Iš televizijos ekranų matėme kaip Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Tailande žmonės, norėdami apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, dėvi medicinines kaukes ar respiratorius, dezinfekuoja rankas, organizuotai karantinuojami užsikrėtę tų šalių gyventojai ir t.t. Tas, matomai, Lietuvos gyventojams padarė stiprų įspūdį, nes labai staigiai iš vaistinių buvo išpirktos ir medicininės kaukės, ir dezinfekciniai skysčiai. Bet neužilgo mums buvo paaiškinta, kad sveikiems dėvėti medicininių kaukių nereikia, o rankas puikiausiai dezinfekuoja ir muilas, socialiniuose tinkluose pasirodė įvairų „ekspertų“ nuomonės, kad nuo gripo kasmet miršta kur kas daugiau, negu dabar konstatuota mirčių nuo koronaviruso, todėl panika sukurta dirbtinai, matomai siekiant kažkokių ekonominių ar politinių tikslų ir panašiai.

Deja, koronavirusas visu pajėgumu smogė Europai ir visų pirma Italijai, kur atostogauja minios žiemos sporto mėgėjų iš viso pasaulio. Tikriausiai dabar sunku surasti pasaulio šalį, kur nebūtų fiksuota koronavirusinė infekcija. Paskelbta pasaulinė koronaviruso pandemija. Valstybės pradeda uždarinėti savo sienas, taikomos karantino priemonės. Daug kam, matomai, pagrįstai kyla klausimas, ar mes Lietuvoje nepramiegojome taikyti visas būtinas viruso užkardymo priemones, nes diagnozuojami vis nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, ir dar ne visi grįžo iš šalių, kur siaučia koronavirusas.

Specialistai nedviprasmiškai nurodo, kad reali situacija Lietuvoje gali būti kur kas liūdnesnė, nes tas skaičius oficialiai užsikrėtusių gali būti tik ledkalnio viršūnė. Ir, tikriausiai, kalbant apie koronavirusinę infekciją, didžiausia problema yra ne iš užsienio atvykę užsikrėtę COVID-19 (juos dar galima izoliuoti), bet viruso plitimas jau viduje Lietuvos.

Gerai žinome, kad koronaviruso inkubacinis periodas iki 14 dienų, kada žmogus net nežinodamas, jog yra viruso nešiotojas, gali užkrėsti kitus. Dabar jau turime duomenis, kad net 80 proc. užsikrėtusių koronavirusu perserga lengva forma. O sunkiai serga daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Lengva forma sergančiam koronavirusine infekcija gali atrodyti, kad jis serga banaliu, įprastu viršutinių kvėpavimo takų virusiniu uždegimu. O juk visuomenė buvo mokoma, kad dėl tokio susirgimo, jei nėra komplikacijų, neverta net eiti į gydymo įstaigą.

Deja, koronaviruso atveju tokie žmonės yra infekcijos šaltinis ir gali būti ypač pavojingi aplinkiniams. Didelė klaida buvo padaryta, kad buvo ribojami tyrimai dėl koronavirusinės infekcijos. Šeimos gydytojai negalėjo savarankiškai spręsti, kada galima paskirti tyrimus, nes reikėdavo konsultuotis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais. Pagal oficialius šių metų kovo 13 d. duomenis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų galimai įtariant užsikrėtimą koronavirusu buvo stebimi 9176 Lietuvos piliečiai, o testų atlikta tik 300. Bet kokiam klinicistui aišku, jog buvo būtina ištirti visus. Kaip rodo kitų šalių patirtis, kai kada, tik atliekant pakartotinus testus, nustatomas koronavirusas.

Taigi, tikrai niekas jau nenustatys, kiek žmonių, matomai, net jiems patiems nežinant, galėjo persirgti lengva koronavirusinės infekcijos forma. Ir tikrai nėra perteklinis Lietuvos medikų reikalavimas, kad koronavirusas CODID-19 būtų oficialiai pripažintas ypatingai pavojinga užkrečiama liga, o visi karščiuojantys ir turintys kvėpavimo takų infekcijos simptomų būtų tiriami dėl koronavirusinės infekcijos. Aišku, bus reikalinga įjungti į koronaviruso testų atlikimą daugiau laboratorijų, organizuoti gydymo įstaigose specialius kabinetus tepinėlių paėmimui. Bet tai yra nesunkiai išsprendžiama. To nepadarius užsikrėtimų koronavirusu skaičius gali pradėti didėti geometrine progresija.

Beje, Italijoje visiems, įtarus koronavirusą, o taip pat visiems mirusiems atliekami laboratoriniai koronaviruso testai. Italijos statistika tikrai nėra guodžianti – mirtingumas nuo šios infekcijos – >5 proc. Bet tai tikrai realūs skaičiai.

Kadangi nuo koronavirusinės infekcijos nėra nei specifinio gydymo, nei vakcinos, vienintelė kovos su virusu priemonė yra infekcijos užkardymas. Sienų kontrolė, vaikų darželių uždarymas, mokymo proceso sustabdymas mokyklose ir universitetuose, įvairų sporto renginių, didesnių susibūrimų, koncertų atšaukimas, visuomeninio transporto priemonių dažna dezinfekcija, griežti reikalavimai asmens higienai, prievartinis ir savanoriškas karantinas, baudžiamoji atsakomybė už karantino reikalavimų nevykdymą ir panašiai – tai priemonių arsenalas, kuris turėtų sustabdyti infekcijos plitimą. Bet labai daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių, nuo mūsų sąmoningumo. Tenka išgirsti ne vieną komentarą, kad Lietuvoje su privalomais sprendimais mes pavėlavome 3–4 savaites. Turiu sutikti, kad tikrai taip, bet, galbūt, geriau vėliau, negu niekad.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (131)