiau už kitus.

Jis tą ir daro, tik dar be viso to turi ištverti ir vyresnių kolegų nenorą mokyti dirbti, nes dėl mažų atlyginimų vyresnieji medikai pasiryžę irgi dirbti daugiau ir dar turėti galimybę gauti dovanų iš pacientų, nušalindami rezidentus daugiausia tik darbui su benamiais arba tik itin retais atvejais esant didelei pacientų apgulčiai skirdami dirbti su gerais pacientais.

(...)

Valdžia viso to nemato, iniciatyvų surinkti rezidentus, su jais pasikalbėti, išklausyti nėra, vietoj to tik valdžios vyrų pasisakymai apie priverstinį paskyrimą kaip Sovietų sąjungos laikais. Baiminamės ir dėl to, kad su priverstiniais paskyrimais, manau, irgi bus kaip Sovietų sąjungoje – visų pirma patraukliausiose vietose bus įdarbinti įtakingų pažįstamų turintys rezidentai, o mano vyras - ne prie jų.

Užsienio ligoninės be kita ko siūlo užtikrintą darbo ir poilsio normų laikymąsi – ne daugiau kaip penkios budėjimų paros per mėnesį ir para poilsio po budėjimo. Tikrai labai patrauklu palyginus su tomis sąlygomis, kuriomis dabar tenka dirbti mano vyrui.

Be to, budėdamas 5 budėjimais per mėnesį daugiau tiek metų, kiek jau yra rezidentu, mano vyras Lietuvai jau atidirbo tą laiką, kuriam planuojamas paskyrimas, tik kad, deja, nėra pas mus vientisos sistemos, fiksuojančios darbo laiką, Sodra mato tik gaunamą darbo užmokestį, bet nesiaiškina, per kiek darbo valandų jis yra uždirbtas.

Tad jausdamiesi neužtikrinti ir nesaugūs laisvais vakarais su vyru pradėjome mokytis vokiečių kalbos. Žinome, kad nemažai rezidentų irgi mokosi norvegų, vokiečių ar kitas kalbas. Tai nereiškia pasirengimo konkrečiam išvykimui, mes tai darome tik todėl, kad jei mums Vilniuje neliktų vietos, vyras negautų darbo, galėtume turėti planą „B“. Žinoma, pirmenybę teikiame tik gyvenimui Lietuvoje ir ketiname čia auginti savo vaikus, tačiau dėl visų aukščiau paminėtų priežasčių neatsisakome galimybės išvykti į užsienį.

Privalomo paskyrimo į periferiją neturėdami jokio pasirinkimo mes netoleruotume ir jaučiamės saugiau bent dėl to, kad esame Europos sąjungoje, nes tikimės, kad priėmus tam tikrus nepalankius sprendimus mūsų atžvilgiu, atitinkamos Europos Sąjungos institucijos padės juos užginčyti, o kol kas džiaugiamės lėtai artėjančiu lietuvišku pavasariu, nes nepaisant vienos ar kitos valdžios ir tam tikros betvarkės sistemoje mes mylim Lietuvą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Iš jos mokykloje šaipysis. Bet jei tai įvyks, aš būsiu laimingiausias tėtis pasaulyje (94)

Vilnietis Ernestas Pliuška, „Facebook“ įraše pasidalinęs itin jautria žinute apie savo...

Susirūpinusi mama: mano vaikai niekuo nenusikalto, kad juos žalotų nuolat kaimynystėje lojantys šunys (431)

Lietuvoje niekur negali pasislėpti nuo šunų lojimo. Tai smulkmena, kai gyveni be vaikų, bet...

Stebiu šios šeimos neištikimybės dramą ir galiu pasakyti, kuri – žmona ar meilužė – aukojasi labiau (58)

Rašau čia, nes negaliu į akis pasakyti – turiu apsimesti, kad nieko nežinau apie jūsų šeimos...

Darbdaviai neturėtų piktintis darbus dažnai keičiančiu jaunimu: tam yra logiškas paaiškinimas (50)

Perskaičiau straipsnį apie diskriminuojamą jaunimą ir pasibaisėjau darbdaviais.

Palaidoti meilės laiškai: sanatorijoje sutikta meilė buvo slepiama iki kapo (24)

2003 spalio 18 d. Edmundas akimis godžiai rijo smulkia rašysena prirašytus lapus. Iš jų dvelkė...

Top naujienos

Paruošė naujų Palangos vietų apžvalgą ir nustebo: karbonadų gerbėjams darosi liūdna, kurorte naujos mados (85)

Kur po pliažo jaukiai pasėdėti ir skaniai pavalgyti? – pagrindinis poilsiautojų klausimas...

Sinoptikai pateikė savaitgalio prognozę: grįžta kone tropinis karštis (6)

Artimiausiomis dienomis anticiklonas lems saulėtus ir daugiausia sausus orus.

Iš buvusio ministro Biržiškio lūpų: apie vodką rusų kareiviams, iškirstas duris Saboniui ir paskutinį pokalbį su Lubiu (56)

Kalbėtis su pirmosios Vyriausybės susisiekimo ministru Jonu Biržiškiu vienas malonumas. 88-erių...

Baisi avarija Vilniuje: po stipraus smūgio į „Opel“ motociklininkas skubiai išgabentas į ligoninę (155)

Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko rimtas eismo įvykis. Pranešama, kad susidūrė...

Lazdijų rajone – ambulatorijos gydytojo išpuolis prieš policijos pareigūnus (215)

Antradienio rytą į Veisiejų ambulatoriją (Lazdijų raj.) susirinkę pacientai ir medikai tapo...

Apatinio trikotažo ekspertė: kiek normalu mokėti už liemenėlę ir kas išduoda, kad prašovėte su dydžiu (52)

Profesionali apatinio trikotažo ekspertė Vaiva Tylienė ne vienerius metus moteris moko vienos...

Chemikas papasakojo apie tragišką sprogimą Beirute sukėlusias trąšas: turi perspėjimą ūkininkams (162)

Antradienį Beiruto uoste nugriaudėjęs sprogimas šokiravo pasaulį. Kol kas skelbiama, kad...

Intymią operaciją patyrusi Rita: nesuprantu, kodėl kalbėti apie moteriškas bėdas vis dar yra tabu (103)

„Pagaliau galiu džiaugtis gyvenimu“, – taip savo pasakojimą pradeda kaunietė Rita. Prieš...

Princesių Di Bourbon gyvenimas primena pasaką: formalių įsipareigojimų neturi, bet nesikuklina taškyti pinigų karališkai prabangai (11)

Karališkųjų šeimų gerbėjai paprastai gali tik žvilgtelėti, kaip jų numylėtiniai atrodo per...

Šiurpi karo dilema: ką aukoti – vedusius ar viengungius? (58)

Turbūt jau su pirmuoju sąmoningu Homo sapiens žingsniu atsirado toks reiškinys kaip karas ....

|Maža didelių žinių kaina